Ją įkūrę trys verslininkai, kuriuos projekto organizatoriai atrinko iš darbo biržoje registruotų alytiškių, kasdien sulaukia naujų lankytojų, tačiau pripažįsta, kad sėkmingam verslui reikalingo žmonių srauto trūksta.
„Tikrai negalime pasidžiaugti uždarbiu. Labai norisi, kad ši vieta išliktų, matyt, turėsime prekiauti ir alkoholiu, nes kitaip neišsilaikysime“, - sakė Gintarė Valatkevičienė, viena iš trijų kavinės bendrasavininkių.
Dvidešimt dvejų metų mergina kavinėje pluša po dvylika valandų per dieną, atlygio negauna, o verslo palaikymui dar turi įdėti ir savų lėšų.
„Suprantu, dar reikia laiko. Labai nesinori nuleisti rankų. Reikia dėti visas pastangas, visas žinias ir daryti, daryti, daryti. Gaila, bet pas mus kavos kultūra nėra tokia stipri, kaip Vilniuje ar Kaune. Alytuje jaunimas renkasi stovėjimo aikštelėse ir jiems visai nesinori kažkur kitur eiti. Labai norėtųsi tai pakeisti“, - kalbėjo Gintarė. Tokia situacija diktuoja permainas - planuojama kavinės lankytojams pasiūlyti ir alkoholinių gėrimų.
Mergina teigė, kad pats sunkiausias darbas, kaip pritraukti ir kaip išlaikyti žmones. G. Valatkevičienė nestokoja naujų idėjų, po truputį jas įgyvendina ir mažais žingsniais juda į priekį.
Kodėl iš pradžių buvo pasirinkta kava? Gintarė prisipažino, kad pagal projekto taisykles buvo gauti keli organizatorių pasiūlymai. „Mes galėjome atidaryti dienos centrą arba kurti dažasvydžio verslą. Tačiau rinkomės kavą, nes tai buvo variantas, kurį mes galėjome įgyvendinti greitai ir su mažiausiomis sąnaudomis“, - sakė Gintarė.
Kavinė „Foos cafe“ Alytuje buvo atidaryta LRT televizijos projekto „Duokit šansą“ metu. Projekto metu buvo atrinkta keliolika alytiškių, užsiregistravusių Alytaus teritorinėje darbo biržoje, iš jų į projektą pateko tik septyni. Tačiau televizijos projektui įsibėgėjus Alytaus komanda sumažėjo iki trijų žmonių.
Projektas truko tris mėnesius. Gintarė neslėpė, kad pirmuosius du mėnesius jie nieko nedarė: kilo daug diskusijų, kartais ginčų, bet darbai nevyko. Tačiau likus mėnesiui iki projekto pabaigos, jaunieji verslininkai kibo į darbus. Jie patys savo rankomis dažė sienas, sukalė barą, pasigamino stalus, šviestuvus, klojo kiliminę dangą.
„Iš projekto mes gavome 3000 litų. Iš rėmėjų pagal projekto taisykles mes negalėjome imti jokios piniginės paramos, tik jų teikiamas paslaugas. Rėmėjų ieškojome patys, sulaukėme daug neigiamų atsakymų, tačiau pavyko rasti ir geranoriškų žmonių.
Įrengiant kavinę įdarbinome ir savo artimuosius. Daug savo laiko ir jėgų įdėjome, kad šiandien kavinė atrodytų tokia, kokia yra“, - kalbėjo Gintarė.
Anot jos, pats sunkiausias darbas, kaip pritraukti ir kaip išlaikyti žmones. G. Valatkevičienė nestokoja naujų idėjų, po truputį jas įgyvendina ir mažais žingsniais juda į priekį.
Televizijos projektas jau pasibaigė, šiandien jaunieji verslininkai dirba patys. Naujų idėjų, noro ir užsispyrimo netrūksta, o ateityje kavinės lankytojams planuojama pasiūlyti ir daugiau pramogų.
