Įvairių nominalų litų banknotų cirkuliuoja apie 100 mln. vienetų. Litų ir centų monetų – daugiau nei milijardas. Litai visiškai padengti aukso atsargomis, užsienio valiuta. Bet Finansų ministerija praneša, kad šis turtas bus tiesiog sukarpytas, susmulkintas, išlydytas, net jeigu pinigai bus naujutėliai, trumpai kursavę ar visiškai nepatekę į apyvartą.
„Ūkininko patarėjas” pasiteiravo Lietuvos banko pareigūnų, nacionalinių pinigų kūrėjų ir politikų, ar išmintinga supūdyti litų likučius sąvartynuose, užuot pasirūpinus atsarginiu planu B, jeigu euro zona sužlugtų, kaip bus atsilyginta litus sukūrusiems dailininkams už pažeistas jų autorines teises ir kada eurai turės bent tiek apsaugos priemonių, kiek litai.
Buitinė sunaikinimo priežastis
Lietuvoje šiandien skatinama deginti numirėlius, nes kapinėse trūksta laisvos žemės. Litus nuspręsta sunaikinti dėl tokios pačios buitinės priežasties.
„Atitarnavusios valiutos nebūtų kur laikyti ir brangu saugoti, o ir neapsimoka, nes pinigų gamybos technologijos nuolat kinta, tai, kas šiandien atrodo pažangu, slenkant metams morališkai pasensta“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė Lietuvos banko (LB) Pinigų muziejaus vedėjas Vidmantas Laurinavičius.
Be to, anot V. Laurinavičiaus, visi banknotai natūraliai dyla keliaudami per milijonus rankų, monetos pažaliuoja, paruduoja, nusikaltėliai įgunda padirbinėti pinigus, todėl net ir nedarant esminės pinigų reformos kiekvieną valiutą po kelerių metų reikia keisti, gaminti iš šiuolaikiškesnių medžiagų, sugalvoti daugiau ir efektyvesnių priemonių apsaugoti banknotus nuo bandymų suklastoti.
Net jeigu jie ir norėtų, vis tiek negalėtų uždrausti sunaikinti litų - joks teismas nepriimtų šių menininkų ieškinio dėl pažeistų autorinių teisių.
„Litų ir centų išvaizda nėra kūrėjų intelektinė nuosavybė. Lietuvos bankas iš jų nupirko autorines teises. LB net gali savo nuožiūra pinigų fragmentus panaudoti kokiems nors proginiams grafiniams ženklams ar simboliams sukurti“, - tikino V. Laurinavičius.
Eurus lengviau suklastoti negu litus
Dabar žmones labiausiai domina žemiški, praktiški dalykai – ar euro zonoje smarkiai kils prekių ir paslaugų kainos, kaip apsisaugoti, kad į pinigines nepatektų netikra, suklastota bendroji ES valiuta.
1991 m. pagaminti bandomieji, niekada masiškai nespausdinti ir į apyvartą neišleisti 1000 Lt nominalo banknotai su kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atvaizdu turėjo 8 apsaugos požymius, dabartiniai litai – net 20 ir daugiau patikimumo priemonių.
Dar tada, kai Lietuva pirmą kartą prašėsi į euro zoną, 2005-2006 metais, Belgijos nacionalinio banko specialistai atkreipė dėmesį, kad eurai silpniau apsaugoti nuo padirbinėjimo negu litai, nes bendrąją ES valiutą spausdina įvairios kelių valstybių bendrovės, ne visos turi naujausią įrangą, todėl pagal ES solidarumo principą teko eurų banknotus gaminti paprasčiau.
„Litai patikimai apsaugoti, bet ir euras tobulinamas. Rugsėjo pabaigoje į apyvartą bus išleistas naujas 10 EUR banknotas (12 atpažinimo ženklų – red. past.). Anksčiau buvo atnaujinta paties smulkiausio nominalo - 5 EUR - kupiūra. Tai nuolatinis procesas“, - aiškino Lietuvos banko pareigūnas V. Laurinavičius.
Latviai pataria sekti vokiečiais
Balandžio 17-ąją 87 Seimo nariai pritarė, kad Lietuvoje nuo 2015-ųjų sausio 1-osios būtų įvestas euras, 7 prieštaravo, 13 susilaikė. Buvęs artimiausias prezidento Rolando Pakso patarėjas, vėliau Raseinių r. meras, dabar - Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Remigijus Ačas buvo vienas iš politikų, nepritarusių skubotoms lito laidotuvėms. Vykstant diskusijoms dėl įstatymo, atveriančio eurui vartus į Lietuvą, R. Ačas tvirtino, kad nuo visuomenės nuslepiami „tikrieji euro įvedimo nuostoliai“. R. Ačas apgailestavo, kad tautos atstovybė (Seimas) ir Vyriausybė „amžiaus klausimą išsprendė“ , nepasiklausę visuomenės nuomonės.
Buvęs Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas tvirtino, kad 1999 m. įsteigta euro zona nesulauks savo dvidešimtmečio jubiliejaus. Net estai, ir tie pasiliko istorinį kronų banknotų ir monetų rezervą.
„Valstybei brangiau kainuotų sunaikinti litus (ypač monetas) negu saugoti“, - pabrėžė
R. Ačas.
Gal proginių monetų neišlydys?
Specialistai tvirtina, kad tikroji nacionalinės valiutos atgimimo diena – ne 1993 m. birželio 25 d., kai po sovietinės okupacijos dešimtmečių vėl pradėjo cirkuliuoti litai, bet 1992 m. spalio 1-oji - tada bendrieji talonai „vagnorėliai“ tapo vienintele teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemone Lietuvoje.
„Vagnorėlius“ (arba „žvėrelius“) kūrusios dailininkų grafikų grupės vadovas, dabar leidyklos „Agora“ savininkas K. Paškauskas net nežino, kas ištiko jo „kūdikius“ - laikinuosius 1991-1993 metų pinigus. Įvedus litą, bendrieji talonai Grigiškėse buvo perdirbti į tualetinį popierių.
