Paieška užtrukdavo arba privatiems subjektams sukurta nauja infrastruktūra būdavo iš vis nepatraukli. Panašu, kad šioje srityje nauju 2014-2020 metų laikotarpiu žadama nemažai pokyčių.
Į projektą – su partneriu
Europos Parlamento ir Tarybos teisės aktuose rekomenduojama, kad nauju laikotarpiu, tinkamai padalijus riziką, privatus sektorius būtų kuo labiau skatinamas dalyvauti ES struktūrinių fondų finansuojamuose projektuose. ES struktūrinių fondų finansavimo dokumentuose numatyta galimybė jau teikiant paraiškas įtraukti privatų partnerį, kuris, sukūrus infrastruktūrą, galėtų ją valdyti.
Taigi, 2014–2020 metais ES lygmeniu yra tiesiogiai numatyta galimybė skirti finansavimą viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. PPP) projektams, pavyzdžiui, ES reglamentuose yra numatytos atskiros projektų finansavimo ir administravimo taisyklės, kai projektas vykdomas PPP būdu.
Speciali sąskaita
Kita paskata – siekiant didinti PPP projektų patrauklumą, ES teisės aktuose taip pat numatyta galimybė atidaryti sąlyginio deponavimo sąskaitą (angl. escrow) specialiai šiam projektui skirtoms lėšoms.
Tokiu būdu projektus vykdant viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu ES struktūrinių fondų finansavimo laikotarpis nesibaigtų 2023 metais, kai baigiasi įprasti finansavimo laikotarpiai, o mokėjimai iš tokios sąskaitos būtų vykdomi visą partnerystės sutarties laikotarpį.
Kitas svarbus viešojo ir privataus sektorių partnerystės ypatumas – paramos gavėju galės būti ne tik viešoji institucija, bet ir privatus partneris.
Yra galimybių ir Lietuvos verslui
Viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus įgyvendinančių institucijų duomenimis, iki 2014 metų pradžios buvo sudarytos 35 viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys, iš kurių – 33 koncesijų sutartys, privatus sektorius jose įsipareigojo investuoti beveik 100 mln. eurų.
Lietuvos Vyriausybė nutarimu dėl 2014–2020 metų nacionalinės pažangos programos yra numačiusi atvejų, kuomet skatinama projektus vykdyti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu. Pavyzdžiui, projektus, susijusius su viešuoju transportu, gatvių apšvietimu, sveikatos, kultūros infrastruktūros gerinimu.
Todėl galimybių verslui čia neabejotinai atsiveria.
Ne be rizikų
Rengiantis įgyvendinti projektus PPP būdu ir rengiant investicijų projektus, reikėtų atkreipti dėmesį ir į problemas, su kuriomis susiduriama vykdant PPP projektus.
Pirmiausia, viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutartys visuomet yra sudėtingesnės, projektai kompleksiškesni, būtinas tinkamas rizikų tarp partnerių pasiskirstymas, turto klausimų sprendimas, mokėjimų sąlygų išsprendimas. Partnerystės sutartys dėl savo kompleksiškumo būna sudaromos ilgam terminui – iki 25 metų.
Tokiuose projektuose nuolat susiduriama ir su politinėmis rizikomis, kadangi projektai turi būti patvirtinti centrinės valdžios ar vietos valdžios (savivaldybės tarybos), kurie po naujų rinkimų ir pasikeitus valdžiai gali nuspręsti atsisakyti projektų.
Be to, šiuo metu dar nėra priimtų visų konkrečių priemonių ir paraiškų rengimo reikalavimų, todėl nėra galimybės galutinai įvertinti, kokiems tiksliai projektams įgyvendinti Lietuvoje bus galima pasirinkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdą.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad Lietuvoje yra susiduriama su kompetencijos trūkumu įvertinant viešojo ir privataus sektorių partnerystės tinkamumą, valdant projektą ir vykdant partnerystės sutarties priežiūrą – tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje.
Dviejų pusių indėlis
Apibendrinant galima prognozuoti, kad norint artimiausiais metais išvysti daugiau viešojo ir privataus sektoriaus projektų pavyzdžių, reikės abiejų pusių pastangų, nepaisant to, jog tiek ES lygmeniu, tiek Lietuvos teisės aktuose yra viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdas skatinamas.
Nes panašu, kad nauju laikotarpiu viešajam sektoriui ir verslui teks žengti koja kojon.
