"J. Lewas įsitikinęs, kad Graikija sugebės įvykdyti sunkias, bet būtinas finansines ir struktūrines reformas, atnaujinti augimą ir pasiekti priimtiną euro zonos valstybėms skolos lygį", - patikslino JAV iždo ministerija.
JAV iždo sekretoriaus nuomone, "šalys privalo grįžti prie derybų stalo ir rasti konstruktyvų Graikijos skolų krizės sprendimą". J. Lewas patikino, kad JAV "toliau įdėmiai stebės situaciją šalyje".
JAV ir Prancūzijos prezidentai Barackas Obama ir Francoisas Hollande'as taip pat aptarė padėtį Graikijoje ir pripažino, kad norint, kad šalis iškliktų euro zonoje, bus būtini "sunkūs kompromisai".
F. Hollande'as pareiškė, kad Graikijos premjeras privalo pateikti naujų pasiūlymų, kaip sureguliuoti Graikijos problemą. A. Tsipras per telefoninį pokalbį su Vokietijos kanclere Angela Merkel patvirtino, kad Atėnai pateiks naujų pasiūlymų dėl skolų krizės sureguliavimo jau antradienį.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde pareiškė, kad TVF pasirengęs suteikti Graikijai "techninę paramą", tačiau naujų paskolų jai sutekti yra neįmanoma.
J.C. Junckeris pageidauja išvengti „Graikijos išėjimo“
Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį sakė esantis nusistatęs prieš potencialų Graikijos pasitraukimą iš euro zonos, nors praeitą savaitgalį vykusiame referendume graikai ryžtingai pasisakė prieš tarptautinių skolintojų pasiūlytas finansinio gelbėjimo programos sąlygas.
„Mano pageidavimas – kad „Graikijos išėjimo“ būtų išvengta“, – J.-C.Junckeris sakė Europos Parlamentui Strasbūre, likus kelioms valandoms iki neeilinio euro zonos viršūnių susitikimo dėl tos krizės.
„ES esama tokių, kurie atvirai arba kitaip pasisako už Graikijos pasitraukimą iš euro zonos. Mano gyvenimo (patirtis) sako, kad supaprastinti atsakymai yra klaidingi sprendimai“, – pabrėžė jis.
Per sekmadienį vykusį referendumą 61 proc. balsavusių graikų atmetė tarptautinių skolintojų reikalavimus dar labiau susiveržti diržus, kad Atėnai galėtų gauti daugiau lėšų, galinčių išgelbėti Graikijos ekonomiką nuo žlugimo.
J.-C.Junckeris, pirmąkart viešai pasisakęs po sekmadienį vykusio balsavimo, pažymėjo, kad ES toliau stengsis atnaujinti derybas su Atėnais, bet taip pat perspėjo Graikijos premjerą Alexį Tsiprą, kad laikas problemą spręsti iš esmės ir aiškiai pasakyti, ką reiškia plebiscito rezultatai.
„Dabar visiems, pasižymintiems sveiku protu, nuovoka ir tam tikro laipsnio emocijomis, laikas derėtas. Graikijos delegacija pasitraukė iš derybų. Tai buvo klaidinga; tai buvo rimta klaida – negalima pasitraukti iš derybų“, – sakė jis.
Vis dėlto J.-C.Junckeris perspėjo, kad „sprendinys neatsiras per naktį“.
„Jeigu sprendinį surastume šiandien, tai būtų pernelyg supaprastintas sprendinys, – pabrėžė Europos Komisijos vadovas. – Šiandien ketiname kalbėtis vieni su kitais, suprasti vieni kitus, parodyti pakantumą ir atkurti tvarką šioje padėtyje.“
Sekmadienį per Graikijoje surengtą referendumą daugiau nei 60 procentų graikų atmetė tarptautinių kreditorių pristatytą pasiūlymą, kuriuo reikalaujama laikytis griežto taupymo programos.
Graikijos vyriausybė įsitikinusi, kad šalis nesugebės grąžinti 312 mlrd. eurų skolos, arba 180 proc. BVP, ir nepajėgs toliau vykdyti politikos, kuri, jos nuomone, nulems didelės graikų dalies skurdą. Šalyje, kurioje gyvena 11 mln. žmonių, priskaičiuojama 3 mln. skurstančiųjų ir 1,5 mln. bedarbių.
