„Ūkininko patarėjas“ pasidomėjo, kokius slaptus, nepatriotiškus Kremliaus smaližiavimo pomėgius atskleidžia taip savotiškai sudarytas „Rusijos nacionaliniam saugumui kenkiančių arba nepavojingų užsienietiškų maisto produktų“ sąrašas ir kaip jaučiasi lietuvių grūdininkai, degtindariai, aludariai, kuriuos aplenkė Maskvos sankcijos.
Aludariai ramūs kaip belgai
„Alaus eksportas į Rusiją – nemažas. Rusai mėgsta „Švyturio“ alų. Ypač jis paklausus Karaliaučiaus srityje. Ir kiti mūsų alaus gamintojai parduoda savo produkciją Rusijos Federacijoje. Tačiau ne tiek daug, kad sužlugtų, jeigu Rusijos rinka ir aludariams staiga užsidarytų. Nėra jokių požymių, kad taip atsitiktų. Suprantama, mūsų gildijos nariams svarbus kiekvienas parduotas produkcijos hektolitras“, - „Ūkininko patarėjui“ aiškino Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas.
Anot aludarių vadovo, daugiausia lietuviško alaus išgeria patys lietuviai, šiek tiek patenka į Europos šalių, Jungtinių Valstijų, Kanados parduotuves ir barus. Tuo metu, kai dauguma Lietuvos maisto ir gėrimų gamintojų susirūpinę, kur dės Rusijos atmestą savo produkciją, aludarius jaudina, ar Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė tesės pažadą „nuosaikiai“ didinti alkoholio akcizus, nervina blaivybės draugijų kova su „silpnu natūraliu alkoholiniu gėrimu, kuris sukuria apie 1 proc. Europos darbo vietų ne tik salyklo gamintojams, žemdirbiams, bet ir barų padavėjams, restoranų vadybininkams, renginių organizatoriams“.
Grūdininkus jaudina produkcijos kokybė
„Lietuva Rusijai grūdų apskritai neparduoda. Nebent šiek tiek gaminių iš miltų. O grūdams embargas netaikomas dėl paprasčiausios priežasties – rusai šiemet patys tikisi eksportuoti 20 mln. t grūdų ir nujaučia, kad nieko iš to neišeis, jeigu jie ir šią rinką supainios su politika – užsienis taip pat gali neįsileisti grūdų iš Rusijos. Rusai klastingi kaip šeškai“, - „Ūkininko patarėjui“ vaizdžiai sakė Lietuvos grūdų augintojų asociacijos tarybos narys, Kauno r. ūkininkas Romas Majauskas.
„Šiemet po permainingos žiemos, nenuspėjamo pavasario ir kepinančio vidurvasario šiek tiek nerimo kyla dėl grūdų kokybės, bet viskas turėtų būti gerai“, - optimistiškai nusiteikęs ūkininkas ir Kauno r. savivaldybės tarybos narys R. Majauskas.
Kulinariniai pomėgiai skiriasi nuo politinių pažiūrų
Vokietijos fiurerio Adolfo Hitlerio gyvenimo tyrinėtojai tvirtina, kad uolus vokiečių tautos dvasinio, kultūrinio ir kulinarinio grynumo sargas A. Hitleris labiausiai mėgo ne vokišką arijų dešrą, o „žemesnės rasės“ turkų, arabų ir persų nacionalinį saldumyną - sluoksniuotos tešlos pyragaitį su riešutais, gausiai aplietą sirupu (vadinamąją „baklavą“).
1944 m. vasarą, kai vokiečių kareiviai iki paskutinio kraujo lašo kovėsi su JAV desantininkais Normandijos paplūdimiuose, A. Hitleris, žiūrėdamas amerikietiškus filmus „Vėjo nublokšti“, „King Kongas“, „Snieguolė ir septyni nykštukai“, peliuko Mikio nuotykių serialą ir kitas garsias Holivudo vaidybines bei animacines juostas iš savo gausios mylimiausių filmų kolekcijos, siurbčiojo ne vokišką alų, o Amerikos plutokratų patentuotą nealkoholinį gazuotą gėrimą „Coca-cola“ (arba specialiai nacionalsocialistinei Vokietijai pagamintą pakaitalą „Fantą“).
Netikėtas lietuviškos duonos degustuotojas
2010 m. spalio 1 d. tuometis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas aplankė tradicinės Maskvoje kasmet rengiamos tarptautinės parodos „Auksinis ruduo“ Lietuvos nacionalinį stendą. Rusijos vyriausybės vadovą pakvietė Lietuvos ambasadorius Maskvoje, vidaus ligų gydytojas Antanas Vinkus.
V. Putinas pabučiavo (ar tik pauostė) A. Vinkaus dovanotą lietuviškos duonos kepalą, ant kurio aiškiai galima buvo perskaityti užrašą „Lietuva“, ir atsikando gabalėlį kaip tik ties antruoju užrašo skiemeniu. Ambasadorius A. Vinkus tuomet įsiūlė Rusijos prezidentui ir 50 g „nacionalinės lietuviškos“ trauktinės, kad, kaip rašė rusų spauda, klestėtų „abiejų tautų draugystė“.
Įvykio liudininkas vengia prisiminti
2009-2010 metais rusų veterinarijos valdininkai „lietuviško pieno mėginiuose aptiktų antibiotikų likučių (tetraciklino dalelių), keliančių mirtiną pavojų Rusijos piliečiams“ dingstimi buvo uždraudę sūrių, pieno miltelių, sviesto, grietinės importą iš Lietuvos. Politologai tvirtino, kad, girdamas lietuvišką duoną, Rusijos lyderis V. Putinas tiesiog norėjo pašantažuoti Baltarusiją, su kurios diktatoriumi Aliaksandru Lukašenka 2010-aisiais buvo susipykęs, kad baltarusių vietą Rusijos rinkoje lengvai gali užimti kiti, nors ir ideologiškai svetimi tiekėjai.
Po ketverių metų premjero A. Butkevičiaus patarėjas sveikatos apsaugos klausimais A. Vinkus, paaiškinęs, kad atostogauja, kategoriškai atsisakė su „Ūkininko patarėju“ kalbėtis apie tą idilišką atsitikimą.
Nepaveiki aukščiausiojo lygio reklama
Redakcijos duomenimis, A. Vinkus didelės etilo alkoholio koncentracijos dovaną V. Putinui įteikė paslėptą knygos pavidalo dėžutėje. „Tai kelionių vadovas po Lietuvą. Trauktinė „Trejos devynerios” iš 27 žolelių. Gydo viską (ypač virškinamojo trakto, skrandžio, žarnų, tulžies latakų sutrikimus – red. past.). Kiekvieną dieną reikia skaityti po 50 gramų“, - tuometis Lietuvos ambasadorius instruktavo Rusijos anų laikų premjerą.
Lietuvišką trauktinę „Trejos devynerios“, kuri 2010 m. rudenį įteikta V. Putinui, gamina Kauno stipriųjų gėrimų įmonė „Stumbras“. Tai pirmasis įmonės gaminys iš serijos „999“. Tačiau bendrovė iš „aukščiausiojo lygio reklamos“ nieko nelaimėjo.
Mėgsta turistai iš Rusijos
„Į Rusiją savo alkoholinių gėrimų visiškai neeksportuojame. Dėl didelių Rusijos valdžios nustatytų importo mokesčių neapsimoka net bandyti ten laimę. Mūsų didžiausi užsienio prekybos partneriai - Lenkija, Latvija, Estija, taip pat Izraelis, Jungtinės Valstijos. Gauname daugiau užsakymų ir iš Turkijos (nors jos naujasis prezidentas – blaivininkas islamistas – red. past.)“, - „Ūkininko patarėjui“ teigė „Stumbro“ korporatyvinių reikalų grupės vadovė Vaida Budrienė. Pasak V. Budrienės, „Trejų devynerių“ buteliukus kaip suvenyrus, lauktuves artimiesiems dažniausiai įsigyja „Stumbro“ įmonės muziejuje apsilankę rusų, baltarusių, kitų posovietinių valstybių turistai.
„Bet ne dėl to, kad „Trejas devynerias“ ragavo (ar tik laikė butelį rankoje) Rusijos vadovas. Tiesiog daugelis turistų žino, kad šis gėrimas gaminamas pagal senovinius receptus, jam suteiktas ES išskirtinio gaminio liudijimas“, - galvoja V. Budrienė. Jos nuomone, legaliems Lietuvos stipriųjų alkoholinių gėrimų gamintojams dabar didžiausia grėsmė – besiplečianti šešėlinė neišrankių alkoholikų sveikatai itin pavojingų degtinės surogatų rinka.
Trumpalaikis ažiotažas
Prieš ketverius metus V. Putinas pats ragavo ir su tuomečiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu dalijosi lietuviška kaimiška duona, kurią iškepė Pasvalio r. Daujėnų miestelyje įsikūrusi UAB „Saimeta“, taip pat gaminanti meniškus šakočius, tortus, pyragus, naminę girą.
„Tada šis įvykis plačiai nuskambėjo, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Gauti užsakymų iš Rusijos – ne taip paprasta. Esame nedideli gamintojai, todėl pasitenkiname kelionėmis į Rusijos sostinėje vykstančias žemės ūkio parodas. Lietuvos ambasada Maskvoje pernai surengė mugę, lankytojai rusai graibstė mūsų duoną. Bet po to vėl viskas nutilo, nurimo“, - „Ūkininko patarėjui“ sakė bendrovės „Saimeta“ direktorė Vitalija (Vita) Stankevičienė.
Taupo ir pirkdami duoną
„Saimetos“ gaminiai skirti daugiausia vietinei Lietuvos rinkai, šiek tiek jų nuvežama į Angliją išeiviams, negalintiems ir nenorintiems pamiršti lietuviškos duonos skonio.
Nors kepėjų verslo Rusijos sankcijos tiesiogiai neužkliudė, V. Stankevičienė vis dėlto baiminasi, kad, embargui užsitęsus, žiemą į gyventojų pašto dėžutes sukritus sąskaitoms už centralizuotą šildymą, elektrą, keisis lietuvių valgymo įpročiai.
„Ūkininkų turgeliuose žmonės perka duoną jau ne kilogramais, bet pageidauja 300-400 g, nors mes, skirtingai nei kiti individualūs kepėjai, užsiprašantys už savo gaminius 12 Lt/kg, pardavinėjame duoną perpus pigiau“, - rūpesčiais dalijosi UAB „Saimeta“ direktorė V. Stankevičienė.
