Primena absurdą
Klaipėdietis Edvardas Žičkus, nusprendęs pirmą kartą gyvenime įsigyti savo butą, pakliuvo į absurdą primenančią situaciją.
Jis prieš trylika metų išsiskyrė su žmona.
Moteris ištekėjo už kito vyro ir kartu su savo bei E.Žičkaus sūnumi persikėlė gyventi į jo butą, kurį naujasis vyras nuomojasi iš savivaldybės.
E.Žičkus nusprendė pirkti butą paėmęs paskolą iš banko. Pagal galiojančią tvarką perkamas butas dėl to turi būti įkeistas bankui. Jei žmogus turi nepilnamečių vaikų, teismas sprendžia, ar asmuo gali butą įkeisti.
E.Žičkus, norėdamas gauti leidimą įkeisti perkamą butą, Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė buvusios žmonos dabartinio vyro ir savivaldybės pasirašytą nuomos sutartį.
Joje nurodyta, kad tas butas yra ir E.Žičkaus sūnaus gyvenamoji vieta.
Sviestas sviestuotas
Klaipėdietis teismui taip pat pateikė pažymą iš Vaikų teisių apsaugos tarnybos, kurioje nurodoma, kad E.Žičkaus sūnus ir jo tėvai nėra tarnybos žinioje, vaiko teisių pažeidimų niekada nebuvo užregistruota.
Tačiau teismas klaipėdiečio prašymą įkeisti perkamą butą atmetė. Motyvas – neužtenka duomenų apie nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą. „Teismas pareikalavo, kad būtų pateikta pažyma apie vaiko gyvenamąją vietą ir iš Migracijos tarnybos. Kas tai – sviestas sviestuotas?“ - klausė E.Žičkus.
Jam taip pat buvo pasiūlyta sutartį, kurią pasirašė buvusios žmonos vyras ir savivaldybė, registruoti Registrų centre. Esą tuomet ji bus įtikinamesnė.
Pilnametystė - netrukus
„Man pasisekė tik dėl to, kad sūnaus patėvis yra labai geranoriškas žmogus. Jis davė tą sutartį, kurioje nurodoma vaiko gyvenamoji vieta, kreipėsi į savivaldybę, kad būtų išduota pažyma iš Migracijos tarnybos. Pats nieko nebūčiau galėjęs padaryti, nes tokia tvarka“, - sakė E.Žičkus.
Absurdiškiausia šioje istorijoje tai, kad E.Žičkaus sūnui po kelių mėnesių sukaks 18 metų.
„Žinoma, teismui parūpo vaiko teisės. Tačiau kodėl nesistengiama suprasti, jog, man įsigijus butą, sūnaus gyvenimo sąlygos pagerės. Juk nekilnojamo turto į kapus nenusinešiu, jis atiteks sūnui“, - kalbėjo E.Žičkus.
Be to, bankas klaipėdiečiui suteikia 100 procentų perkamo turto vertės dydžio kreditą. Vadinasi, žmogus ir jo pajamos – patikimos.
E.Žičkus neslėpė patiriantis didelę psichologinę įtampą. Buto savininkai vis ragina E.Žičkų greičiau jį pirkti ir duoti pinigų, nes patys nori statytis namą. O klaipėdietis kol kas dar yra leidimų įkaitas.
Nutartys – subjektyvios?
Nekilnojamojo turto prekeiviai tikino, jog tokie atvejai teismuose itin dažni. Neoficialiai kalbama, jog gauti teismo leidimą parduoti ar perkant įkeisti būstą yra loterija.
Vieni teisėjai, nors pristatyti visiškai tokie patys dokumentai, prašymą atmeta, kiti leidimą suteikia. Peršasi išvada, jog tokios nutartys – subjektyvi nuomonė.
Nekilnojamojo turto prekeivių žodžiais, per pastaruosius porą metų rinkoje susiklostė labai palanki situacija parduoti kelių kambarių butą ir už gautus pinigus statyti namą. Tačiau vėl susiduriama su teismais, nes jei šeimoje yra nepilnamečių vaikų, reikia gauti leidimą butą parduoti.
Turi „atsarginių“ butų
Pašnekovų teigimu, gauti leidimą nepadeda net ir notariškai patvirtintas šeimos tėvų sutikimas, kad jie leidžia pagyventi pas juos ir gyvenamojo ploto pakanka.
Lieka viena išeitis – fiktyvios sutartys. Tėvai vaikams neva padovanoja savo butą. Po to, kai jauni žmonės pasistato namą, jie tėvų padovanotą butą grąžina.
Nepatvirtintomis žiniomis, kai kurios nekilnojamojo turto agentūros net turi „atsarginių“ butų, kuriuos, reikalui esant, fiktyviai padovanoja ar parduoda savo klientams.
Trūksta žmogiškumo
Prekeiviai įsitikinę, jog teismo nutartyse galima įžvelgti žmogaus teisių pažeidimo atvejų. Jie neprieštarauja, kad vaiko teisės turi būti ginamos, tačiau taip yra pažeidžiamos suaugusiojo teisė turėti nuosavybę.
Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorius advokatas Kęstutis Čilinskas teigė, jog tokia tvarka, kad norint įsigyti ar parduoti būstą reikia teismo leidimo, yra gera. Tačiau kiekviena situacija yra vis kitokia, todėl reikia priimti suba-lansuotus sprendimus.
Juk, advokato teigimu, ne visada parduodant ar perkant būstą bus pažeisti vaiko interesai. Labai dažnai nepilnamečiui tėvų sprendimas įsikelti į naują būstą yra tik naudingas. „Teismo nutartis turi remtis dviem dalykais. Vienas iš jų yra teisės aktai. O kitas niuansas – teisingumas ir sąžiningumas žmogiškąja prasme“, - teigė K.Čilinskas.
Yra negerovių
Advokatas neslėpė, kad teismuose žmonės dažnai susiduria su ta problema, jog sprendimai priimami neišklausius pareiškėjo. „Žmogus gauna tik nutartį, kuri būna labai formaliai surašyta. Piliečiai jos nesupranta, todėl ir mano, kad ji neteisinga. Privalu tokius sprendimus išaiškinti“, - sakė K.Čilinskas.
Sužinojęs, jog žmonės, norėdami sulaukti palankaus teismo leidimo, priversti sudaryti ir fiktyvias sutartis, K.Čilinskas nesaldžiažodžiavo: „Jei taip vyksta, vadinasi, esama tvarka turi negerovių. Žmonės visada ras būdų, kaip apeiti kliūtis. Tačiau fiktyvūs sandoriai gali būti pripažinti negaliojantys ir tuomet būtų nemažai nukentėjusių“.
