Ar lietuviams gali būti kas nors skaudžiau už viešus ekonomistų pareiškimus, kad mus ekonomiškai aplenkė ne tik Estija, bet pastaruoju metu šimtamyliais žingsniais vejasi ir kaimynė Latvija, kurią tradiciškai (ir, matyt, pasipūtėliškai) vadinome silpniausia Baltijos grandimi? Tiesa tai ar tik skambūs žodžiai, nesiimsiu spręsti, tačiau kaip klostosi reikalai šios šalies ekonomikoje – gana įdomu.
Tarptautinis moterų krepšinio turnyras. Lietuva - Latvija
© DELFI (R.Achmedovo nuotr.)

Dar pernai gegužę britų leidinys „Financial Times“, komentuodamas Latvijos finansų rodiklius, išdidžiai pripažino: gyvenimas šioje šalyje tęsiasi ir po neįtikėtinai griežto taupymo laikotarpio. Leidinys priminė, kad Latvija išgyveno vieną žiauriausių krizių Europoje, bet naudotos taupymo priemonės ne tik padėjo atsistoti ant kojų – šalis kryptingai ir sėkmingai siekia narystės euro zonoje 2014 metais. Kai 2011 m. pirmo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas Latvijoje buvo pats didžiausias Europos Sąjungoje, „Danske Bank“ vyriausioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė tai pavadino „tikru stebuklu“.

Latvijos nuotaika skaičiais

2012 m. gamybos mastas Latvijoje gerokai viršijo 2011 m. rodiklius. Pernai šioje šalyje buvo atidaryta keletas naujų gamyklų, verslininkai skelbė tolesnės plėtros planus. Taip pat pradėta rengti nacionalinės industrializacijos politika, ko Latvijoje, ilgus metus svaigusioje nuo finansinio tarpininkavimo ir paslaugų teikimo euforijos, nebuvo nė kvapo.

Centrinės statistikos valdybos duomenimis, per devynis praėjusių metų mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2011 m., pramonės produkcija (lyginamosiomis kainomis) augo 6,4 proc., o apdirbimo pramonės – 10 procentų.

Europos Komisija pranešė, kad Latvijos ekonomikos augimas 2012 m. turėtų būti didžiausias visoje Bendrijoje – apie 4,3 procento. Varomoji jėga – augantis vartojimas šalies viduje. Pavyzdžiui, 2012 m. pirmą ketvirtį jis augo 5,4 proc., antrąjį – 7,2 procento. Remiantis Europos Komisijos ataskaita, per pirmą praėjusių metų pusmetį statybų ir pramonės sektoriai augo atitinkamai 25,2 ir 12,3 procento.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. Latvijoje įsigaliojo įstatymo pataisos, kuriomis sumažintas gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas – nuo 25 iki 24 procentų. Kaip anksčiau yra sakęs ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis, tai tik pradžia, nes per artimiausius trejus metus GPM tarifas bus sumažintas 5 procentais. Dėl to valdančioji Latvijos koalicija susitarė 2012 m. gegužę.

Latvijos „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Martinis Kazakas neabejoja, kad „2013 m. antroje pusėje ir 2014 m. Latvijos ekonomikos augimas suintensyvės dėl potencialiai gerėjančios pasaulio ekonomikos, mažėjančių mokesčių Latvijoje ir geresnių verslo bei namų ūkių nuotaikų“.

Žinoma, tokios prognozės susijusios su tam tikra rizika – kas gali garantuoti, kad pasaulio ekonomika iš tikrųjų gerės? Šiaip ar taip, tradicinėse Latvijos, kaip ir Lietuvos, eksporto rinkose vartojimas atsigauna vangokai. Todėl konkurencingumas Latvijoje, kaip, beje, ir Lietuvoje, vis dar palaikomas mažinamomis sąnaudomis ir santykinai pigia darbo jėga. Egzistuoja ir žaliavų kainų rizika – nors baziniame ekonomistų scenarijuje staigus žaliavų brangimas nenumatomas, niekas negali garantuoti dėl, tarkim, būsimojo derliaus ar kokios naujos geopolitinės įtampos.

Ką tokia padėtis reiškia Latvijos valstybės biudžetui? Žinoma, didėjantis ekonominis aktyvumas didina biudžeto pajamas. Bet, kaip sako „Swedbank“ ekonomistai, „atšokimo efektas“ po krizės jau baigiasi, tad procesas lėtės. Be to, mažinami mokesčiai (pridėtinės vertės mokestis ir GPM) – mažesnės mokesčių įplaukos.

„Ilgai gyventi ne pagal pajamas negalima – reikia laipsniškai mažinti biudžeto deficitą ir kaupti rezervą. Žinoma, iš dalies su šia užduotimi susidoros auganti ekonomika. Bet, esant tokiai neapibrėžtai pasaulio ekonominei padėčiai, būtina labai jautriai elgtis su pajamomis ir išlaidomis. Tuo pat metu aišku, kad didesniam augimui reikia reformų, o šioms – pinigų. Didėjant vidutinio laikotarpio plėtros potencialui, tokios išlaidos būtinai atsipirks didėjančių biudžeto įplaukų pavidalu ir dėl mažėjančio gyventojų pajamų netolygumo. Biudžeto išlaidų didinimas po tokio griežto taupymo, koks buvo taikytas pastaraisiais metais Latvijoje, yra logiškas, bet leisti pinigus reikia protingai“, – apibendrina M. Kazakas.

Na, ir bene svarbiausia Latvijos naujiena – šalis anksčiau grąžino paskolą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kurio pagalbos prireikė 2008-aisiais. 2012 m. gruodžio 19 d. Latvijos iždas TVF sumokėjo 493,3 mln. latų ir visiškai padengė skolą juos šokdinusiam Fondui. Išankstinis skolos padengimas tapo įmanomas išplatinus valstybės obligacijas už 1,25 mlrd. latų sumą. Iš TVF Latvija buvo pasiskolinusi 820,2 mln. latų, grąžinti pinigus šalis pradėjo 2012 m. kovą.

Pasak Latvijos finansų ministro Andrio Vilko, paėmusi paskolą pačiu tinkamiausiu metu ir grąžinusi ją TVF, Latvija optimizavo palūkanų mokėjimą artimiausiems metams – tai leis biudžeto lėšas nukreipti ne valstybės skolai administruoti, o į tuos sektorius, kur jų labiausiai reikia.

Be to, kaip tarptautinę finansinę paramą Latvija iš Europos Komisijos yra gavusi 7,5 mlrd. eurų, iš kurių panaudojo 4,5 milijardo. Šios skolos iš anksto grąžinti nesirengiama, nes tokia tvarka nenumatoma Europos Komisijos taisyklėse. Pradėti grąžinti šią skolą Latvija planuoja 2014 metais.

Anot „Bloomberg“, Latvija taip stipriai susiveržė diržus, kad net TVF papriekaištavo, jog reikalai nuėjo per toli. Fondas kritikuoja garantuotų minimalių gyventojų pajamų sumažinimą, nes tai neva suduoda smūgį socialinei šalies padėčiai. TVF atkreipia dėmesį, kad Latvija anksčiau laiko grąžino jai suteiktą paskolą – suprask, to gal ir nevertėjo daryti. Bet būtent visiškas atsiskaitymas su TVF reiškia, kad nuo šiol tarptautiniai kreditoriai nenurodinės, kaip Latvijai tvarkyti savo finansus.

„Dabar, kai TVF kontrolės metas baigėsi, vyriausybė parengė savo strategiją“, – interviu „Bloomberg“ sakė Baltijos tarptautinio ekonominės politikos tyrimų centro direktorius Alfas Vanagas. Jis stebėjosi TVF kritika, neva Latvija žlugdo save socialiai, nes biedniokų palaikymas nėra Fondo prioritetas.

Grąžinusi skolą TVF ir savo ekonomiką pradėjusi auginti vartojimu šalies viduje, Latvija kantriai bando įveikti dar vieną tarpinį finišą – pasirengti 2014 m. įsivesti eurą. Šiam tikslui šalyje buvo patvirtintas nuoseklus planas, kuris ir vykdomas. Latvijos finansų ministro patarėjas Janis Platais tikina, kad jeigu Latvija atsisakytų pereiti prie euro, jos ekonomikai tai būtų milžiniškas smūgis. Netapusi euro zonos nare, šalis negalėtų užsitikrinti ekonomikos augimo ir pritraukti investicijų, todėl šis tikslas yra bene svarbiausias įstojus į Europos Sąjungą. Ministro patarėjas, žinoma, pabrėžia, kad euras nėra stebuklų lazdelė, kuria mostelėjus išsprendžiamos visos problemos, tačiau tai leis pasinaudoti visais jo turėjimo pranašumais. „Euras visiems laikams pašalins valiutos devalvavimo riziką ir spekuliacijas šia tema, sumažins valiutos keitimo ir mokėjimų išlaidas, sustiprins konkurenciją ir suteiks gyventojams galimybę lyginti kainas, taip pat garantuos mažesnes palūkanas, ekonomikos skaidrumą ir ekonominės politikos discipliną“, – sako J. Platais.

2012 m. gruodį daugiau nei milijonas Latvijos gyventojų (nuo 15 iki 74 metų) pritarė euro įvedimui. Apie tai liudija TNS atlikta apklausa. Spalį euro įvedimą palaikė 26 proc. respondentų, o gruodį šis skaičius šoktelėjo iki 31 procento.

Mažiau privačiųjų interesų – valstybei geriau

Valdis Dombrovskis
Valdis Dombrovskis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Pamenate, 2001 m. gegužę tuometis Latvijos prezidentas Valdis Zatleras kreipdamasis į tautą pareiškė, kad valstybę galutinai užvaldė oligarchai? Buvo inicijuotas parlamento, kuris, anot V. Zatlero, keliaklupsčiavo oligarchams, paleidimas, priešlaikinių rinkimų idėją latviai palaikė balsuodami referendume. Plačiai minimi buvo trys A: aktyvūs politikai ir milijonieriai Andris Škėlė, Aivaras Lembergas ir Ainaras Šleseras.

Viskas prasidėjo nuo Latvijos korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuro pradėtos baudžiamosios bylos, kurioje figūravo politikai, įtakingi ir turtingi veikėjai. Pareigūnai pabuvojo Ventspilio mero A. Lembergo kabinete (bet nesugebėjo atidaryti seifo), krėtė politiką milijonierių A. Škėlę ir kitus žinomus asmenis. Tačiau apieškoti Saeimos nario A. Šlesero namų tyrėjai taip paprastai negalėjo – reikėjo parlamento leidimo. Vyko balsavimas, Saeima leidimo nedavė. Birželį buvo paskelbti tikslūs istorinio balsavimo vardiniai rezultatai – tapo aišku, kad, be kelių partijos kolegų, kurie balsavo prieš, paramos, A. Šleserą nuo nemalonumų išgelbėjo 37 susilaikiusieji. Iš esmės – rusų partijos Santarvės centro nariai. Situacija tapo kritinė: netrukus po balsavimo Saeimoje į tautą kreipėsi Latvijos prezidentas V. Zatleras ir pasiūlė išvaikyti parlamentą, nes oligarchai esą privatizavo valstybę. Vėliau, kalbėdamas televizijos laidoje, prezidentas rėžė tiesiai: valstybę užvaldė trys oligarchai – A. Šleseras, A. Škėlė ir A. Lembergas.

Per šį laiką Latvijoje įvyko nauji parlamento rinkimai, valdžioje liko ta pati partija „Vienybė“, tas pats ministras pirmininkas V. Dombrovskis, o štai garsiųjų oligarchų balsas labai pritilo. Bene vienintelis iš trijų A aktyvioje politikoje liko nemirtingasis Ventspilio meras A. Lembergas, bet ir jo gyvenimas gerokai pakartintas. 2012 m. spalį Latvijos aplinkos ministras priėmė sprendimą atleisti A. Lembergą iš Ventspilio dūmos pirmininko pareigų. Priežastis – Generalinės prokuratūros vykdomas tyrimas, kurio metu nustatyti mažiausiai 137 atvejai, kai Ventspilio miesto galva supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus, dalyvavo priimant komercinius sprendimus, kai buvo, iš esmės, naudos gavėjas. Šį sprendimą vienas žinomiausių Latvijos oligarchų apskundė teismui, tačiau jau ne tik akmuo paleistas, bet ir stiklas rimtai įskilęs.

Pernai rudenį, praėjus metams po pirmalaikių Saeimos rinkimų, Latvijos politologai pripažino, kad didžiulių permainų parlamento veikloje nėra, bet tikrai pastebima, kad oligarchų įtaka jam sumažėjo. „Žinoma, kad tai normali Saeima, kurioje yra ir silpnų, ir stiprių vietų. Jos stiprybė – sumažėjo konsoliduotų slaptų interesų įtaka. Jeigu palygintume su tuo, kaip buvo, pavyzdžiui, IX Saeimos laikais, tai, žinoma, progresas pastebimas“, – „TV Net“ sakė politologas Ivaras Ijabas.

Tai konstatuoja ir politologas Juris Rozenvaldas: Saeimoje tikrai sumažėjo oligarchų įtaka. „Aš manau, kad, palyginti su ankstesniais parlamentais, ekonominių grupuočių interesų įtaka yra sumažėjusi, kitais žodžiais tariant, sumažėjo oligarchų įtaka. Tai pozityvu“, – įsitikinęs politologas.

Antras pozityvus dalykas – sumažėjusi įtampa tarp koalicijos ir opozicijos, o tai taip pat lemia sklandesnį ir parlamento, ir vyriausybės darbą. Bene geriausias tokios padėties rodiklis – kad ir nedaug, bet padidėjęs teigiamas visuomenės Saeimos vertinimas.

Taigi, mažiausiai, ko galėtume pasimokyti iš latvių, – išdrįsti garsiai ištarti vardus žmonių, kuriems savi ekonominiai interesai svarbesni nei valstybės interesai. Taip, V. Zatlero kone nebeliko politiniame Latvijos žemėlapyje. Visai gali būti, kad ne jis sugalvojo užsimoti liniuote ir kirsti vietos oligarchams per pirštus, tačiau jėgų persiskirstymas Latvijai išėjo į gera.

25 faktai rodantys, kad šalis išsikapstė iš krizės

Laikraštis „Diena“ konstatuoja: nors dauguma Latvijos gyventojų vis dar mano, kad 2012 m. ekonominė padėtis buvo prasta, vis dėlto reikia pripažinti, kad šie metai turėtų būti apibūdinami kaip susitvarkymo su krizės padariniais laikotarpis. Apie tai liudija ne tik makroekonominiai rodikliai, bet ir besikeičiantys vartotojų įpročiai.

„Diena“ pabrėžia, kad skaičius žmonių, kurie buvo nepatenkinti ekonomine padėtimi Latvijoje, sumažėjo net trečdaliu, o pozityviai vertinančiųjų skaičius išaugo kartais. Leidinys pateikia 25 faktus, kurie liudija, kad šalis išsikapstė iš krizės.

Latviai pradėjo:
· apsieiti be garantinės minimalios pašalpos;
· naudoti daugiau elektros;
· gauti algas, kokios buvo iki krizės;
· mažiau skolintis, kad išgyventų iki algos;
· ryžtis pirkti nekilnojamąjį turtą, paėmus paskolą;
· pirkti gadžetus;
· pirkti žinomų prekių ženklų prekes;
· mokėti daugiau už kokybišką avalynę;
· pirkti naujus gyvenamojo būsto ir biuro baldus;
· dažniau keliauti;
· leisti sau delikatesų;
· daugiau išleisti pramogoms;
· pirkti naujus automobilius;
· optimistiškai žvelgti į ateitį.

Ženklai, rodantys, kad Latvijos ekonomika kyla:
· sparčiai mažėja žmonių, turinčių skurdžiausiųjų statusą;
· mažėja nedarbo lygis;
· auga gyvenimo lygis Latgaloje;
· auga importas ir eksportas;
· be trukdžių veikia pramonė;
· kas dešimtas gyventojas tapo turtingesnis;
· tapo lengviau įsigyti butą;
· padaugėjo vakarėlių;
· suintensyvėjo eismas;
· skola TVF grąžinta anksčiau laiko.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (34)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (27)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (82)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (86)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1126)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (53)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (85)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (5)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...