K. Keršytė. PPP projektai ir viešasis bei privatus sektoriai – kartu ar atskirai?

 (4)
2007-2013 metų laikotarpiu ES struktūrinių fondų projektuose dažnai būdavo susiduriama su sunkumais, kai skyrus paramą viešam infrastruktūros projektui, pavyzdžiui, koncertų salei, kempingui ar kitam projektui, tekdavo ilgai ieškoti tos infrastruktūros operatoriaus.
Karolina Keršytė
© Bendrovės nuotr.

Paieška užtrukdavo arba privatiems subjektams sukurta nauja infrastruktūra būdavo iš vis nepatraukli. Panašu, kad šioje srityje nauju 2014-2020 metų laikotarpiu žadama nemažai pokyčių.

Į projektą – su partneriu

Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktuose rekomenduojama, kad nauju laikotarpiu, tinkamai padalijus riziką, privatus sektorius būtų kuo labiau skatinamas dalyvauti ES struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose. ES struktūrinių fondų finansavimo dokumentuose numatyta galimybė jau teikiant paraiškas įtraukti privatų partnerį, kuris, sukūrus infrastruktūrą, galėtų ją valdyti.

Taigi, 2014–2020 metais ES lygmeniu yra tiesiogiai numatyta galimybė skirti finansavimą viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. PPP) projektams, pavyzdžiui, ES reglamentuose yra numatytos atskiros projektų finansavimo ir administravimo taisyklės, kai projektas vykdomas PPP būdu.

Speciali sąskaita

Kita paskata – siekiant didinti PPP projektų patrauklumą, ES teisės aktuose taip pat numatyta galimybė atidaryti sąlyginio deponavimo sąskaitą (angl. escrow) specialiai šiam projektui skirtoms lėšoms.

Tokiu būdu projektus vykdant viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpis nesibaigtų 2023 metais, kai baigiasi įprasti finansavimo laikotarpiai, o mokėjimai iš tokios sąskaitos būtų vykdomi visą partnerystės sutarties laikotarpį.

Kitas svarbus viešojo ir privataus sektorių partnerystės ypatumas – paramos gavėju galės būti ne tik viešoji institucija, bet ir privatus partneris.

Yra galimybių ir Lietuvos verslui

Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus įgyvendinančių institucijų duomenimis, iki 2014 metų pradžios buvo sudarytos 35 viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys, iš kurių – 33 koncesijų sutartys, privatus sektorius jose įsipareigojo investuoti beveik 100 mln. eurų.

Lietuvos Vyriausybė nutarimu dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos yra numačiusi atvejų, kuomet skatinama projektus vykdyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Pavyzdžiui, projektus, susijusius su viešuoju transportu, gatvių apšvietimu, sveikatos, kultūros infrastruktūros gerinimu.

Todėl galimybių verslui čia neabejotinai atsiveria.

Ne be rizikų

Rengiantis įgyvendinti projektus PPP būdu ir rengiant investicijų projektus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į problemas, su kuriomis susiduriama vykdant PPP projektus.

Pirmiausia, viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys visuomet yra sudėtingesnės, projektai kompleksiškesni, būtinas tinkamas rizikų tarp partnerių pasiskirstymas, turto klausimų sprendimas, mokėjimų sąlygų išsprendimas. Partnerystės sutartys dėl savo kompleksiškumo būna sudaromos ilgam terminui – iki 25 metų.

Tokiuose projektuose nuolat susiduriama ir su politinėmis rizikomis, kadangi projektai turi būti patvirtinti centrinės valdžios ar vietos valdžios (savivaldybės tarybos), kurie po naujų rinkimų ir pasikeitus valdžiai gali nuspręsti atsisakyti projektų.

Be to, šiuo metu dar nėra priimtų visų konkrečių priemonių ir paraiškų rengimo reikalavimų, todėl nėra galimybės galutinai įvertinti, kokiems tiksliai projektams įgyvendinti Lietuvoje bus galima pasirinkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdą.

Taip pat svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje yra susiduriama su kompetencijos trūkumu įvertinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės tinkamumą, valdant projektą ir vykdant partnerystės sutarties priežiūrą – tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.

Dviejų pusių indėlis

Apibendrinant galima prognozuoti, kad norint artimiausiais metais išvysti daugiau viešojo ir privataus sektoriaus projektų pavyzdžių, reikės abiejų pusių pastangų, nepaisant to, jog tiek ES lygmeniu, tiek Lietuvos teisės aktuose yra viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas skatinamas.

Nes panašu, kad nauju laikotarpiu viešajam sektoriui ir verslui teks žengti koja kojon.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Metų paslaugoje 2017” triumfavo išmaniojo tapatybės patvirtinimo įrankio kūrėjai (1)

Vandenilio technologijos, išmanieji logistikos sprendimai ir elektroniniai tapatybės patvirtinimo įrankiai, hibridinio tipo internetas, suskystintųjų gamtinių dujų eksportas nedideliais dujovežiais, visų dantų atkūrimas per vieną dieną – tai tik dalis įvairiuose paslaugų sektoriuose veikiančių inovatyvių ir modernių sprendimų, sulaukusių verslo lyderių pripažinimo.

„Boso valanda su S. Jovaišu“: „Telia" vadovas K. Šliužas apie iššūkius ir pamokas per metus trukusį bendrovių sujungimą (2)

Šios savaitės laidos „Boso valanda su S. Jovaišu svečias „Telia Lietuva“ vadovas Kęstutis Šliužas. Pačioje pokalbio pradžioje šis vyras save pristato kaip žmogų, kuris kaifuoja spręsdamas sudėtingus uždavinius. Nelengvų uždavinių jam teko išnarplioti per paskutinį pusmetį, kai reorganizuotos bendrovės „Teo Lt“, „Omnitel“ ir „Baltic Data Center“ tapo viena šeima pavadinimu „Telia“.

Esminiai planai dėl alkoholio: kokie draudimai laukia jau nuo kitų metų? (855)

Kitų metų sutiktuvės bus keistos: iki vidurnakčio jaunimas šėls, iškart po jo – bus baudžiamas. Jei kas lauke iššaus šampano, po pirmųjų fejerverkų tuoj pat jį turės paslėpti.

A. Kubiliaus siūlomos naujos kovos su alkoholizmu priemonės nesužavėjo Seimo (26)

Nors Seimas ketvirtadienį nepritarė parlamentaro konservatoriaus Andriaus Kubiliaus pateiktam rezoliucijos projektui „Dėl naujų kovos su alkoholizmo priemonių“, jo atmesti parlamentarai nesiryžo. Už tai, kad projektą redaguotų iš įvairių frakcijų atstovų sudaryta redakcinė komisija, ketvirtadienį balsavo 67 parlamentarai, 15 parlamentarų siūlė projektą atmesti.

Įvertino „valstiečių“ pasiteisinimus dėl alkoholio ribojimo (15)

Tol, kol visuomenė galvos, kad alkoholio ribojimai yra Ramūno Karbauskio ir Aurelijaus Verygos projektas, palaikymo „valstiečiai“ nesulauks, LRT RADIJUI sako viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas.