Kam teks į pensiją išeiti 75-erių?

Po kelių dešimtmečių Lietuva susidurs su demografinėmis problemomis, kai vienam pensininkui teks du dirbantieji. Todėl galima planuoti, kad tada į pensiją dirbantieji išeis tik sulaukę 75-erių, mano „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tiesa, didžiulę dirbančiųjų ir pensinio amžiaus žmonių disproporciją sušvelninti gali aktyviai naudojamos technologijos.

Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad pagal visuomenės senėjimo tempą Lietuva yra paskutinėje vietoje Europos Sąjungoje. Europos statistikos agentūros „Eurostat“ projekcijose nurodoma, kad 2045 m. Lietuvoje 100 darbingų gyventojų teks daugiau nei 50 pensininkų. Šiuo metu 100 dirbančių tenka 26 pensininkai.

Pasak jo, jau 2030 m. Lietuvoje 15-65 metų amžiaus gyventojų bus 35 proc. mažiau nei dabar ir tai bus labai rimtas iššūkis ir įmonėms, ir valstybės finansams. 2040 m. Lietuvoje gyvens 44 proc. mažiau 15-65 m. amžiaus gyventojų nei jų gyvena dabar.

„Nors tie metai atrodo gana tolima perspektyva, tačiau pokytis yra dramatiškas. Svarbu yra ne tai, koks bus gyventojų skaičius Lietuvoje, bet kaip keičiasi jų struktūra. Darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus pasikeitimas turi daugybę indikacijų visoms gyvenimo sritims. Viena vertus, verslui reikės spręsti darbo jėgos klausimą: ar jos trūks, ar ją pakeis naujosios technologijos“, - skaitydamas pranešimą konferencijoje „Mokslo ir verslo dermė“ sakė N. Mačiulis.

Kitas iššūkis yra valstybės finansų subalansavimas.

„Ar bus lengva subalansuoti socialinio draudimo sistemas, visos valstybės finansus, teikti sveikatos apsaugos paslaugas, kurių reikės daugiau nei dabar“, - pabrėžė ekonomistas.

Pagrindinė tokio dramatiško pokyčio priežastis yra labai žemas gimstamumas po Nepriklausomybės atkūrimo. Ši karta kaip tik įsilieja į darbo rinką.

„Ką galima padaryti šioje srityje? Galima vėlinti pensinį amžių iki 65 m., juk jeigu kalbame apie kūrybines industrijas, akivaizdu, kad tai yra ne riba. Turbūt dauguma mūsų į pensiją išeis ne 65 m., bet 75-erių, o gal net ir vėliau“, - išeitis siūlė jis.

Tačiau, ekonomisto žodžiais, reikia turėti omenyje, kad didelė darbo jėgos dalis – beveik pusė – yra fizinį darbą atliekantys žmonės, kurie būdami vyresni nei 65-erių gali neturėti fizinių galimybių dirbti.

„Kyla klausimas, kaip perkvalifikuoti tuos žmones, įtraukti juos į darbo rinką ir išvengti dramatiškų problemų“, - svarstė N. Mačiulis.

Ko neišstums kompiuteriai?

Pasak jo, praėjusiais metais mokslininkai C. B. Frey'us ir M. A. Osborne'as atliko tyrimą, kuriuo nustatė, kad per ateinančius kelis dešimtmečius JAV nebereikės beveik pusės dabartinių darbo vietų – 47 proc. Šios darbo vietos bus prarastos dėl kompiuterizacijos ir technologijų plėtros, nes darbo vietose žmones pakeis robotai ir kompiuterinė technika.

„Technologijos labai keičia darbo rinką. Pavyzdžiui, kiek po 10 metų reikės darbuotojų mažmeninėje prekyboje, kuris yra vienas iš didžiausių sektorių darbuotojų prasme. Ar tų operacijų, kurias dabar atlieka kasininkas, negali pakeisti naujosios technologijos? Darbingo amžiaus darbuotojų skaičiaus mažėjimas gali nebūti toks tragiškas, jeigu žmogiškąji potencialą gali papildyti technologijos“ - dėstė ekonomistas.

N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad jau dabar Lietuvos besiplečiančiuose sektoriuose mažėja darbo vietų. Pavyzdžiui, nors praėjusiais metais apdirbamosios gamybos apimtys gerokai viršijo 2008 m. lygį, darbuotojų skaičius buvo beveik penktadaliu mažesnis, mažmeninėje prekyboje ir finansų sektoriuje darbuotojų skaičius sumažėjo beveik dešimtadaliu.