– Šiemet per keturis mėnesius pasiūlyta beveik pustrečio tūkstančio laisvų darbo vietų. Kokios įmonės laisvų darbo vietų pasiūlė daugiausia?
– Beveik 60 procentų – 1412 laisvų darbo vietų – pasiūlė paslaugų verslo įmonės. Tačiau pernai tokių laisvų vietų būta daugiau, šiemet jų pasiūlyta 15 procentų mažiau. Daugiausia laisvų darbo vietų įregistravo bendrovės „Palink“, „Maxima LT“, „Baiji“, „Bauhof“, „Lintel“, įmonė „Traliukai“.
Darbo jėgos paklausa 16 procentų sumažėjo ir pramonės įmonėse. Šiemet daugiausia laisvų darbo vietų įregistravo bendrovės „Panevėžio stiklas“, „Lietkabelis“, „Vilniaus duona“. Mažiau laisvų darbo vietų įregistravo ir statybos įmonės. O pati mažiausia darbo jėgos paklausa – žemės ūkyje, šiemet ji net dukart mažesnė nei praėjusiais metais.
– Kokia nekvalifikuoto darbo paklausa?
– Paklausa nekvalifikuotam darbui sumažėjo 17 procentų ir mažėjo visose ekonominėse veiklose, išskyrus pramonės sektorių. Pusė pasiūlymų nekvalifikuotam darbui gaunama iš paslaugų sektoriaus įmonių. Vis dėlto kas antras darbo pasiūlymas skiriamas būtent kvalifikuotiems darbininkams, aptarnavimo sferos darbuotojams. Tačiau, palyginti su praėjusių metų pirmais keturiais mėnesiais, ir šių darbuotojų paklausa sumažėjo 18 procentų. Mažiausiai kito, palyginti su praėjusiais metais, specialistų poreikis – jis sumažėjo tik 7 procentais ir sudarė penktadalį visų įregistruotų laisvų darbo vietų. Daugiausiai specialistų trūko paslaugų sektoriuje.
– Kokie specialistai darbo rinkoje paklausiausi?
– Tai buhalteriai, pardavimo vadybininkai, draudimo vadybininkai, verslo paslaugų vadybininkai, administratoriai, darbų vadovai, elektros inžinieriai. Didžiausias įsidarbinimo galimybes turi pardavėjai, virėjai, padavėjai, barmenai, plataus profilio statybininkai, mūrininkai, betonuotojai, pastatų elektrikai, šaltkalviai remontininkai, automobilių šaltkalviai, suvirintojai, siuvėjai, vairuotojai ekspeditoriai, tarptautinio krovinių gabenimo vairuotojai.
– Kaip šiemet vyksta įdarbinimas?
– Palyginti su 2007 metų pirmais keturiais mėnesiais, įdarbinta asmenų 17 procentų mažiau. Šiemet 58 procentus įdarbintųjų sudaro moterys, 29 procentus – kaimo gyventojai. Kas septintas įdarbintas asmuo – jaunas, iki 25 metų. Vyresnio amžiaus asmenys sudaro 19 procentų įdarbintųjų.
Pagrindinės darbo jėgos pasiūlos tendencijos, nusistovėjusios pastaraisiais metais, išliko ir šiemet – kas trečias besikreipiantis neturi profesinio pasirengimo, kas penktas besikreipiantis bedarbis – jaunimas iki 25 metų (703 asmenys). Tai 10 procentų daugiau negu pernai per tą patį laikotarpį. Vyresnio nei 50 metų amžiaus bedarbiai sudaro 21 procentą besikreipiančiųjų. Kaime gyvena kas trečias per ketvirtį įregistruotas asmuo.
– Kokie svarbiausi pokyčiai bedarbių struktūroje?
– Palyginti šių metų pradžią su 2007 metų pirmaisiais keturiais mėnesiais, didelių pokyčių bedarbių struktūroje nėra: daugiausia į Darbo biržą kreipėsi kvalifikuotų darbininkų ir aptarnavimo sferos darbuotojų – 43 procentai. Mažiausia – specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą – 8 procentai. Šiemet bedarbių ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus.
– Kaip sekasi jauniems bedarbiams?
– 2008 metų gegužės 1 dienos duomenimis, Panevėžio darbo biržoje buvo įregistruoti 429 jaunesni kaip 25 metų bedarbiai. Tai dešimtadaliu mažiau negu prieš metus. Jauni bedarbiai, palyginti su vyresniais, dažniau yra nekvalifikuoti (61 proc. jaunimo) ir neturi darbinės patirties (40 proc. jaunimo). Tarp bedarbių mažiau jaunų, turinčių aukštąjį išsilavinimą asmenų negu vyresnio amžiaus bedarbių grupėje.
Dabar darbdaviai rečiau kelia darbo patirties reikalavimus pretendentams į laisvas darbo vietas. Todėl tarpininkaujant Darbo biržai įdarbinta 313 jaunų bedarbių, arba 44 procentai Darbo biržoje registruotų jaunuolių.
– O asmenims, vyresniems kaip 50 metų?
– To paties laikotarpio duomenimis, Panevėžio darbo biržoje buvo įregistruota 1019 bedarbių, vyresnių kaip 50 metų. Nuo metų pradžios šios amžiaus grupės asmenų dalis tarp bedarbių nekinta ir sudaro 29 procentus. Nors pakankamai didelė darbo jėgos paklausa gerina vyresnio amžiaus bedarbių padėtį darbo rinkoje, tačiau ne visiems pavyksta greitai išspręsti užimtumo problemą: kas dešimtas šios amžiaus grupės bedarbis – ilgalaikis. Sunkumų įsidarbinti turi nekvalifikuoti vyresnio amžiaus bedarbiai, jie sudaro 28 procentus. Šiemet jau įdarbinti 424 vyresni kaip 50 metų amžiaus asmenys.
– Tai koks dabarties bedarbio portretas?
– Gegužės 1 dienos duomenimis, darbo paiešką tęsė 3508 bedarbiai. Tai ketvirtadaliu mažiau nei prieš metus. Kadangi moterų įdarbinimas užtrunka ilgiau nei vyrų, todėl ir jų dalis bedarbių struktūroje gerokai didesnė – 57 procentai. Moterys sudaro daugiau nei du trečdalius ilgalaikių bedarbių skaičiaus. Daugiausia darbo ieško – 44 procentai – bedarbių, turinčių profesinį išsilavinimą, 29 procentai bedarbių nekvalifikuoti, 30 procentų gyvena kaimo vietovėse, 8 procentai neturi jokios patiries, 5 procentai – ilgalaikiai bedarbiai. Didelė dalis bedarbių į Darbo biržą kreipiasi pakartotinai. Palyginti su 2007 metų pirmaisiais keturiais mėnesiais, didelių pokyčių bedarbių struktūroje nėra.
