Šio straipsnio tikslas – aptarti du aktualius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precendentus, suformuotus nagrinėjant iš hipotekos teisinių santykių kylančius teisminius ginčus, išskirti jų svarbą bei aptarti taikymą praktikoje.
Kazimieras Karpickis
© Asmeninio archyvo nuotr.

Aptariami precendentai yra aktualūs tiek hipotekos kreditoriams (pvz., finansų institucijoms), tiek hipotekos davėjams, t. y. asmenims, įkeičiantiems jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą tiems patiems hipotekos kreditoriams.

Precedentų esmė:

(i) Neįvykus antrosioms varžytinėms antstolis neturi teisės vykdyti trečiąsias ir ketvirtąsias varžytines ir parduodamo turto kainą toliau mažinti antstolio pasirinktais procentiniais intervalais (iki 40 ar 20 procentų nuo pradinės nustatytos turto kainos);

(ii) Hipotekos kreditorius turi teisę į įkeisto daikto, išskyrus žemę, draudimo atlyginimą, nepaisant to, ar hipotekos kreditorius buvo nurodytas kaip naudos gavėjas draudimo sutartyje.
(iii)

Pirmasis precedentas yra suformuotas CPK 718 ir 722 str. nuostatų pagrindu. Pastarosios, be kita ko, reglamentuoja pirmosiose ir antrosiose varžytinėse parduodamo turto kainos ir jos mažinimo intervalų klausimus.

Pagal CPK 718 str., pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto kainos. CPK 722 str. nustatyta, kad antrosios varžytinės vyksta tokiomis pačiomis sąlygomis ir tvarka kaip ir pirmosios varžytinės su ta išimtimi, kad antrosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro 60 proc. nustatytos turto kainos. Tai reiškia, kad, jeigu, pvz., pradinė nustatyta turto kaina yra lygi 100 000 Eur, pirmosiose varžytinėse turtas bus parduodamas už 80 000 Eur. Tuo tarpu iškilus būtinumui vykdyti antrąsias varžytines, turtas jose jau bus parduodamas už 60 000 Eur.

Aptariamas precendentas padėjo galutinį tašką ydingai susiformavusiai praktikai, retkarčiais taikytai antstolių. Jos pagrindu neįvykus antrosioms varžytinėms ir hipotekos kreditoriui atsisakius perimti antrosiose varžytinėse neparduotą turtą, buvo vykdomos trečiosios, retkarčiais ketvirtosios varžytinės, o jose parduodamo turto kaina būdavo mažinama tais pačiais 20 proc. T. y., taikant aukščiau aptartą pavyzdį, trečiosiose varžytinėse kaina būtų lygi 40 000 Eur, o ketvirtosiose – 20 000 Eur. Iš esmės tokia praktika pažeidė skolininkų interesus, kadangi jos pagrindu skolininkai prarasdavo galimybę įkeisto turto pagrindu patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimus didesne apimti.

Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, kurios objektu, be kita ko, buvo aptarta ydinga praktika, ją panaikino ir išaiškino, kad:

(i) CPK nenumato trečiųjų varžytinių galimybės;

(ii) Areštuoto turto vertės automatinis sumažinimas 20 proc., tęsiant priverstinį ieškojimą po neįvykusių antrųjų varžytinių, negali būti pripažįstamas tinkamu turto vertės nustatymu.

Tai reiškia, kad tuo atveju, kai po neįvykusių antrųjų varžytinių išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto tęsiamas, antstolis turi iš naujo įvertinti parduodamą turtą ir iš naujo vykdyti varžytines organizuodamas vėlgi pirmąsias ir antrąsias varžytines, o juose kainą nustatyti atitinkamai tik 20 ir 40 proc. mažesnę nei nustatyta turto kaina.

Antrasis precendentas dėl jo specifikos yra aptartinas aptariant bylos, kurią nagrinėjant jis buvo suformuotas, faktines aplinkybes. Pastarosios, įskaitant, bet neapsiribojant, susiklostė taip, jog:

hipotekos kreditoriaus naudai įkeitus nekilnojamąjį turtą (pastatą) pastarasis buvo apdraustas dvejose draudimo įmonėse, tačiau draudimo sutartyse naudos gavėju buvo nurodytas ne hipotekos kreditorius, o nekilnojamojo turto savininkas, kuris ir įkeitė pastatą hipotekos kreditoriui. Aptariamame pastate kilus gaisrui jis buvo ženkliai sugadintas. Kadangi naudos gavėju draudimo sutartyje buvo nurodytas pastato savininkas, o ne hipotekos kreditorius, draudimo įmonės bei pastato savininkas, kaip draudimo sutarčių šalys, sudarė susitarimą, kuriuo sulygo konkretų draudimo išmokos dydį ir jog draudimo išmoka yra išmokėtina tiesiogiai pastato savininkui. Hipotekos kreditorius, laikydamas, kad draudimo išmoka turėjo būti išmokėta tiesiogiai jam, pareiškė ieškinį prašydamas pripažinti negaliojančiu tarp draudimo įmonės bei pastato savininko sudarytą susitarimą ir priteisti draudimo išmoką tiesiogiai jam.

Hipotekos kreditoriaus pozicija buvo pagrįsta CK 4.171 str. 5 d., kuri įtvirtina, kad hipoteka apima ir nekilnojamojo daikto draudimo atlyginimą, ir reiškia, jog draudimo išmoka sunaikinus hipotekos objektą ar jį apgadinus visais atvejais privalo būti išmokama hipotekos kreditoriui nebent pastarasis sutiktų su kitokiu jos išmokėjimo būdu. Išnagrinėjęs bylą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su tokia hipotekos kreditoriaus pozicija ir išaiškino, kad vadovaujantis CK 4.171 str. 4 d. ir 5 d., hipotekos kreditorius turi teisę į įkeisto daikto, išskyrus žemę, draudimo atlyginimą šių teisės normų pagrindu, nepaisant to, ar hipotekos kreditorius buvo nurodytas kaip naudos gavėjas draudimo sutartyje.

Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotas precendentas yra dar vienas žingsnis užtikrinant hipotekos kreditorių teises ir teisėtus interesus. Priešingu atveju, sunaikinus ar sugadinus apdraustą ir hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą ir neišmokėjus atitinkamos draudimo išmokos hipotekos kreditoriui, jis prarastų prievolių įvykdymo objektą, t. y. jo naudai įkeistą nekilnojamąjį turtą, ir galimybę ateityje gauti prievolių įvykdymą apskritai. Juk skolininkui neturint kito turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditoriaus reikalavimą, kreditorius neturėtų į ką nukreipti išieškojimą ir patenkinti savo reikalavimą.

Tai reiškia, kad įvykus draudiminiam įvykiui ir draudimo sutartyje draudimo gavėju nesant nurodyto hipotekos kreditoriaus, pastarasis turi teisę ją gauti, o atsisakymo išmokėti ja atveju reikalauti jos priteisimo teisme.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Facebook“ ir „Google“ apgaule įtariamą E. Rimašauską išsigabeno JAV pareigūnai (26)

Lietuvos pilietis Evaldas Rimašauskas, kaltinamas per suklastotus elektroninius laiškus iš JAV...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti (190)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

„Alibaba“ pajamos antrąjį ketvirtį augo 56 proc.

Kinijos elektroninės prekybos milžinas „ Alibaba “ ketvirtadienį pranešė apie Volstrito...

SEB bankas uždaro vieną skyrių Gedimino prospekte Vilniuje (7)

Didžiausias šalyje komercinis SEB bankas uždaro vieną iš savo klientų aptarnavimo skyrių...

Lietuvos šeimų išlaidos vartojimo prekėms liepą mažėjo (9)

Lietuvos namų ūkių išlaidos pagrindinėms vartojimo prekėms praėjusį mėnesį smuko, rodo...

Top naujienos

Vilniaus centre ant vejos nakvoja nuo sekmadienio: užsienio darbininkai pateko į nepavydėtiną padėtį (58)

Jau kelias dienas vilniečiai parkelyje prie Prancūzijos ambasados atkreipė į neįprastą...

R. Karbauskis nusitaikė į draudimą išlaidauti: dėl to išvažiuoja dešimtys tūkstančių (190)

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis krizės metu priimtus...

Barselonoje sunkvežimis rėžėsi į minią nuolat pildoma (18)

Turistų pamėgtame Ramblos rajone, Barselonoje, į žmonių minią įvažiavo furgonas. Pranešama,...

Kauno oro uosto direktorius: liūdime (37)

Po mėnesį trukusių rekonstrukcijos darbų atsidarius Vilniaus oro uostui, Kauno oro uosto...

G. Kirkilas sugalvojo planą koalicijai su „valstiečiais“ gelbėti (17)

Socialdemokratų partijos vicepirmininkas Gediminas Kirkilas inicijuoja partijos susitarimą su...

Odesoje atostogaujantys lietuviai kelia pavydą paprastiems miesto gyventojams (106)

Apsilankius Ukrainos atostogų rojumi vadinamoje Odesoje ne visiems patinka. Priklauso, kiek jūs...

G. Landsbergis vienoje srityje jau aplenkė senelį (505)

Konservatorių lyderiui Gabrieliui Landsbergiui per metus pavyko nemenkai sustiprinti savo...

D. Trumpo retorika sukėlė nerimą ir Pentagonui (7)

Praėjus vos kelioms dienoms po JAV prezidento Donaldo Trumpo ugningo pareiškimo apie galimą karinę...

Meilės kaina: A. Valentaitė neteko brangenybių už 140 tūkst. eurų atnaujinta 14.50 val. (461)

Viena garsiausių Lietuvos manekenių Asta Valentaitė prarado įvairių brangenybių už daugiau...

Žinomas telefonų gamintojas nesutinka su mokesčiu Lietuvoje: priskaičiavo 0,5 mln. eurų skolos (156)

Teisme vyksta ginčas tarp autoriams atstovaujančios asociacijos AGATA ir informacinių ir ryšių...