Įvairių nominalų litų banknotų cirkuliuoja apie 100 mln. vienetų. Litų ir centų monetų – daugiau nei milijardas. Litai visiškai padengti aukso atsargomis, užsienio valiuta. Bet Finansų ministerija praneša, kad šis turtas bus tiesiog sukarpytas, susmulkintas, išlydytas, net jeigu pinigai bus naujutėliai, trumpai kursavę ar visiškai nepatekę į apyvartą.

„Ūkininko patarėjas” pasiteiravo Lietuvos banko pareigūnų, nacionalinių pinigų kūrėjų ir politikų, ar išmintinga supūdyti litų likučius sąvartynuose, užuot pasirūpinus atsarginiu planu B, jeigu euro zona sužlugtų, kaip bus atsilyginta litus sukūrusiems dailininkams už pažeistas jų autorines teises ir kada eurai turės bent tiek apsaugos priemonių, kiek litai.

Buitinė sunaikinimo priežastis

Lietuvoje šiandien skatinama deginti numirėlius, nes kapinėse trūksta laisvos žemės. Litus nuspręsta sunaikinti dėl tokios pačios buitinės priežasties.

„Atitarnavusios valiutos nebūtų kur laikyti ir brangu saugoti, o ir neapsimoka, nes pinigų gamybos technologijos nuolat kinta, tai, kas šiandien atrodo pažangu, slenkant metams morališkai pasensta“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos banko (LB) Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.

Be to, anot V. Laurinavičiaus, visi banknotai natūraliai dyla keliaudami per milijonus rankų, monetos pažaliuoja, paruduoja, nusikaltėliai įgunda padirbinėti pinigus, todėl net ir nedarant esminės pinigų reformos kiekvieną valiutą po kelerių metų reikia keisti, gaminti iš šiuolaikiškesnių medžiagų, sugalvoti daugiau ir efektyvesnių priemonių apsaugoti bank­notus nuo bandymų suklastoti.

Pinigai – ne intelektinė nuosavybė

Anksčiau cirkuliavusius ir dar šiandien naudojamus 1, 2, 5, 10, 20 ir 500 litų banknotus sukūrė Vilniaus dailės akademijos profesorius Giedrius Jonaitis. 50 litų – G. Jonaitis ir dabar dažniausiai Amerikoje gyvenantis Rimvydas „Ray`us“ Bartkus. 100 ir 200 litų banknotus – grafikas Rytis Valantinas. 1, 2 ir 5 litų, 10, 20 ir 50 centų monetų autorius - skulptorius Antanas Žukauskas (bendraautoris - dailininkas iliustratorius Arvydas Každailis). 1, 2 ir 5 centų monetų kūrėjas – juvelyras Petras Henrikas Garška.

Net jeigu jie ir norėtų, vis tiek negalėtų uždrausti sunaikinti litų - joks teismas nepriimtų šių menininkų ieškinio dėl pažeistų autorinių teisių.

„Litų ir centų išvaizda nėra kūrėjų intelektinė nuosavybė. Lietuvos bankas iš jų nupirko autorines teises. LB net gali savo nuožiūra pinigų fragmentus panaudoti kokiems nors proginiams grafiniams ženklams ar simboliams sukurti“, - tikino V. Laurinavičius.

Kazimieras Paškauskas
Anot buvusios Vertybinių popierių leidyklos vyriausiojo dailininko Kazimiero Paškausko, litų autoriai už savo pieštus apyvartinius banknotus negali tikėtis nė jokių pelno procentų. „Valstybė pasako: „Džiaukitės, kad nupirkome jūsų kūrybą“. Ir visos autorinės teisės baigiasi. Dailininkų sukurti heraldiniai ženklai – miestų, vietovių herbai – taip pat „visaliaudinė nuosavybė“, - „Ūkininko patarėjui“ kantriai kalbėjo K. Paškauskas.

Eurus lengviau suklastoti negu litus

Dabar žmones labiausiai domina žemiški, praktiški dalykai – ar euro zonoje smarkiai kils prekių ir paslaugų kainos, kaip apsisaugoti, kad į pinigines nepatektų netikra, suklastota bendroji ES valiuta.

1991 m. pagaminti bandomieji, niekada masiškai nespausdinti ir į apyvartą neišleisti 1000 Lt nominalo banknotai su kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atvaizdu turėjo 8 apsaugos požymius, dabartiniai litai – net 20 ir daugiau patikimumo priemonių.

Dar tada, kai Lietuva pirmą kartą prašėsi į euro zoną, 2005-2006 metais, Belgijos nacionalinio banko specialistai atkreipė dėmesį, kad eurai silpniau apsaugoti nuo padirbinėjimo negu litai, nes bendrąją ES valiutą spausdina įvairios kelių valstybių bendrovės, ne visos turi naujausią įrangą, todėl pagal ES solidarumo principą teko eurų banknotus gaminti paprasčiau.

Litus nuo 2000-ųjų dažniausiai gamino Vokietijos bendrovė „Giesecke & Devrient GmbH“. Nuo 2002 m. iki šiol cirkuliuojanti stambiausia 500 EUR kupiūra turi 14 apsaugos ženklų, o 2000 m. pasirodęs didžiausio nominalo lietuviškas 500 Lt banknotas su Vinco Kudirkos atvaizdu – 27 atpažinimo ženklus (neužmiršti net ir aklieji – jie gali pirštais apčiuopti specialius banknoto tikrumą patvirtinančius iškilumus).

„Litai patikimai apsaugoti, bet ir euras tobulinamas. Rugsėjo pabaigoje į apyvartą bus išleistas naujas 10 EUR banknotas (12 atpažinimo ženklų – red. past.). Anksčiau buvo atnaujinta paties smulkiausio nominalo - 5 EUR - kupiūra. Tai nuolatinis procesas“, - aiškino Lietuvos banko pareigūnas V. Laurinavičius.

Latviai pataria sekti vokiečiais

Balandžio 17-ąją 87 Seimo nariai pritarė, kad Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1-osios būtų įvestas euras, 7 prieštaravo, 13 susilaikė. Buvęs artimiausias prezidento Rolando Pakso patarėjas, vėliau Raseinių r. meras, dabar - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Remigijus Ačas buvo vienas iš politikų, nepritarusių skubotoms lito laidotuvėms. Vykstant diskusijoms dėl įstatymo, atveriančio eurui vartus į Lietuvą, R. Ačas tvirtino, kad nuo visuomenės nuslepiami „tikrieji euro įvedimo nuostoliai“. R. Ačas apgailestavo, kad tautos atstovybė (Seimas) ir Vyriausybė „amžiaus klausimą išsprendė“ , nepasiklausę visuomenės nuomonės.

Remigijus Ačas
„Nesuprantu, kodėl taip skubama sunaikinti litus, tarsi kokius nusikaltimo įkalčius. Prieš pusantro mėnesio buvau Latvijoje, kalbėjau su verslininkais. Jie prisispyrę klausinėjo, kaip mes, lietuviai, elgsimės su savo litais. Latviai piktinosi, kodėl jų vyriausybė taip neišmintingai nusprendė sunaikinti latų atsargas. Nežinau, ar tai teisybė, bet latvių verslininkai tvirtino, kad Vokietija patikimose saugyklose iki šiol laiko visas savo markes, nors jos iš apyvartos išimtos prieš 12 metų“, - „ŪP“ pasakojo R. Ačas.
Saugoti pigiau negu sunaikinti

Anot parlamentaro, sunku buvo nepatikėti latviais, kurie su visomis smulkmenomis pasakojo, kaip vokiškose saugyklose palaikomas tam tikras mikroklimatas, kad grynųjų pinigų kokybė nenukentėtų: banknotai saugomi nuo tiesioginių saulės spindulių, staigaus temperatūrų svyravimo, šalčio ir karščio, patalpose, kuriose sudėtos kupiūros, nustatyta 40-60 proc. drėgmė. Tokiomis sąlygomis pinigai ne vieną dešimtmetį gali atrodyti kaip ką tik iš spaustuvės. 

Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas tvirtino, kad 1999 m. įsteigta euro zona nesulauks savo dvidešimtmečio jubiliejaus. Net estai, ir tie pasiliko istorinį kronų banknotų ir monetų rezervą.

„Valstybei brangiau kainuotų sunaikinti litus (ypač monetas) negu saugoti“, - pabrėžė
R. Ačas.

Gal proginių monetų neišlydys?

Specialistai tvirtina, kad tikroji nacionalinės valiutos atgimimo diena – ne 1993 m. birželio 25 d., kai po sovietinės okupacijos dešimtmečių vėl pradėjo cirkuliuoti litai, bet 1992 m. spalio 1-oji - tada bendrieji talonai „vagnorėliai“ tapo vienintele teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvoje.

„Vagnorėlius“ (arba „žvėrelius“) kūrusios dailininkų grafikų grupės vadovas, dabar leidyklos „Agora“ savininkas K. Paškauskas net nežino, kas ištiko jo „kūdikius“ - laikinuosius 1991-1993 metų pinigus. Įvedus litą, bendrieji talonai Grigiškėse buvo perdirbti į tualetinį popierių.

Naujoji proginė moneta skirta nykstantiems baliniams vėžliams
„Gaila bus lietuviškų pinigų. Žinau, kaip sunku juos sukurti, padaryti. Metaliniai pinigai – tai juk didžiulis monetų kalyklos 20-ties metų darbas! Tikiuosi, paliks bent jau proginius, jubiliejinius pinigus, turinčius numizmatinę vertę. Litas visada man buvo brangus. Ypač tada, kai jį iš mūsų atėmė, prievarta pakeitė rusišku rubliu. Per dvidešimt metų savi pinigai mūsų visuomenei tapo kasdienybe. Matyt, kai litų dar kartą neteksime, vėl pradėsime jų ilgėtis“, - pranašavo pirmųjų nacionalinių pinigų eskizus kūręs dailininkas K. Paškauskas.