„Kaip atrodytų rungtynės, jei krepšininkai su kamuoliu elgtųsi taip, kaip statistinis lietuvis kasdien elgiasi su pinigais?“, - iškėlė klausimą bankas.
Lietuvių sporto komentatorius Robertas Petrauskas juokavo, kad panašu, kad Lietuva ne tik nežaistų pasaulio čempionate, bet ir atrankos nepraeitų.
„Jei žmonių finansinę elgseną sulygintume su krepšiniu, pamatytume, kad Lietuvos gyventojai – tipiški vidurio puolėjai ir sunkieji krašto puolėjai, priimantys saugius ir užtikrintus sprendimus. O juk ir Lietuvos krepšinis visada garsėjo aukštaūgiais – tai Pranas Lubinas, Arvydas Sabonis, Žydrūnas Ilgauskas, o dabar ir Jonas Valančiūnas“, - komentavo DNB banko vadybos narys ir prezidento pavaduotojas Šarūnas Nedzinskas.
Pasak jo, jei lietuvių elgesys per krepšinio varžybas būtų toks pat, kaip su asmeniniais finansais, daug metimų skrietų pro šalį, o kai kurie bandytų tritaškį pelnyti net nežengę į varžovo aikštelės pusę.
Tokių pataikymų yra labai mažai, galbūt vienas kartas iš šimto, mano R. Petrauskas. Pasak jo, pasaulio čempionato su tokia žaidimo strategija niekaip nelaimėsi. Tritaškių mėtymą iš savo aikštelės pusės, Š. Nedzinskas palygino su loterijos bilieto įsigijimu. Tyrimų duomenys rodo, kad 40 proc. Lietuvos gyventojų reguliariai dalyvauja loterijose.
Tritaškių mėtymą Š. Nedzinskas palygino su sėkmingu investavimu, o dvitaškį iš po krepšio – su saugiu indėliu. Dėl neplanuotų pirkinių, lietuvių elgesį su asmeniniais finansais galima palyginti su „skylėta gynyba“, nes mokėjimas planuoti yra gera gynyba.
„Kokia rinktinė būtų, jei perimtų statistinio lietuvių elgesio su pinigais bruožus, apibendrinant galiu pasakyti, kad ji būtų nelinkusi rizikuoti, nelabai įsiklausanti į trenerio nurodymus, vengianti mesti nuo tritaškio linijos ir kartais metantį į krepšį iš savo aikšteles pusės“, - kalbėjo Š. Nedzinskas.
„Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, 79 proc. respondentų planuoja didžiąją dalį išlaidų ar bent jau didžiąją jų dalį. 70 proc. apklaustųjų pripažįsta, jog dažnai perka spontaniškai, kas penktas gyventojas (21 proc.) bent kartą per tris mėnesius įsigyja daiktų ar paslaugų, kurie jiems nebūtini.
Savo finansų planavimo klausimais su specialistu konsultuojasi tik 25 proc. Lietuvos gyventojų.
„Kalbant krepšinio terminais, tvarkant asmeninius finansus linkėčiau rinktis lengvojo krašto poziciją – tai platų veiksmų arsenalą turintis žaidėjas, kuris veržiasi prie krepšio, meta iš dvitaškio zonos, bent esant progai nevengia pataikyti ir tritaškį. Taip ir su taupymu – gyventojams vertėtų didžiąją santaupų dalį kaupti saugiai terminuotose indėliuose ar vyriausybės obligacijose, tačiau nevengti ir tritaškių – investuoti į trečios pakopos pensijų ar investicinius fondus“, - kalbėjo Š. Nedzinskas.
Visgi Š. Nedzinskas tokio gyventojų elgesio nekritikavo – mėtyti tritaškius praktiškai neįmanoma, kai žmogus yra susitaupęs apie 12 tūkst. Lt. Pasak jo, tokiu atveju 10 tūkst. verta laikyti saugesnėse priemonėse, o 2 tūkst. Lt, investuoti šiek tiek rizikingiau, pavyzdžiui, įsigyti didesnio pajamingumo obligacijų.
