Ką reikia žinoti apie bankų sąskaitų tikrinimą

 (188)
Vyriausybei reglamentavus tai, kokia tvarka ir kokiais terminais finansų rinkos dalyviai Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) turės teikti informaciją apie juose atidarytas sąskaitas, DELFI primena pagrindinius dalykus, kuriuos reikia žinoti kiekvienam gyventojui.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Kaip paaiškino finansų ministras Rimantas Šadžius, VMI apie kiekvieną fizinį ar juridinį asmenį turės gauti tris skaičius.

Pirmasis – bendra metinė apyvarta, jei ji siekia 15 tūkst. eurų ir daugiau.

Antrasis – sąskaitos likutis kiekvienų metų gruodžio 31 dieną, jei jis siekia 5 tūkst. eurų ir daugiau.

Trečiasis – skoliniai įsipareigojimai, palūkanas, draudimo įmokas ir kt.

Kada gaus

Duomenis apie bendrą metinę apyvartą VMI pirmą kartą gaus 2018 metais. Ši informacija apims visą 2017 metų laikotarpį.

2016 metų gruodžio 31 dienos sąskaitos likutį VMI sužinos jau 2017 metais. Šią informaciją bankai, kredito unijos ir kiti finansų rinkos dalyviai VMI turės pateikti iki 2017 metų birželio 1 dienos.

VMI duomenimis, pajamas, viršijančias 15 tūkst. eurų ribą, Lietuvoje 2014 metais gavo apie 9 proc. gyventojų. 11 proc. visų indėlininkų – rezidentų ir nerezidentų – komercinių bankų sąskaitose pernai birželio pabaigoje turėjo daugiau nei po 5 tūkst. eurų.

Šiuose indėliuose laikomi pinigai sudaro 65 proc. visų bankuose esamų indėlių bendros sumos.

Kam to reikia

Mokesčių administravimo įstatymo pataisas, kuriose numatyta VMI teikti informaciją apie gyventojų sąskaitas, Seimas priėmė 2015 metų birželį.

Tuomet aiškinamajame rašte nurodyta, kad jų tikslas – efektyvesnis mokesčių administravimas, kova su mokesčių vengimu ir nesąžiningais asmenimis, kurie bando „nepagrįstą praturtėjimą pagrįsti akivaizdžiai fiktyviais dokumentais“.

Privatumo klausimas

Finansų ministerija tvirtina, kad VMI bus teikiami tik apibendrinti skaičiai už metus, o ne sąskaitų išklotinės.

„Sąskaitos išklotinės bus pareikalauta tik tuo atveju, jei oficialiai, kaip ir dabar, bus pradėtas mokestinis tyrimas. Taigi šiuo požiūriu niekas nesikeičia. Be to, dalis duomenų, kurie bus teikiami, įgyvendinant Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, pasiekia mokesčių administratorių jau ir dabar bei panaudojami, apskaičiuojant gyventojams suteiktas pajamų mokesčio lengvatas“, ‒ ministerijos pranešime žiniasklaidai cituojamas R. Šadžius.

Taip pat teigiama, kad VMI pateikti duomenys bus saugūs ir tretiesiems asmenims nepaklius, nes ji turi reikiamo standarto saugumo sertifikatą, kuris patvirtina, kad informacijos saugumas institucijoje yra užtikrinamas tinkamai.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Plinta naujas mokestis: matuoja žolės ilgį (4)

Lietuvoje plinta naujas mokestis daugiabučių gyventojams – sąskaitos už nupjautą žolę. Neseniai toks mokestis įvestas Raseiniuose. „Raseinių butų ūkio“ vadovas priblokštiems gyventojams paaiškino, kad analogiškas mokestis jau įvestas Klaipėdoje, Radviliškyje ir ilgainiui gali tapti įprastas visoje Lietuvoje.

Kuo visa tai baigsis: kainos didelės, o pajamos nelabai (92)

Jeigu ir toliau viskas brangs, o gyventojų pajamų augimas nusilps, produktyvumas nedidės, tai taps didžiausia šalies problema, įsitikinęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Kur glūdi tikroji pajamų nelygybė (146)

Progresinis pajamų mokesčio tarifas – norma, egzistuojanti visose civilizuotose šalyse, ir tiesioginis įrankis pajamų nelygybei mažinti, sakė Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka. „Tai – vienas mokesčių technikos elementų, kuris yra įprastas ir seniai patikrintas. Žinoma, jo reikia ir Lietuvoje“, – tikina jis. Tuo metu Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) direktorius Žilvinas Šilėnas teigia, kad progresinis tarifas yra neefektyvus, nesąžiningas ir nelygybės nemažina.

„Vodafone“ pajamos pirmąjį ketvirtį augo 2,2 proc.

Telekomunikacijų bendrovė „Vodafone“ penktadienį pranešė apie 2,2 proc., iki 11,5 mlrd. svarų, augusias pajamas iš paslaugų, rašo „Financial Times“.

„ORLEN Lietuva“ toliau fiksuoja teigiamus finansinius rezultatus (7)

Antrą šių metų ketvirtį bendrovės „ORLEN Lietuva“ EBITDA pagal LIFO siekė 58,5 mln. JAV dol., grynasis pelnas - 50,4 mln. JAV dol. Teigiami finansiniai rezultatai, sėkmingai įvykdytas gamyklos kapitalinis remontas ir ginčo su „Lietuvos geležinkeliais“ pabaiga - tai esminiai bendrovės „ORLEN Lietuva“ pasiekimai antrą šių metų ketvirtį.