Vakar Seimas pritarė siūlymui nuo jų pečių nuimti šią naštą ir seniūnijose statyti bent po vieną taromatą. Ar patogumai parduotuvėms nesukels nepatogumų gyventojams?

Smarkai sušilus kai kurios kaimo parduotuvės atsisako iš gyventojų priimti užstato sistemoje dalyvaujančią tarą – motyvuoja, kad ji dvokia.

„Atsiprašome, bet mes neturime sąlygų laikyti nemalonų kvapą parduotuvės skleidžiančių maišų su buteliais, kol juos išveš“, – tokį argumentą, kodėl nepriims jo atneštų plastikinių butelių, išgirdo vienas Panevėžio rajono Naujamiesčio gyventojas. Pasak jo, iš kelių miestelio parduotuvių tarą supirkdavo tik viena, o dabar ir ši atsisako.

Naujamiesčio seniūnas Jonas Sankaitis patvirtino, kad nebelikus, kur atnešti taros, gyventojai patiria didelių nepatogumų. Pasak seniūno, vienintelė ją priimdavusi parduotuvė atsisakė tai daryti ir dėl to, kad pardavėjos nebespėja dirbti savo tiesioginio darbo.

„Į ją maišais tarą tempė žmonės iš viso Naujamiesčio ir aplinkinių kaimų. Kitos trys parduotuvės jos nepriima, nes yra per mažos“, – aiškino seniūnas.

Naujamiestis turi miesto statusą, o jame esančioms parduotuvėms, kurių plotas mažesnis nei 300 kvadratinių metrų, neprivalu supirkti taros. Kaimo parduotuvėms jokios išimtys nedaromos: jos visos, nepriklausomai nuo dydžio, privalo supirkti tarą.

Kaimo gyventojams tai patogu, tačiau parduotuvių, neturinčių tinkamų sąlygų ir darbo rankų, darbuotojams ši prievolė kelia didelį galvos skausmą. Juolab kad „etatiniai“ antrinių žaliavų surinkėjai iš miesto į kaimo parduotuves iki gegužės 1-osios – kol galiojo pereinamasis laikotarpis – gabeno daug butelių, kurių nepriėmė miesto taromatai.

Viename kaime pirks, kitame priduos

Tačiau jau šią vasarą kaimo parduotuvių darbuotojams nebereikės atsiprašinėti gyventojų, kad dėl kokių nors priežasčių nesuperka taros.

Vakar Seimas pritarė Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo Broniaus Paužos pateiktam pasiūlymui dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo, atleidžiančio kaimo parduotuves nuo prievolės supirkti tarą.

Įstatymų leidėjai šį siūlymą dar svarstys ir galutinai dėl jo apsispręs birželį. Jeigu bus priimtos minėto įstatymo pataisos, kiekvienos seniūnijos teritorijoje turės būti pastatyta bent po vieną taromatą. Taigi viename kaime nusipirkę butelį mineralinio vandens ar skardinę alaus gyventojams teks tarą vežti į kitą kaimą arba miestą.

„Seime šiuo metu svarstomas siūlymas, kuriame teigiama, kad daugkartinių ir vienkartinių pakuočių pardavėjai, prekiaujantys mažose kaimo parduotuvėse, kurių bendrasis plotas neviršija 90 kvadratinių metrų, neprivalo priimti daugkartinių ir vienkartinių pakuočių atliekų, už kurias nustatytas užstatas, ir grąžinti užstato, – sakė B. Pauža. – Tokio projekto nuostatos neužtikrina vartotojų teisės susigrąžinti už gaminio pakuotę sumokėtą užstatą, jei kaimo teritorijose nebūtų įrengta nė vienos pakuočių ir pakuočių atliekų priėmimo ir užstato grąžinimo vietos.“
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas mano, kad jo pasiūlymas seniūnijose statyti taromatus bus patogesnis gyventojams. Įstatymų leidėjus jis įtikino, kad tai, kas dabar vyksta, tęstis negali, nes kaimo parduotuvės diskriminuojamos visais aspektais.

Nelygybė akivaizdi

Kaip minėta, miesto mažesnėms parduotuvės nėra prievolės supirkti tarą, kaimo – pasirinkimo neturi. Be to, už kiekvieną rankiniu būdu supirktą pakuotę kaimo parduotuvės gauna 1,5 euro cento, didieji pardavėjai, turinys taromatus, – 2,8 euro cento.

Kaimo parduotuvės yra apskaičiavusios, kad realios supirkimo išlaidos yra dvigubai ir daugiau didesnės, tai yra 3–4 euro centai.

Daugelis kaimo parduotuvių neturi sąlygų supirkti taros dėl per ankštų patalpų, darbuotojų stygiaus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), vasarį startavus užstato sistemai, suskubo išleisti įsakymą priimti pakuotes prie įėjimo į prekybos salę arba tam tikslui skirtoje atskiroje patalpoje, esančioje ne prekybos salėje. Mat priimant butelius ir skardines prekybos salėje kyla kryžminės taršos pavojus maisto produktams.

Dauguma mažų parduotuvių tiesiog neturi sąlygų priimti tarą nepažeisdamos higienos reikalavimų ir rizikuoja būti nubaustos.

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba kreipėsi į VMVT su prašymu netaikyti sankcijų parduotuvėms, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.

„Mažoms kaimo parduotuvėms reikėtų priestatų. Tačiau kaip vienu metu tai pačiai pardavėjai dirbti dvejose patalpose ir, priėmus tarą, dar spėti nusiplauti bei dezinfekuoti rankas?“ – retoriškai klausė minėtos tarybos narys Gintaris Stoškus.

Anot jo, visiškai neaišku, ar užstato administratorius kompensuotų atskiros patalpos įrengimo ir kitas parduotuvės patirtas išlaidas, kaip numato įstatymas.

Kalbėdamas „Sekundei“ G. Stoškus negailėjo kritikos dabar veikiančiai užstato supirkimo sistemai. Jo nuomone, užstato administratorius dirba steigėjų ir didžiųjų pardavėjų naudai.

Parduotuvėms – geriau, gyventojams – blogiau?

VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ vadovas Gintaras Varnas siūlymą, pateiktą B. Paužos, vadina mažiausiai keistu. Pasak jo, jau yra nemažai parduotuvių, kurios atleistos nuo prievolės supirkti tarą, o Seimo narys siūlo tą skaičių dar padidinti. Vadinasi, gyventojams gali kilti problemų dėl taros pridavimo.

„Manyčiau, kad reikia mažinti išimčių kiekį, o ne aštrinti problemą. Mano nuomone, būtų nesąžininga reikalauti, kad kaimo gyventojai tarą vežtų į miestus ar seniūnijų centrus, – atimti iš jų galimybę priduoti tarą vietoje ir atsiimti užstatą“, – kalbėjo jis.

G. Varno teigimu, kaimo parduotuvės buvo įpareigotos supirkti tarą ne šiaip sau. Prieš porą metų Seime svarstant įstatymą buvo daug diskutuota, ką daryti, kad kaimo žmonėms, ypač pagyvenusiems, būtų sudarytos sąlygos priduoti pakuotę ir atgauti užstatą.

Pašnekovo nuomone, įpareigoję kaimo parduotuves supirkti tarą, įstatymų leidėjai tiesiog atsakingai pažiūrėjo į tą problemą.

G. Varnas pabrėžė, kad kaimo parduotuvės dabar už kiekvieną surinktą buteliuką gauna 1,5 euro cento, o anksčiau gaudavo 3 lietuviškus centus. Iš parduotuvių tara surenkama nemokamai.
„Užstato sistemos administratoriaus“ vadovas pasidžiaugė, kad užstato sistema startavo geriau, nei tikėtasi – supirkta apie 40 procentų daugiau taros, nei planuota.

Jo įsitikinimu, patogiau ir gyventojams, nes taros supirkimo vietų, įskaitant ir rankiniu būdu, yra gerokai daugiau, nei buvo anksčiau – apie 2 200, iš jų apie 1 500 yra rankinio surinkimo vietos. Tačiau jau dabar apie 90 procentų visų butelių surenkama taromatuose.

Pašnekovo teigimu, nuo gegužės 1 dienos pasibaigus pereinamajam trijų mėnesių laikotarpiui taros surinkimo kiekiai pradėjo augti ir dar augs. Kovą gyventojai grąžino 10,5 mln. vienkartinės taros vienetų, praėjusį mėnesį – 25 mln. Manoma, kad vasarą, kai daugiau vartojama gaiviųjų gėrimų, bus tokių mėnesių, kai taros bus surinkta ir iki 80 mln. vienetų.

Beje, nuo gegužės 1-osios visa vienkartinėje užstato sistemoje dalyvaujanti tara turi būti pažymėta.

Paklaustas, ar jie pasirengę priimti tiek daug taros, G. Varnas patikino, kad sistemos pajėgumai didesni, nei šiuo metu ji aptarnauja.

Prie taromatų budės valytojos?

Sušilus orams, gyventojus pradėjo erzinti iš taromatų sklindantys nemalonūs kvapai. Didžiųjų prekybos tinklų atstovai patvirtino, kad tokia problema iš tiesų yra, nes gyventojai grąžina tarą su skysčių likučiais, nešvarią.

„Plastikinė tara ir skardinės, kurios grąžinamos į taromatus, taupant vietą traiškomos, tad taroje likęs skystis, net ir menkiausias lašas, susimaišo su kita grąžinta tara, tad natūralu, kad atsiranda nemalonus kvapas. Iš stiklinių butelių išbėga ir alaus ar sulčių likučiai, jie dar labiau sustiprina nemalonų kvapą“, – kalbėjo prekybos tinklo „Maxima“ atstovė Renata Saulytė.

Pasak jos, dar prieš startuojant naujai sistemai buvo mąstoma, kaip išvengti šių nemalonių kvapų. Kol kas neįmanoma tokią tarą plauti papildomai.

„Maxima“ priėmė daugiau darbuotojų taromatams prižiūrėti – sukūrė papildomų 140 darbo vietų, pamokė savo darbuotojus, kaip prižiūrėti taromatą ir patalpą, kurioje jis stovi.
R. Saulytės teigimu, darbuotojai reguliariai plauna ir dezinfekuoja ne tik taromato būdelę, bet ir patį įrenginį. Kiekvieno taromato viduje sumontuota vėdinimo sistema, o pats įrenginys vėdinamas mechaniškai atidarant langą, duris.

„Rimi“ prekybos tinklo atstovė viešiesiems ryšiams Giedrė Bielskytė patikino, kad ir jie pasiruošę taromatus prižiūrėti, įvertinę vasaros metu galimą nemalonių kvapų problemą.

Ji sakė, kad su taromatus prižiūrinčiais darbuotojais yra išsamiai aptarta, kaip dažnai ir kokiomis priemonėmis turi būti valomi taromatai. Šiltuoju metu laiku tai bus daroma dažniau.
„Jeigu reikės, prie kiekvieno taromato pastatysime ir valytoją budėti“, – patikino ji.

Taromatus prižiūrintys didieji prekybininkai tikisi, kad laikui bėgant gyventojai taps sąmoningesni ir neneš nešvarios taros.

Susirūpino dėl gyventojų klaidinimo


Kai kurie įstatymų leidėjai susirūpino, kad parduotuvėse prekių etiketėse atskirai nurodoma produkto ir užstato kaina klaidina gyventojus. Seimo nario Kęstučio Masiulio teigimu, vaikams ypač sunku suvokti, kiek jiems prie kasos teks mokėti už prekę.

Jis siūlė priimti atitinkamas įstatymo pataisas, kad į prekių kainas būtų įskaičiuotas ir užstatas, tai yra etiketėje pirkėjai jau manytų gaminio kainą kartu su užstato verte.
Tačiau kolegos jam patarė dar patobulinti šį siūlymą.