Nesėkmės atveju bijojo visuomenės pasmerkimo
Arnas Markevičius – jaunas verslininkas, kuris pirmą įmonę „M Capital“ įkūrė 2009 metais, o praėjusiais metais tapo jau trečios įmonės savininku. „Apie verslą mąsčiau seniai. Pinigus norėjau uždirbti nuo mokyklos laikų. Tačiau darbas, kuriame tu tiesiog turi atsėdėti darbo valandas, nėra ta vieta, kurioje gali uždirbti pinigus ir realizuoti save, gyventi laimingas“, – pasakoja pašnekovas. – „Ilgai dirbau su finansiniais produktais ir pardavimais, todėl pirma įmonė yra finansinio tarpininkavimo, kita – panaši į pirmą, o trečia – internetinių technologijų gamyba“. A. Markevičiaus teigimu, kuriant verslą galima rinktis iš įvairių sričių, tačiau svarbu, kad pasirinkęs gerai jaustumeisi.
Vienas iš svarbių pirmųjų žingsnių, galintis atbaidyti nuo verslo kūrimo, būna finansavimo trūkumas: „Ilgai nekūriau savo verslo, nes įsivaizdavau, kad man reikia pinigų, o aš jų neturiu. Bet po to supratau, kad iš tikrųjų nereikia pinigų turėti, jei nori įkurti įmonę. Jeigu turi gerą idėją, jie atsiranda savaime. Bet iš tikrųjų finansavimo šaltinių yra labai daug: žmonės galėtų pradėti nuo pačių paprasčiausių būdų – paklausti savo artimųjų, draugų, ar jie negalėtų finansuoti. Tai taip pat finansavimo šaltinis, ko žmonės dažnai nesupranta“ , – pastebi jaunas verslininkas. Jo nuomone, viską reikia daryti nedideliais žingsniais ir tada atstumas nuo noro įkurti įmonę iki jo realizavimo nebeatrodo toks didelis. „Pirmas žingsnis – nueiti įregistruoti įmonę į Registrų centrą. Atrodo, paprastas žingsnis – jį įgyvendini. Kitas – surasti finansavimą – didelis žingnis, tada jį padalini į dar mažesnius žingsnelius: pašneki su artimaisiais, draugais, bankais, finansavimo fondais. Taip tokiais nedideliais žingsniais nuolat eini ir darai“.
Pašnekovo nuomone, vienas iš pagrindinių principų jaunam verslininkui pradedant verslą yra orientacija į rezultatą: „To labai trūksta universitetuose. Juose kreipiamas dėmesys į pažymį, o tai nėra rezultatas. Tu turi turėti tikslus, kurie būtų aukštesni už tave. Pinigai taip pat nėra rezultatas, jie nemotyvuoja tavęs daryti. Pirmą savaitę tai dar veiks, bet vėliau jau nebe. Be viso to, reikia atkaklumo, nesėkmių, kai ne kartą griūni ir keliesi. Labai svarbus dalykas – apsupti save sėkmingais žmonėmis. Jeigu būni aplinkoje, kurioje visi sako: „Tu durnas, tu bandai daryti verslą, bet tau nieko neišeis“, ir tai girdi kiekvieną dieną, vieną kartą tuo patikėsi. Arba jeigu nori išvažiuoti iš Lietuvos ir nueini pas emigravusį žmogų pasiklausti, kur geriau: Lietuvoje ar užsienyje, jis tau pasakys – geriau užsienyje, bet jei ateisi pas žmogų, kuris yra kažko pasiekęs, jis pasakys, kad Lietuvoje yra smagu gyventi. Todėl ir aš stengiausi nebendrauti su žmonėmis, kurie turėjo neigiamą požiūrį į verslą, o būti su tais ir klausytis patarimų iš tų, kurie yra sukūrę verslus“.
A.Markevičiaus nuomone, ekonominė situacija, užklumpančios krizės netrukdo siekti tikslų: „Šiandien daug jaunų žmonių išvažiuoja iš Lietuvos. Tačiau kiekvienas jaunas žmogus galėtų pradėti savo verslą, sukurti sau darbo vietą ir kelias vietas kitiems žmonėms. Labai dažnai mes galime padaryti tada, kai nežinome, kad tai neįmanoma. Tačiau kai sužinome, kad kasdien viskas yra blogai, ekonominė situacija bloga, natūralu, kad nieko nesinori daryti. Labai didelę klaidą daro tie žmonės, kurie mąsto, kad reikia įkurti verslą norint tik uždirbti pinigų. Jie greitai nustos tai daryti. Bet jeigu turi tikslą, kuris stumia pirmyn, tu negali jo neįgyvendinti“. Pašnekovas teigia, kad krizės priverčia žmones mąstyti, išeiti iš komforto zonos: „Jeigu būna lengva susirasti darbą, tai ir būni tame darbe, bet jei būna situacija, kai tau reikia kažko daugiau, bet negali to gauti, pradedi ieškoti idėjų“.
Problema, su kuria tenka ne vienam pradedančiajam susidurti, yra neigiamas visuomenės požiūris: „Pačioje pradžioje labai bijojau įkurti įmonę, prisiimti atsakomybę: o jeigu nesiseks, kaip į mane žiūrės aplinkiniai žmonės? Kas bus, jeigu neįgyvendinsiu savo idėjos? Bet šiandien tai jau atrodo juokinga. Aš pats ilgą laiką turėjau ne vieną idėją ir užuot pats ją įgyvendinęs, pasiūliau tai padaryti tuo metu savo buvusiems vadovams. Džiaugiuosi, kad jie to nepadarė. Pirma mintis tada buvo nusivylimas, o antra – gal vis dėlto reikia imti ir pabandyti įgyvendinti. Tam, kad tai daryti būtų lengviau, reikia apsupti save tinkamais žmonėmis, lankytis mokymuose, kuriuose kiti padrąsintų tave“, – pastebi jaunas verslininkas.
Pašnekovas mano, kad siekiant tikslo, reikia įdėti daug pastangų: „Yra tokia statistika, kuri sako, kad devyni iš dešimties pradėtų verslų bankrutuoja. Aš su ja nevisai sutinku. Mano nuomone, bankrutuoja tada, kai verslininkas nieko nebedaro ir jam pritrūksta atkaklumo: vieną, antrą, trečią, ketvirtą kartą daro ir jam vis tiek nepavyko, tada jis viską meta. Reikia šimtus, kartais net tūkstančius kartų daryti“.
Taip teigdamas A.Markevičius prisimena, kad ne viskas iš pradžių buvo lengva: „Daug kartų patyriau nesėkmių, daug kartų buvau patekęs į tokią situaciją, kai nebeturiu pinigų ir atrodo, kad išeities nėra. Bet ji visada yra. Kai įkūriau įmonę, tekdavo keltis 9 val. ryto ir iki 9 val. vakaro dalyvaudavau susitikimuose su žmonėmis. Vakare važiuodavau pas kolegą į butą, nes ten buvo ofisas – atskiro biuro dar neturėjau. Tada iki nakties sėdėdavome ir suvedinėdavome duomenis į sistemą, tvarkydavome popierius. Dabar smagu prisiminti, kai ant grindų išmėtyti popieriai ir stovi kompiuteris – vienintelis įmonės turtas, todėl dažnai pagalvoji, kad viskas yra įmanoma“.
Jauno verslininko teigimu, tokiais atvejais padeda teigiamas požiūris: „Reikia į viską žiūrėti geriau nei yra iš tikrųjų. Reikia užduoti sau kitokius klausimus – tada tavo požiūris keisis. Pavyzdžiui, jei žmogus nuolat savęs klausia: „O kodėl ir vėl man?“ Tada pasąmonė jam labai aiškiai pasako, kad tau taip jau daug kartų buvo nutikę, todėl tu esi nesėkmė. Bet jei žiūri į sunkumą ir galvoji, va dabar ko nors naujo išmoksiu – tai bus gera patirtis“.
A.Markevičiaus nuomone, jaunam verslininkui svarbu suvokti, kad ne pinigai svarbiausia: „Iš pradžių mano koncentracija buvo į pinigų, o ne į žinių gavimą. Šiandien žmonės, norintys pradėti verslą, turėtų labiau koncentruotis į tai, ką jie galėtų gauti nebūtinai finansine prasme – svarbu gauti žinių, kurios padės uždirbti tuos pinigus“.
Be veiksmų idėjos nepasiteisina
Vilniaus universiteto Tarptautinio verslo mokyklos dėstytojas Darius Rupšlaukis teigia, kad jaunam verslininkui pradėti savo verslą visada yra galimybės: „Tai priklauso nuo žmogaus, jo svajonių ir norų jas įgyvendinti. Žinau jauną žmogų, kuris studijuodamas nusprendė teikti kopijavimo paslaugas. Lyg ir ne nauja idėja, atrodo, kad sunku būtų ką nors naujo šiame verslo sektoriuje sugalvoti. Tačiau jis sugalvojo – kitą lapo pusę, kuri visuomet lieka balta, išnaudojo reklamai“.
Jaunimo verslo klubo prezidentas Mindaugas Busila taip pat mano, kad jauno verslininko sėkmė priklauso nuo jo paties: „Visada yra galimybės. Žmogui reikia paskatinimo, nebijoti pradėti. Nors valdžia ir verslas yra skirtingose barikadų pusėse, bet iš tikrųjų tai priklauso nuo žmogaus drąsos“. Jo teigimu, dabar mažėja biurokratija, todėl jauniems verslininkams sąlygos gerėja.
M. Busila teigia, kad Lietuvoje kurti verslą geriau: „Yra į Lietuvą grįžtančių žmonių, kurie čia pradeda verslą, jį plėtoja. Užsienyje lietuviai gali dirbti dažniausiai tik barmenais ir panašaus pobūdžio darbais, retai, kuriam pavyksta prasisukti. O Lietuvoje yra visos galimybės pradėti verslą“. Pašnekovas pastebi, kad dažniausiai keliama finansinė problema: „Dabar dažnai sako, kad trūksta pinigų, tai iš tiesų yra netiesa. Reikia daugiau konsultuotis tiek verslo valdymo, tiek mokesčių klausimais. Labai padeda buvimas su panašiai mąstančiais žmonėmis“.
Dėstytojo nuomone, šiandien jaunas verslininkas – žinių žmogus: „Laikas būti laiku ir vietoj praėjęs. Dabar ateitis tų, kurie turi kūrybingų idėjų ir žinių kaip jas įgyvendinti. Mūsų valstybė dar labai jauna ir prieš kokius 15 metų sėkmingai verslu užsiimti galėjo ir tie, kurie neturėjo jokių vadybos, marketingo, finansų žinių. Užteko rasti neužimtą verslo nišą ir turėti idėją. Šiandien situacija yra kitokia – yra daug monopolijų, o ir rasti neužimtą verslo nišą – sudėtinga. Reikia turėti ne tik idėjų, bet ir sugebėjimų jas įgyvendinti. Juk draugų rate prie bokalo alaus dažnai būna išsakoma daug gerų ir kūrybingų idėjų, tačiau didžioji jų dalis tik ir lieka idėjomis, nes niekas jų nesiima įgyvendinti“.
