10 kartų didesnės nei skandinaviškų bankų siūlomos palūkanos padėjo lietuviškoms kredito unijoms pritraukti per metus beveik trečdaliu daugiau indėlininkų pinigų. Bet kad neįklimptų į nuostolius ir nevirstų "sekundėmis" ar "snorais", unijos privalo tas brangias lėšas rizikingai investuoti, rašo „Lietuvos žinios”.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Šiuo metu kai kurių kredito unijų siūlomos terminuotų indėlių palūkanos yra iki 10 kartų didesnės nei didžiųjų bankų. Pavyzdžiui, skandinaviškų bankų 12 mėnesių terminuoto indėlio palūkanos norma siekia 0,45-0,5 procento.

Tuo metu didžiuosiuose šalies miestuose įsikūrusios kredito unijos už to paties laikotarpio indėlius siūlo 4,5-4,8 proc. palūkanas, o už 36 mėnesių indėlius - net 5,1 proc. palūkanas.

Unijas pro didinamąjį stiklą jau pradeda stebėti šalies centrinis bankas. "Staigus indėlių ir turto šuolis primena bankų netvarų augimą 2005-2007 metais ir kelia susirūpinimą, ar kredito unijos sugebės tinkamai suvaldyti visą su smarkia plėtra susijusią riziką", - grėsmę įžvelgia Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kredito unijos Vilniaus taupomosios kasos analitikas Stasys Jakeliūnas aiškina, kad, mokėdamos didesnes palūkanas už indėlius, kredito unijos privalo brangiau ir skolinti lėšas. "Kuo aukštesnės palūkanos, tuo tokių paskolų rizika teoriškai yra didesnė. Ne visi verslininkai linkę skolintis brangiai. Tie, kurie skolinasi, matyt, turi verslą, kuris teikia didesnę grąžą, arba jie negauna paskolų iš bankų už mažesnes palūkanas", - aiškino S.Jakeliūnas.

Gyventojų indėliai, už didesnes palūkanas padėti kredito unijose, pasak jo, saugūs tiek, kiek saugiai juos finansų įstaigos "įdarbina". Be to, visi iki 345 tūkst. litų indėliai, nesvarbu, kur jie laikomi, Lietuvoje yra apdrausti indėlių draudimu. "Valstybė prisiima tokius įsipareigojimus, tad indėliai kredito unijose yra tokie pat saugūs, kaip ir laikomi komerciniuose bankuose", - sakė analitikas.

Vyresnioji "Danske" banko analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė skirtingą didžiųjų skandinaviškų bankų ir lietuviškų kredito unijų palūkanų politiką aiškina tuo, kad pirmieji turi stiprų ir turtingą užnugarį - pagrindines įmones, o antrieji - ne.

Atsiųstame komentare Finansų valdymo sprendimų centro Stebėtojų tarybos pirmininkas Liutauras Varanavičius teigia, kad unijos finansuoja verslus laisviau nei bankai.

„Kalbant apie paskolas – negalima sakyti, kad kredito unijos išduoda labiau rizikingas paskolas. Tiesiog jos išduoda paskolas tuo tarpu, kai komerciniai bankai skolinimo kranelį yra prisukę. Be to, Lietuvoje teisinis unijų reglamentavimas yra itin griežtas lyginant su kitomis Europos valstybėmis, neretai griežtesnis nei bankų. Tad rizika yra valdoma ir griežtai prižiūrima centrinio banko”, rašo L. Varanavičius.

Jis nurodo, kad „kredito unijų, skirtingai nei komercinių bankų, tikslas yra ne maksimalus, o protingas pelnas, kuriuo jos dalinasi su savo nariais, pavyzdžiui, per didesnes indėlių palūkanas.”

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Facebook“ ir „Google“ apgaule įtariamą E. Rimašauską išsigabeno JAV pareigūnai (23)

Lietuvos pilietis Evaldas Rimašauskas, kaltinamas per suklastotus elektroninius laiškus iš JAV...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti (168)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

„Alibaba“ pajamos antrąjį ketvirtį augo 56 proc.

Kinijos elektroninės prekybos milžinas „ Alibaba “ ketvirtadienį pranešė apie Volstrito...

SEB bankas uždaro vieną skyrių Gedimino prospekte Vilniuje (7)

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas uždaro vieną iš savo klientų aptarnavimo skyrių...

Lietuvos šeimų išlaidos vartojimo prekėms liepą mažėjo (9)

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms praėjusį mėnesį smuko, rodo...

Top naujienos

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (49)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (168)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (30)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...

G. Kirkilas sugalvojo planą koalicijai su „valstiečiais“ gelbėti (6)

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas inicijuoja partijos susitarimą su...

Odesoje atostogaujantys lietuviai kelia pavydą paprastiems miesto gyventojams (100)

Apsilankius Ukrainos atostogų rojumi vadinamoje Odesoje ne visiems patinka. Priklauso, kiek jūs...

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (481)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

D. Trumpo retorika sukėlė nerimą ir Pentagonui (1)

Praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ugningo pareiškimo apie galimą karinę...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (453)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (156)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...

Buto pirkimas – derybos ir realybę atitinkanti suma (6)

Lietuvoje nuo seno priimta manyti, jog nuosavas būstas yra tarsi prigimtinė teisė ir būtinybė.