Kokios didžiausios Venesuelos ekonomikos problemos?
Venesueloje fiksuojama didžiausia infliacija regione. Jos rodiklis – vienas didžiausių pasaulyje. Metinė Venesuelos infliacija 2013 metams siekė 56,2 procento.
Šalyje trūksta kai kurių svarbiausių prekių, pavyzdžiui, pieno ir tualetinio popieriaus. Būtiniausiems produktams pasirodžius prekyboje, prekybos vietose nusidriekia ilgiausios eilės.
Reguliariai nutrūksta elektros tiekimas – 2013 metais Karakase šis scenarijus pasikartojo dukart. Likusioje šalyje ši problema aktuali dar dažniau. Klesti ir juodoji dolerių rinka.
Kodėl klesti juodoji dolerių rinka?
Venesuelos valdžia 2003 metais pritaikė apribojimus užsienio valiutai. Įgyvendinus šiuos pokyčius, atėjo sunkūs metai – prieš tuometinį šalies prezidentą Hugo Chavezą rengtas sąmokslas. Verta paminėti ir tris mėnesius trukusį streiką dėl naftos, kuris skaudžiai palietė visą šalies ekonomiką.
H. Chavezas apribojo užsienio valiutą, siekdamas pažaboti kapitalo ištekėjimą iš šalies ir bandymas kontroliuoti būtiniausių prekių kainas. Valdžia įvedė fiksuotą dolerių įsigijimo kursą ir pradėjo kontroliuoti užsienio valiutos pardavimus.
Fiziniai asmenys ir verslai JAV dolerių gali gauti tik pagal fiksuotą kursą ir tik per valstybinę valiutos agentūrą. Ir tik dviem atvejais – prekių importui ir kelionių į užsienį išlaidoms.
Kiekis dolerių, kurių galima įsigyti fiksuotu tarifu, yra ribotas, o paklausa itin didelė. Dėl šios priežasties klesti juodoji rinka.
Kaip veikia juodoji rinka?
Oficialus valiutos kursas – 6,30 Venesuelos fuerte bolivaro už dolerį. Juodojoje rinkoje valiutos kursas net dešimt kartų didesnis.
Venesuelos gyventojai pragyvenimo kainą skaičiuoja pagal valiutos kursą juodojoje rinkoje. Nekilnojamojo turto ir automobilių kainos taip pat auga priklausomai nuo kurso juodojoje rinkoje.
Kodėl juodoji rinka – opi problemai šalies ekonomikai?
Analitikai teigia, jog juodoji rinka deformuoja šalies ūkį, sukuria dvilypę ekonomiką.
Tai reiškia, jog Venesuelos gyventojai, uždirbantys doleriais ar galintys lengvai jų gauti, padedami juodosios rinkos įgyja didesnę perkamąją galią, nes jų doleriai kiekvieną dieną nuperka vis daugiau nacionalinės valiutos.
Tie, kurie atlyginimus gauna šalies valiuta, netenka perkamosios galios dėl vis augančios infliacijos.
Nors Venesuelos valdžia ir padidino minimalų atlyginimą, tokios priemonės lenktynėse su infliacija nepasiteisino. Analitikai taip pat teigia, jog fiksuotas valiutos kursas atsakingas ir už kitas šalies ekonomiką iš vidaus graužiančias problemas, pavyzdžiui, būtiniausių prekių trūkumą.
Kodėl trūksta būtiniausių prekių?
Venesuela priklausoma nuo daugumos prekių importo. Jeigu bendrovėms sunku gauti reikiamą kiekį dolerių, importo schema pradeda strigti. Ši bėda, kurią dar paaštrina neadekvatus vietos gamintojų požiūris į būtiniausias prekes – pagrindinis deficitą skatinantis veiksnys.
Venesuelos centrinio banko duomenimis, stygiaus indeksas siekia beveik 20 proc. Tai reiškia, jog iš 100 svarbiausių prekių šalyje trūksta net dvidešimties.
Tualetinis popierius, cukrus, pienas ir dalis vaistų – jų rasti šalyje kartais tikras iššūkis. Neretai jų galima įsigyti juodojoje rinkoje – tačiau už neprotingą kainą.
Valdžia dėl stygiaus kaltina verslininkus, kurie esą bando boikotuoti sistemą.
Ką daro Venesuelos valdžia?
Lapkritį Venesuelos prezidentas N. Maduro nurodė perimti vieną elektronikos prekių parduotuvių tinklą – jo vadovybė buvo apkaltinta dirbtinai sukėlusi kainas. Prekės buvo parduotos žymiai pigiau. Po kelių savaičių šalies parlamentas suteikė prezidentui naujų įgaliojimų, leidžiančių jam priiminėti įstatymus be parlamento palaiminimo.
Gavęs naujų galių, prezidentas skubos tvarka pasirašė kelis su ekonomikos valdymu susijusius įstatymus. Prezidento nurodymu buvo nustatytos lubos pelnui, užtikrintos teisingos kainos. Šalies vadovas pasirašė ir įstatymą dėl automobilių kainų reguliavimo.
Venesuelos valdžia pasirašė kelis susitarimus su privačiomis bendrovėmis, pavyzdžiui, „Samsung“ – susitarta, jog šalies rinka gaus daugiau elektronikos prekių.
Ar priemonės veiksmingos?
Oponentų teigimu, šios priemonės tik gilina šalies ekonomikos krizę, ir toliau aštrėja stygiaus problema, sudaromos palankios sąlygos juodajai rinkai klestėti.
Valdžia kaltina oponentus ir nesąžiningus verslininkus sąmokslu.
Dauguma viliasi, jog valdžia jau greitai paskelbs apie šalies valiutos devalvaciją – toks sprendimas padėtų sumažinti prarają su juodąja rinka. Tačiau valiutos devalvacija taptu skaudžiu smūgiu daugumai šalies žmonių. O valdžiai derėtų saugotis nepatenkintų piliečių pykčio.
