Erikai Hellstrom patinka uždaryti savo biuro duris 15 val. 30 min. ir leistis į ankstyvo vakaro pasivaikščiojimą žaliu mišku, kuris supa jos gimtąjį miestą.
Stokholmas
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)

Laisvai samdoma specialiste dirbusios 34 metų meno direktorės tvarkaraštis anksčiau būdavo ilgas ir padrikas, tačiau dabar Vidurio Švedijos Faliuno mieste ji įsidarbino viename pirmųjų Švedijos startuolių, siūlančių šešių valandų darbo dieną, rašo bbc.com.

Tai tik viena iš kelių Švedijos bendrovių, išbandančių šią koncepciją, kuri tapo visą šalį apėmusios manijos dėl darbo ir laisvalaikio pusiausvyros dalimi.

„Man tai yra absoliučiai fantastiška“, - sakė Erika.

„Man lieka daugiau laiko sportui ir buvimui lauke, kol dar nesutemę, ar darbui sode“, - teigė ji.

Ji neturi vaikų, bet jai patinka leisti laiką su draugais ar giminaičiais, ir sutrumpinus darbo valandas, ji jaučia „kur kas mažiau streso“.

Jos viršininkas Jimmy Nilssonas, vienas iš skaitmeninių produktų bendrovės „Background AB“ savininkų, prie trumpesnės darbo dienos perėjo rugsėjo mėnesį, kad sutelktų produktyviau dirbančią darbo jėgą.

„Sudėtinga koncentruotis ties darbu aštuonias valandas, bet šešias valandas gali išbūti susitelkęs ir greičiau viską padaryti“, - teigė jis.

Jo darbuotojai savo darbo vietoje būna nuo 8 val. 30 min. iki 11 val. 30 min. Tuomet valandą jie skiria pietų pertraukai ir po jos dirba dar tris valandas. Tuomet jie grįžta į savo namus Švedijos kalnuose.

Darbuotojai prašomi biure nesinaudoti socialiniais tinklais ir visus asmeninius skambučius ar elektroninius laiškus atidėti pavakariui. Nuo rugsėjo, kai buvo imtasi šios iniciatyvos, atlyginimai nesumažėjo.

„Mes bandysime tai devynis mėnesius ir žiūrėsime, ar tai, visų pirma, yra ekonomiškai naudinga. Antra, ar tai pasitarnauja mūsų klientams ir mūsų personalui“, - sakė J. Nilssonas.

Nebaigti tyrimai

Šešių valandų darbo dienos koncepcija Švedijoje nėra nauja, bet 2015 metais įvyko savotiškas šios idėjos atgimimas.

Toyota“ servisų centre vakarinėje Švedijos pakrantėje mechanikų pamainų laikas buvo sutrumpintas jau prieš dešimt metų ir įmonė tvirtina iš karto pajutusi didesnį pelną. Nuo to karto ji nuolat praktikuoja šią idėją.

Praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir prasidėjus 2000-iesiems viešajame sektoriuje taip pat buvo pradėti keli tyrimai, įskaitant vieną šiauriniame kalnakasybos mieste Kirunoje. Pastarasis tyrimas truko 16 metų, bet dėl politinių rietenų ir neapdorotų duomenų stokos jis buvo nutrauktas.

Pastaraisiais mėnesiais kartu su „Background AB“ išbandyti trumpesnės darbo dienos koncepciją ryžosi dar keli startuoliai Stokholme, taip pat dvi ligoninės šiauriniame Umeo mieste ir chirurgijos skyrius Sahlgrensko universitetinėje ligoninėje Geteborge.

Ryškiausios iniciatyvos ėmėsi senelių globos namai Vakarų Švedijoje. Čia vasario mėnesį 80 slaugių perėjo prie šešių darbo valandų grafiko, o likę 80 darbuotojų toliau dirba įprastomis aštuonių darbo valandų pamainomis. Šis eksperimentas truks dvejus metus.

„Kol kas anksti daryti tvirtas išvadas, bet trumpiau dirbančios slaugės rečiau ima nedarbingumo pažymėjimus ir teigia patiriančios mažiau streso“, - sakė pagrindinis konsultantas Bengtas Lorenssonas, kurį Geteborgo savivaldybė pasamdė šiems duomenis analizuoti.

Jis sako, kad pagerėjo pacientų priežiūra ir kad darbuotojai organizuoja daugiau veiklos, pavyzdžiui, šokių pamokas, grupinius skaitymus ar pasivaikščiojimus lauke.

„Dabar mes regime tik ankstyvuosius ženklus, bet jau matome, kad darbo kokybė yra geresnė“, - sakė jis.

Švedijos ir tarptautiniai specialistai atidžiai seka šį projektą. Pats B. Lorenssonas pripažįsta, kad jį nustebino pasaulio žiniasklaidos susidomėjimas šiuo tyrimu. Tačiau jis pabrėžia, kad šešias valandas trunkanti darbo diena dar nėra ir negreitai taps šios Skandinavijos šalies norma.

Lankstesnės valandos

Kitoje šalies pusėje 40 metų karjeros instruktorė Pia Webb važinėja į susitikimus Sokholme.

„Daugelis mano klientų yra direktoriai, manantys, kad darbas yra svarbiausias dalykas, ir po kurio laiko jie suvokia, kad nepraleido nė kiek laiko su savo vaikais“, - sakė ji.

Tačiau ji sako nenustebusi, kad sutrumpintos darbo dienos Geteborge ir kitur sulaukė tiek daug dėmesio – Švedija seniai garsėja pusiausvyra tarp darbo ir laisvalaikio.

„Švedijos įmonės įžiūri sąryšį tarp sveikatos ir pelno“, - teigė ji.
Didelės organizacijos dalija sporto klubų leidimus. Jose laikomasi lanksčių valandų - gali dirbti, tvarkydamas savo asmeninius reikalus, nuveždamas ir pasiimdamas vaikus“.

Buvusi informacinių technologijų vadovė, kadaise pati patyrusi išsekimą, neseniai išleido pagalbos sau knygą „Improve Your Own Quality of Life: The Swedish Way“ („Pagerink savo paties gyvenimo kokybę: Švedijos būdas“).

Abipusė pagarba

Visoje Švedijoje tik maždaug 1 proc. darbuotojų dirba daugiau kaip 50 valandų per savaitę. Tai vienas žemiausių rodiklių Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje, kur vidutinis rodiklis yra 13 proc.

Pagal įstatymą švedams suteikiamos 25 atostogų dienos, o stambios bendrovės paprastai siūlo dar daugiau. Tėvai gauna iš viso 480 apmokamų tėvystės atostogų dienų, kurias jie gali dalytis tarpusavyje. Dauguma biurų po 17 val. jau yra ištuštėję.

„Tai labai skirtinga patirtis negu Didžiojoje Britanijoje, kur klientai nori palaikyti ryšį savaitgaliais ir vakarais“, - sakė Kanadoje gimęs 29 metų Ameekas Grewalas, kuris prieš vienerius metus iš Londono persikėlė į „Citibank“ padalinį Stokholme.

Nors jis pažymi, kad tokia aplinka gali varyti į neviltį tuos, kurie yra įpratę dirbti ilgai ir gauti staigius atsakymus iš klientų, jis įsitikinęs, kad Švedijos modelis turi daugiau pliusų negu minusų.

„Čia tvyro abipusė pagarba. Norėdamas paskambinti ar parašyti elektroninį laišką klientams, aš laukiu, kol prasidės darbo valandos. Tuo pačiu žinau, kad nesulauksiu skambučio, kol atostogauju“, - teigė jis.

Tačiau trumpesnės darbo valandos nebūtinai reiškia mažesnį stresą, pažymi P. Webb.

„Pirmas dalykas, apie kurį pagalvojau, išgirdusi apie šešių valandų darbo dienas, buvo klausimas, ką jie darys su tiek laiko?“, - sakė ji.

„Pažįstu daug klientų, kurie baigia darbą 16 ar 17 valandą, bet jie puola vežioti vaikus į būrelius, sporto užsiėmimus, ruošti vakarienę ir panašiai“.

„Jie turi vasarnamius, jie turi laivelius, taigi teoriškai visi šie daiktai turėtų padėti jiems atsipalaiduoti, bet jie tik pridaro dar daugiau darbo. Tai labai švediška problema. Teoriškai mes laikomės pusiausvyros tarp darbo ir laisvalaikio, bet iš tikrųjų mes nemokame ilsėtis ir nieko nedaryti“, - teigė ji.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (250)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

Eurostatas: Lietuvos BVP augimas antrąjį ketvirtį – vidutiniškas (3)

Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas antrąjį šių metų ketvirtį prilygo visos Europos...

Nedarbas Didžiojoje Britanijoje pasiekė žemiausią lygį nuo 1975 m.

Nedarbo lygis Didžiojoje Britanijoje antrąjį šių metų ketvirtį krito nuo 4,5 proc. iki 4,4...

ECB: „Brexit“ besiruošiantys britų bankai atsilieka nuo grafiko

Į Europos Sąjungą ( ES ) po „Brexit“ planuojantys persikelti britų bankai pasiruošimo etape...

Lanksčių darbo sutarčių paradoksas: britai prašo daugiau darbo (1)

Pagal vadinamąsias lanksčiąsias sutartis dirbantys Jungtinės Karalystės gyventojai maldauja...

Top naujienos

Lietuvio užfiksuoti vaizdai apie jo patirtis Šiaurės ir Pietų Korėjose užkariauja pasaulį: sunku sulaikyti ašaras (1)

Prieš metus DELFI publikuotas keliautojo Jokūbo Laukaičio sukurtas vaizdo reportažas apie...

A. Kubilius prabilo apie spąstus, kurie gali sutrukdyti pasivyti ES pragyvenimo vidurkį (250)

Lietuvai pasivyti Europos Sąjungos (ES) pragyvenimo vidurkį gali sukliudyti vidutinių pajamų...

JAV karo laivo įgulai atsirūgo vizitas Klaipėdoje: sekso vakarėlis baigėsi skandalu (129)

Dar vasario pradžioje į Klaipėdą draugiško vizito užsukęs JAV karo laivas „ USS Hue City...

Prasta vasara smogė ne tik Palangos verslininkams (6)

Lietinga vasara problemų pridarė ne tik nuomojantiems kambarius pajūryje. Paslaugas kaimo turizmo...

V. Putinas spaudžia Baltarusiją dėl Baltijos šalių (309)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas didina spaudimą Baltarusijai nukreipti naftos krovinių...

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio: formuojasi kilometrinės spūstys (10)

Greitkelyje Vilnius – Kaunas vilkikas nuvažiavo nuo kelio. Sprogus padangai jis atsidūrė...

Ar išsiveržus superugnikalniui liktume gyvi? (1)

Ugnikalniai visais laikais kėlė didžiulę grėsmę gyvybei. Apie tai, ar šiais laikais...

Ėmė griežčiau tikrinti remontuojamus kelius: už broką skyrė baudų (47)

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos griežtina kokybės...

Papildomi eksperimentai: D. Adomaičiui tenka galvoti ne tik apie Europos čempionatą (2)

Nors dabar Dainiaus Adomaičio galvoje daugiausiai vietos užima mintys apie artėjantį Europos...

Jautrūs plaukai: patarimai jiems plauti (1)

DELFI Stilius jau rašė, kas kiek dienų reikėtų plauti sausus ir riebius plaukus, tačiau žmones...