Minskas pasiruošęs paremti Europos tiekėjus, nepaisant to, kad Rusijos tarnyba „Rosselchoznadzor“ jau užfiksavo mėginimus reeksportuoti uždraustas prekes per Baltarusijos teritoriją.
Baltarusijos gamintojai į Rusiją importuoja pieną, sūrį, varškę bei sviestą ir užima reikšmingą Rusijos rinkos dalį. Baltarusija gali padidinti tiekiamos produkcijos apimtis ir tokiu būdu patenkinti dėl apriboto importo atsiradusį poreikį. Jokių problemų dėl to kilti neturėtų, išskyrus kai kuriuos delikatesinius maisto produktus, pavyzdžiui, prancūziškus sūrius, rašo news.tut.by.
Daug labiau intriguoja tai, kad 2013 m. 88 proc. šviežios žuvies į Rusiją buvo importuojama iš Norvegijos. Pusė į Rusiją tiekiamos kiaulienos į šią šalį buvo atvežama iš Danijos, Vokietijos, Kanados ir Ispanijos, kurioms šiuo metu taikomas embargas. Lenkija ir Belgija – pagrindinės obuolių ir kriaušių tiekėjos.
Europos Sąjungos (ES) įmonės aktyviai domisi galimu bendradarbiavimu su Baltarusija. Maisto produktų tiekimu Europoje užsiimančios įmonės „PDQ Specialist Couriers“ iš Jungtinės Karalystės (JK) direktoriaus Luke‘o Devlino teigimu, keletą pastarųjų savaičių išaugo iš Baltarusijos ir kitų Rytų Europos šalių tiekiamų prekių paklausa, o logistikos įmonės pasirengusios apsvarstyti galimybę keisti įprastus produktų gabenimo maršrutus.
„Logistikos įmonės turi nusistovėjusius maisto produktų gabenimo iš JK ar Prancūzijos į Rusiją maršrutus. Jos pasirengusios pagalvoti, ką dar gali padaryti“, - patikino L. Devlinas.
Taip pat Minske lankėsi ir Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Lietuvos verslui pasiūlyta kurti bendras pieno, mėsos, vaisių ir daržovių perdirbimo įmonės Baltarusijos teritorijoje, suteikiant eksportuoti produkcija į Muitų sąjungai priklausančias valstybes. Verta pastebėti, kad rugpjūčio 21 d. Baltarusija panaikino draudimą tiekti galvijus iš kelių ES šalių narių.
„Bendradarbiavimo schemos gali būti labai įvairios, tiek paprastos, tiek ir sudėtingos. Tačiau paprasčiausiais kelias – įregistruoti Baltarusijos teritorijoje bendrą įmonę, čia tiekti obuolius, gražiai juos supakuoti ir toliau siųsti į Smolenską“, - pasakojo vienas iš pašnekovų.
Atsirado „baltarusiškos“ krevetės
Baltarusijoje iš tiesų yra keletas įmonių, užsiimančių krevečių valymu. Įmonė „Transoekspess“ Bresto srityje dirba šioje srityje jau beveik dešimt metų. Tiesa, žaliavą šiai įmonei atvežama iš Vokietijos, o apdorota produkcija išvežama į Lenkiją.
„Mums nėra žinoma, kur ši produkcija vežama toliau“, - informavo „Transoeksperss“ atstovai. Įmonės „Santa Bremor“ atstovai sakė, kad krevetės Kursko parduotuvėje – ne jų gamybos, tačiau visa šioje įmonėje gaminama produkcija turi atitinkamus sertifikatus. Įmonė „Belvnešrubtorg“ pateikti komentarus atsisakė.
Keletas maisto produktų rinkos ekspertų paaiškino, kad dokumentas, suteikiantis teisę po produkcijos perdirbimo ant pakuotės kaip kilmės šalį nurodyti Baltarusiją, - tai gamybos ekspertizės aktas. Prekės kilmės sertifikatą išduoda Baltarusijos Prekybos ir pramonės rūmai. Tam, kad ant prekių kaip kilmės šalis būtų nurodyta Baltarusija, šios prekės turi atitikti nustatytus kriterijus.
„Norint teisėtai tiekti produkciją į Rusiją, nepakanka tiesiog atvežti į šalį jūros gėrybes ir čia jas sufasuoti. Taip pat nepakanka išvalyti žuvį ir ją sufasuoti. Tam, kad žuvis taptų baltarusiška, ji turi būti sūdoma, rūkoma ar pan.“, - patikino ekspertas.
Dar vienas būdas legalizuoti žuvį iš Vakarų – konservų gamyba iš maisto žaliavų, kurioms Rusija pritaikė importo apribojimus. Nors anksčiau Rusijos federalinė žuvininkystės agentūra siūlė įtrauki į sankcijų sąrašą taip pat ir konservuotą produkciją, tačiau šiam siūlymui nebuvo pritarta. Prieš keletą dienų Rusijos žuvininkystės agentūros vadovas Ilja Šestakovas pareiškė, kad į maisto produktų sankcijų sąrašą nepatekusios valstybės turi teisę perdirbti žuvies produkciją iš Norvegijos ir kitų į sankcijų sąrašą patekusių šalių, o tada tiekti produkciją į Rusiją. Tai galioja ir Baltarusijai.
„Egzistuoja rizika, kad ten bus steigiamos įmonės, kurios neturėdamos pakankamo teisinio pagrindo tieks produkciją į Rusiją“, - pripažino I. Šestakovas. Jis įvardino, kad Rusijos federalinė žuvininkystės agentūra turi kontroliuoti, kad į Rusiją būtų įvežama tik tinkama žuvies produkcija.
Prekybininkai ruošiasi
„Baltarusiai apsipirkti važiuoja į Lenkiją ir Lietuvą. Rusai galės atvažiuoti delikatesų į Oršą, Mogiliavą ir Gomelį. Esame pasiruošę didinti draudžiamų prekių tiekimą į šiuos regionus“, - patikino prisistatyti atsisakęs vieno iš mažmeninės prekybos tinklų atstovas. Taip pat jis įsitikinęs, kad verslesni Baltarusijos gyventojai mėgins tiekti maisto produktus kuo arčiau Rusijos sienos.
„Pakraus į krovininį autobusiuką vytintą kumpį, prasibraus partizaniniais keliais ir suteiks laimės gurmanams iš Rusijos“, - ironiškai kalbėjo mažmeninės prekybos tinklo atstovas. „Žinoma, didiesiems importuotojams nebus taip paprasta“, - pridūrė jis.
Keletas pašnekovų įsitikinę, kad šioje situacijoje pranašumą įgaus valdžiai artimos įmonės. „Pasiturintys asmenys nepradės valgyti rusiško sūrio, jei visą gyvenimą valgė prancūzišką. Tai reiškia, kad šie asmenys formuos paklausą. Kai yra paklausa, atsiras ir pasiūla. Jei skrandis reikalauja džiaugsmo, galima užmerkti akis į bet kokį embargą“, - patikino maisto prekių rinkos ekspertas. Todėl nieko nuostabaus, kad Rusijos prekybos centruose atsiras ispaniškas vytintas kumpis, prancūziški sūriai ir kanadietiški omarai, ant kurių puikuosis ženklas „Pagaminta Baltarusijoje“.
