Šeštadienį, po A. Tsipras sprendimo nutraukti tolimesnes diskusijas dėl priemonių plano, siekiant gauti 15,3 mlrd. eurų likusių išmokų iš Graikijos antrojo gelbėjimo paketo, euro zonos finansų ministrai nesutiko pratęsti Graikijos gelbėjimo paketo galiojimo, kuris baigiasi ateinantį antradienį. Kaip tik šį antradienį Graikija turi pervesti 1,5 mlrd. eurų skolą Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), ko Graikija, be paskutinės išmokos iš gelbėjimo paketo, padaryti, regis, neišgalės.
Įvestos kapitalo kontrolės priemonės
ECB taip pat pareiškė, jog šiuo sunkiu periodu glaudžiai bendradarbiaus su Graikijos institucijomis. ELA nepadidinimas bei noras bendradarbiauti su Graikijos institucijomis, siekiant užtikrinti Graikijos finansų rinkos stabilumą – buvo interpretuojamas, kaip ketinimas imtis kapitalo kontrolės priemonių taikymo.
Kaip ir buvo galima tikėtis, vėlai sekmadienį vakare, buvo paskelbtos „bankų atostogos“, t.y. Graikijos centrinis bankas patarė komerciniams bankams atsidaryti tik liepos 6-7d., siekiant juos apsaugoti nuo masiško gyventojų bandymo atsiimti indėlius. Taip pat nustatyta maksimali suma, kurią galės banko indėlininkai atsiimti – kasdien po 60€ bei uždrausti pinigų pervedimai į užsienį. Tad tokiu būdu bus bandoma apsaugoti Graikijos komercinius bankus nuo bankroto. Tokių priemonių jau buvo imtasi Kipre, susvyravus Kipro finansinių institucijų stabilumui ir prasidėjus panikai dėl to, jog Kipras galėtų palikti euro zoną.
Tikėtina, jog kapitalo kontrolės priemonės bus taikomos bent iki kitos savaitės pradžios, kol įvyks referendumas. Svarbu paminėti, jog formaliai graikų atstovams nutraukus derybas, Graikijoje planuojamas referendumas vyks de facto dėl kreditorių pasiūlymo, kuris jau nebeegzistuoja.
Tokiu savo žingsniu Graikijos premjeras A. Tsipras ir lošimų teorijos ekspertas, finansų ministras Y. Varoufakis akivaizdžiai tikėjosi sudarysiantys tokį didelį spaudimą euro zonos finansų ministrams, jog jie iškart nusileis ir dar iki antradienio vakaro sutiks su sąlygomis, kurias diktuoja Graikijos atstovai, taip užsitikrindami, kad gaus finansavimą skolai TVF padengti.
Deja, A. Tsipras nuvertino eurogrupės ryžtą nepasiduoti politiniam spaudimui ir reikalauti griežtų reformų. Tikėtina, A. Tsipras referendumo idėjos griebėsi ir dėl to, jog jo partijos kolegos aiškiai pasisakė, kad nepalaikys A. Tsipras bandymo „prastumti“ kreditorių reikalaujamas reformas.
Ko laukti šią savaitę?
Visų pirma, kaip ir buvo galima tikėtis jau įvestos kapitalo kontrolės priemonės, siekiant apsaugoti graikų komercinius bankus nuo griūties.
Jeigu susidariusi situacija neprivers A. Tsipras grįžti prie derybų stalo (kas, ko gero, jau nerealu, nes tai reikštų visišką jo kapituliaciją prieš kreditorius), antradienio naktį Graikija turėtų pervesti skolą TVF. To nepadarius, TVF turėtų 30 dienų laiko apsispręsti, kaip elgtis toliau. Tad iškart nebūtų skelbiamas Graikijos „bankrotas“ ir, tikėtina, TVF lauktų referendumo rezultatų. Sekmadienį įvykus referendumui ir gyventojams pasisakius „UŽ“, tikriausiai, A. Tsipras grįžtų prie derybų stalo ir turėtų sutikti su kreditorių keliamais reikalavimais, siekdamas užsitvirtinti finansavimą ir, tikėtina, inicijuotų naujus parlamento rinkimus Graikijoje. Tokiu atveju ECB vėl didintų ELA apimtis ir tokiu būdu palaikytų bambagyslę Graikijos komerciniams bankams. Tačiau jeigu referendume būtų nubalsuota „PRIEŠ“, tada ECB bankas susitaikytų su situacija ir reikalautų ELA grąžinimo iki liepos 20d., kai graikai turi grąžinti 3,4 mlrd. eurų skolą ECB. To nepadarius ECB pareikštų, jog Graikija yra nemoki. Iškart po to ir TVF pareikštų tą patį. Graikams tektų įsivesti paralelinę valiutą, siekiant išmokėti pensijas ir atlyginimus. Paralelinė valiuta dramatiškai nuvertėtų euro ir kitų valiutų atžvilgiu. Santaupos būtų konvertuojamos į naująją valiutą, tad dauguma indėlininkų tiesiog prarastų dalį savo santaupų. Ar tokiu atveju, Graikijos parlamentas balsuotų už tai, jog būtų teikiamas formalus prašymas palikti ES? Sunku prognozuoti, tačiau formalaus ir teisinio reglamentavimo, kaip palikti euro zoną, nepaliekant Europos Sąjungos, nėra.
Belieka tikėtis, jog toks „juodasis scenarijus“ neįvyks. Ir, kad bent referendumo metu dauguma graikų pasisakys už tai, kad būtų taikomos skaudžios, bet būtinos priemonės. Tai iliustruoja ir naujausios apklausos, kuriose nurodoma, jog net 70 proc. graikų norėtų likti euro zonoje net ir tuo atveju, jeigu sulauktų skausmingų reformų pasekmių. Tokia tautos valia būtų niuksas populistinėms partijoms ne tik Graikijoje, bet ir visoje Europoje. Taip pat tai būtų eurogrupės tvirtumo ir nepasidavimo populistinių partijų reikalavimams įrodymas.
O finansų rinkos?
Tikėtina, jog savaitės pradžioje euro vertė kris prieš kitas valiutas. Kartu bus pastebimas kapitalo judėjimas į saugiomis laikomas obligacijas bei žaliavas. Akcijų indeksai, tikriausiai, stipriai svyruos ir išliks neramūs visą savaitę iki referendumo. Tačiau Graikų atstovams grįžus prie derybų stalo, viskas vėl nurims. Graikams nubalsavus neigiamai, galima tikėtis dar stipresnių, trumpalaikių svyravimų finansų rinkose.