Kartelius kartais sukuria neišmanymas

Nepaisant jau metus veikiančio Konkurencijos įstatymo draudimo, neretai verslininkai sąmoningai ar nesąmoningai pasirašo sutartis, kurios akivaizdžiai pažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvę.
Advokatų kontoros "Foresta" advokatas Irmantas Norkus sutinka, kad tokie draudžiami susitarimai yra ganėtinai dažni, ir mano, kad juos gali lemti žema konkurencinė verslo kultūra šalyje, nepakankamai aiški įstatyminė bazė, informacijos apie įstatymo draudimus stoka.

Veikantis įstatymas draudžia tarp ūkio subjektų bet kokia forma (raštu ar žodžiu) sudaryti susitarimus, kurie riboja ar gali riboti konkurenciją. Ponas Norkus pažymi, jog Lietuvos verslininkai kol kas nežino, kad egzistuoja taisyklės, nustatančios, kokių susitarimų sudaryti negalima.

Vilniuje dvi dienas vykusiame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos seminare buvo nagrinėtos ir kitos Baltijos valstybių ir Rusijos konkurencijos įstatymų taikymo problemos. Seminaro dalyviai vieningai sutiko, kad kartelinių bylų tyrimas reikalauja laiko ir pastangų.

Estijoje 1994-aisiais priėmus Konkurencijos įstatymą, pirmosios tokios bylos sulaukta tik po dvejų metų. Ir dabar Estijoje manoma, kad veikiantis jau antrasis įstatymas nesuteikia bylų tyrėjams pakankami galių atskleisti konkurenciją ribojančius susitarimus ir tinkamai į juos reaguoti.

Pokyčių tikimasi priėmus jau trečiąjį, dabar rengiamą , įstatymo projektą. Panaši padėtis ir Latvijoje. Rusai, jau galintys pasigirti keliomis išnagrinėtomis bylomis, kurių bene garsiausia – nustatyas kartelinis susitarimas Peterburgo degalų rinkoje, irgi kalbėjo apie radikalesnių tyrimo metodų stygių.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Padidinus ligos išmokas, padidėjo ir sergančiųjų skaičius (28)

Pernai padidinus ligos išmokas, maždaug trečdaliu padidėjo oficialiai sergančiųjų skaičius. Tačiau šiemet, pasak „Sodros“, susirgimų papildomai nepadaugėjo.

Garsių prekės ženklų savininkai kaltinami „nusukę“ šimtus milijonų eurų (17)

Europos Parlamente paskelbtas tyrimas, parodęs, kad korporacija, kuriai priklauso žinomi prekių ženklai, tarp kurių – „Zara“, „Bershka“, „Massimo Dutti“, pasinaudojusi agresyvioms mokesčių vengimo schemomis išvengė sumokėti mažiausiai 585 milijonus eurų mokesčių.

Kiek iš tiesų uždirbdavo S. Dailydka (258)

„Lietuvos geležinkelių“ vadovybės gaunamos algos iki šiol buvo skelbiamos neįskaitant jiems skiriamų premijų. DELFI pavyko išsiaiškinti, kiek iš tiesų jie uždirbdavo, o paskirtasis premjeras Saulius Skvernelis teigia, kad ateityje šią informaciją skelbti viešai bus privaloma.

Į Lietuvą neįleido turkiškų sulčių (4)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė importuoti beveik 3 tūkst. litrų nesaugių turkiškų vynuogių sulčių.

ECB priėmė netikėtą sprendimą (5)

Europos centrinis bankas (ECB) netikėtai nusprendė sumažinti aktyvų supirkimo apimtis nuo 80 mlrd. iki 60 mlrd. eurų per mėnesį nuo 2017 m. balandžio, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.