Tačiau nenorintys studijuoti matematikos, informacinių technologijų (IT) ar inžinerijos labai nusiminti neturėtų, mat daug uždirbantys IT ir kiti aukštųjų technologijų specialistai leisdami pinigus kurs naujas darbo vietas.
„Iš tiesų, kas laukia tų, kurie nėra inžinieriai, matematikai, fizikai? Juk visi negalime dirbti „Google“ ar „Apple“, biotechnologijų įmonėse ir netgi ne visi to nori. Kiti irgi išlošia. Dauguma darbo rinkoje dirbančių žmonių dirba vietinių paslaugų įmonėse. Netgi jeigu pažvelgtume į Silicio slėnį, ten 20-22 proc. žmonių dirba aukštųjų technologijų įmonėse, o likusioji dalis teikia vietines paslaugas“, - „Swedbank“ banko surengtame ekonomikos forume kalbėjo JAV esančio Berklio universiteto profesorius ir darbo rinkos ekspertas Enriko Moretti.
Pažvelgus į naujai kuriamas darbo vietas San Franciske, matyti, kad daugėja darbo vietų inžinieriams, matematikams, tačiau kuriama daugiau darbo vietų taksistams, padavėjams, architektams, staliams ir pan.
Jo pateikiamais skaičiavimais, viena darbo vieta aukštųjų technologijų ir inovacijų srityje paskatina sukurti penkias naujas darbo vietas kitose srityse. Tuo metu viena darbo vieta tradicinėje gamyboje sukuria 1,6 papildomos darbo vietos.
Mokslininko teigimu, iš penkių aukštųjų technologijų sukurtų darbo vietų kitose srityse, dvi sukuriamos darbuotojams su aukštuoju išsilavinimu, pavyzdžiui, architektams, gydytojams ar mokytojams, o likusios trys tenka tiems, kurie neturi aukštojo išsilavinimo.
„Ankstesniais laikais pastaroji dalis darbuotojų eidavo dirbti į gamyklas, kur buvo geros algos, tačiau šiuolaikinės gamyklos įdarbina vis mažiau žmonių, taigi vietinės paslaugos tampa vis didesne ekonomikos dalimi“, - sakė E. Moretti.
Profesorius pateikė saulės elementus gaminančių bendrovių „Baltic solar energy“ ir „Baltic energy Solutions“ pavyzdį, kurios Vilniuje įdarbino apie 100 darbuotojų. Taigi dėl šių kompanijų atsiradimo Vilniuje turėtų papildomai susikurti 500 naujų darbo vietų.
„Aš manau, kad tokiai mažai atvirai ekonomikai kaip Lietuva reikėtų orientuotis į tokias verslo sritis, kurios atneša kiek galima daugiau naujų darbo vietų visoje ekonomikoje“, - pabrėžė E. Moretti.
Taip pat, anot jo, pastebima tendencija, kad aukštųjų technologijų klasteriuose dirbančių aptarnaujančių darbuotojų atlyginimai yra aukštesni nei tokį patį darbą atliekančių žmonių kitose vietovėse.
„Pavyzdžiui, geriausią atlyginimą JAV gauna padavėjos San Franciske, kurios gauna 20 JAV dolerių (apie 50 Lt) už valandą, o tai yra gera alga padavėjui. Visoje JAV geriausiai yra apmokami staliai iš San Chosė, kuris yra Silicio slėnio centras. Ten pat yra ir geriausiai apmokami advokatai. Taigi visų šių darbuotojų atlyginimai koreguojasi pagal poreikį“, - kalbėjo E. Moretti.
San Francisko įlankoje įsikūręs Silicio slėnis yra laikomas JAV informacinių technologijų lopšiu. Jame savo būstines turi didžiosios IT kompanijos.
Kas gali miegoti ramiai?
Kartu Berklio universiteto profesorius atkreipė dėmesį, kad nors technologijos plečiasi, tačiau daugybė darbo vietų nebus automatizuotos, pavyzdžiui, visuomet reikės padavėjų, kirpėjų, mokytojų, gydytojų.
„Swedbank“ banko Švedijoje vyriausioji ekonomistė Anna Fellander atkreipė dėmesį, kad senstant visuomenėms reikės daugiau darbuotojų sveikatos apsaugos srityje ir ateityje jų negalės pakeisti robotai.
„Tai gali turėti teigiamą poveikį visai šalies ekonomikai“, - pabrėžė jis.
Kartu M. Kazakas atkreipė dėmesį, kad keičiantis pasaulio ekonomikos sanklodai savo vietą gali atrasti visiškai nauji verslai, apie kuriuos dabar net nepagalvojame.
„Pasaulis yra labai nenuspėjamas. Pavyzdžiui, kai mes tik atkovojome nepriklausomybę, aš galvojau, kas gali pirkti vandenį buteliukuose, juk jo galima nemokamai įsipilti iš čiaupo. Tačiau dabar kiekviename biure matome vandens buteliukus. Tas pats yra ir su šunų vedžiotojais. Kas prieš 15 metų profesionaliai vedžiodavo šunis? Taigi atsiras naujų paslaugų sektorių, apie kuriuos mes net nenutuokiame“, - pabrėžė ekonomistas iš Latvijos.
Tačiau Lietuvoje veikiančio „Swedbank“ banko vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis atkreipė dėmesį, kad ateityje dėl technologijų naudojimo apskritai reikės mažiau darbuotojų.
„Atsižvelgiant į technologijų plėtrą, kyla klausimas, kiek po dešimties metų reikės taksi vairuotojų, kasininkų, bankininkų, nekilnojamojo turto arba kelionių agentų? Daugybėje sričių mažėja darbo vietų skaičius. Greičiausiai teisus buvo JAV ekonomistas Dž. Keinsas dar 1928 m. pasakęs, kad jo provaikaičiai dirbs 15 valandų per savaitę. Tai turėtų įvykti 2028 m. Taigi turime dar 15 metų“, - forume kalbėjo ekonomistas.
Jo nuomone, išties ateityje sprendimų ieškančios vyriausybės gali nuspręsti trumpinti darbo savaitę. Šiuo metu Lietuvoje ji trunka 40 valandų. Maždaug prieš dešimtmetį pirmąja šalimis, priėmusia tokį sprendimą tapo Prancūzija, kur darbo savaitė dabar trunka 35 val.
