Į šį klausimą atsakymo ieškoję pareigūnai įtariamųjų taip ir nenustatė, tačiau visą atsakomybę dėl pinigų dingimo teko prisiimti tuo metu parduotuvei vadovavusiai direktorei.
Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad sostinės Dariaus ir Girėno g. esančiai parduotuvei „Norfa“ vadovavusi Jelena R. privalės dabar jau buvusiam savo darbdaviui, bendrovei „Norfos mažmena“ sumokėti beveik 9 tūkst. eurų – tokia suma dingo iš parduotuvės seifo.
Išnagrinėjus bylą paaiškėjo, kad šios pinigų sumos parduotuvės vedėja beveik du mėnesius net neperdavė inkasatoriams, nors šie pinigus iš pardavėjų surinkdavo kiekvieną dieną. Kodėl, Jelena R. taip ir nesugebėjo paaiškinti, o kai pinigų buvo pasigesta, „Norfos mažmena“ vadovai kreipėsi į policijos pareigūnus.
Nors dėl svetimo turto vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareigūnams taip ir nepavyko nustatyti, kas iš seifo pavogė pinigus.
Bet už juos privalo atsakyti parduotuvės vedėja, kuri pagal pasirašytą darbo sutartį buvo prisiėmusi visišką materialinę atsakomybę už įmonės jai patikėtą materialinių vertybių saugumą.
Pinigų trūkumas buvo pastebėtas atlikus inventorizaciją – seife, kuriame buvo laikomi iš kasininkių surenkami pinigai, turėjo būti beveik 13 tūkst., bet buvo surasta tik vos daugiau kaip 3 tūkst. Eur.
Be to, paaiškėjo, kad seifo, kuriame buvo saugomos centrinės kasos lėšos, raktas buvo prieinamas asmenims, kurie net nebuvo materialiai atsakingi už jame esančias lėšas – ikiteisminio tyrimo metu parduotuvės darbuotojai atskleidė, kad seifo rakto slėpimo vietą žinojo ne tik vyr. kasininkai, bet ir apsauginis bei kasininkė.
Kaip pažymėjo bylą išnagrinėjęs teismas, parduotuvės vedėja ypatingai aplaidžiai vykdė savo pareigas ir nesirūpino darbdavio jai patikėtų vertybių išsaugojimu, nekontroliavo jų apskaitos, nors ir kontrolės funkcijos nebuvo perdavusi niekam kitam iš darbuotojų.
Kaip iš seifo dingo pinigai, nepavyko išsiaiškinti, tačiau buvo įtariama, kad būtent kažkas iš parduotuvės darbuotojų galėjo juos pasisavinti – esą kitaip logiškai negalima paaiškinti fakto, kodėl iš seifo buvo pavogti ne visi pinigai.
Be to, kaip pabrėžė teisėjai, „tokios sumos neinkasavimas į banką tokį ilgą laikotarpį taip pat rodo apie nerūpestingumą, tiesiogiai susijusį su žalos atsiradimu.“
Priteisti žalą iš buvusios darbuotojos teismo prašė „Norfos mažmena“ – ieškinyje teismui bendrovės vadovai nurodė, kad Jelena R. raktą nuo seifo ne saugojo, o laikė patalpoje, į kurią galėjo patekti ir kiti darbuotojai ir lengvai prieinamame stalčiuje, apie tai žinojo ne vienas parduotuvės darbuotojas.
„Be to, ji dar popieriaus skiautėje ranka parašė, kad pinigai guli seife ir beveik du mėnesius, žinodama, kad pinigų niekas neinkasavo, nesiėmė jokių priemonių, kad pinigai būtų atiduoti inkasatoriams“, – ieškinyje buvo teigiama, kad parduotuvės vedėja nevykdė materialinės atsakomybės sutarties, pareiginių nuostatų, centrinių kasų saugumo nuostatų reikalavimų, kadangi į centrinę kasą galėjo užeiti bet kas, raktai nuo centrinės kasos nebuvo saugomi, o laikomi neapsaugotame stalčiuje toje pačioje patalpoje su seifu, taigi juos paimti ir atsirakinti seifą su pinigais galėjo bet kas, todėl toks jos elgesys tyrėtų būti traktuojamas kaip neteisėtas.
Nors teisme Jelena R. nepripažino jai pateikto ieškinio ir aiškino, kad neturėtų prisiimti atsakomybės dėl dingusių pinigų, paaiškėjus pinigų dingimo faktui ji iš esmės neginčijo savo atsakomybės. Moteris net buvo pasirašiusi pasižadėjimą atlyginti žalą ir netgi vekselį žalos dydžiui.
Tiesa, ji teisinosi, kad tądien, kai dingo pinigai, ji nedirbo, tačiau vėliau peržiūrėjus vaizdo įrašus vis dėlto buvo užfiksuota, kad Jelena R. buvo apsilankiusi parduotuvėje.
„Kadangi nebuvo nustatyta, kad į centrinės kasos seifą būtų įsilaužta, galima teigti, jog parduotuvės vedėja nesudarė sąlygų piniginėms vertybėms apsaugoti“, – pažymėjo teismas.
