Todėl Prezidentės kalbas apie antrąją krizės bangą jie linkę vertinti kaip žinią, siunčiamą būsimai Vyriausybei, kad išlaidauti nebus galimybių. Kita vertus, pašnekovai aiškina, kad kelti atlyginimus biudžetininkams tikrai ne metas, todėl Prezidentė, pritardama didinimui ir pranašaudama antrąją krizės bangą, prieštarauja pati sau.
Nei Europai, nei Lietuvai dar neatsigavus nuo finansinės krizės, vis dažniau pasigirsta perspėjimų apie netrukus smogsiančią antrąją krizės bangą.
„Visi politikai, kurie dabar eina į rinkimus, turi suprasti, kad Lietuva tikrai pajus antrą sunkmečio bangą vienaip ar kitaip, ir kad Vyriausybė, kuri ateis, turės ne ką lengvesnes, o gana sudėtingas tarptautines ir vidines sąlygas savo darbui, todėl ir siekimas valdžios turi būti labai atsakingas. Valdžia nebus saldi šį rudenį, nebus saldi ir kitąmet“, – sakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Ekonomistai taip drastiškai padėties vertinti nelinkę, o Prezidentės pasisakymą greičiau vertina kaip perspėjimą naujai išrinktam Seimui ir balsuoti besiruošiantiems žmonėms.
„Manau, kad pasisakymas apie antrą krizės bangą, net jeigu faktiškai ir nebėra labai tikslus, jis veikiausiai rodo siunčiamą žinią mūsų politikams, mūsų esamo ir būsimo Seimo nariams, ir juo norima pasakyti, kad kitų metų biudžetą reikia planuoti atsargiai ir įvertinti galimas rizikas“, – teigia VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.
„Kai vėjas yra labai stiprus, bet jis siaučia nuolat, tai tada nežinai, ar jį laikyti stipriu vėju, ar ne. Tai, kas šiuo metu labiausiai kankina Europos ekonomiką, yra ne dabar būtent vykstantys kažkokie dramatiški procesai, o tai, kad niekas nežino, kas bus rytoj“, – tikina SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto specialistai tikina, kad su ekonomine krize niekada Lietuva nebuvo susidorojusi, esą krizė buvo tik prislopinta laikinomis priemonėmis – valstybės išlaidų didinimu, laisva monetarine politika, o reikalingų struktūrinių reformų niekada ir nebūta. Viso to pasekmė, pasak jų, – užsitęsęs ir nežinia iki kada dar besitęsiantis finansinis nestabilumas.
„Ta tokia labai trumpa euforija, kuri buvo sukelta pigių pinigų, valdžios išlaidų didinimo, ji pasibaigė, ir mes vėl matome tą prislopusią ekonomiką, o tas prislopimas yra iš esmės pasekmė tikrųjų reformų trūkumo“, – mano Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Vytautas Žukauskas.
Kita vertus, bent jau kol kas didelio ekonomikos smukimo ekspertai neprognozuoja. Pasak jų, padėtis išlieka sudėtinga, tad valdžiai reikia toliau taupyti, o žmonėms – gyventi pagal pajamas, elgtis atsargiau, neprisiimti papildomų įsipareigojimų.
Pasak specialistų, padidinti minimalų darbo užmokestį įmanoma, tačiau visiems kelti atlyginimus dar anksti. Prezidentė, nors ir pranašavusi dar vieną krizės bangą, mano kitaip.
„Atsargus, pamatuotas atlyginimų augimas jau yra galimas, bet tam reikia pasiruošti ir daryti palaipsniui, todėl palaikau minimalų didinimą, ir nuo sausio jis galėtų didėti daugiau, ne tik teisėjų, bet visų biudžetininkų atlyginimai“, – sako D. Grybauskaitė.
„Toks pasisakymas stebina, jei vienu metu yra siunčiama žinia ir apie poreikį būti atsargiems ir įvertinti galimą riziką, kuri kyla iš neaiškių tolesnių Europos ekonomikos vystymosi perspektyvų, siūlymas pateikiamas didinti atlyginimus nuo kitų metų pradžios iš tiesų prieštarauja tam poreikiui vis tik elgtis atsargiai“, – tikina R. Vilpišauskas.
„Tuomet, kai politikai kažką žada, visada reikia paklausti: iš kur? Iš kur tai bus paimta? Viską, ką politikai duoda, iš kažkur turi tai būti paimta. Visą laiką reikia paklausti antrosios pusės“, – teigia V. Žukauskas.
Galvoti apie į rinkimus besiruošiančių politikų pažadus siūlo ir kiti specialistai. Pasak jų, prognozuoti tolimesnes krizės bangas labai sunku, nes viskas priklausys nuo būsimų parlamentarų ir jų sprendimų.
