Tad šiandien prekybos tinklai pirkėjams siūlo įvairių kategorijų produktų linijų – ar tai būtų mažesnė kaina už tokią pačią kokybę, ar išskirtinio skonio, aukštos kokybės produktai. Tačiau kodėl prekybos tinklai pradėjo vystyti privačius prekės ženklus ir kokia iš to nauda pirkėjams?

Privačių prekės ženklų pradžia – JAV

Pirmieji privatūs prekės ženklai atsirado XX a. viduryje JAV ir netruko išplisti po visą pasaulį. Pirkėjai įvertino jų naudą, nes atsirado galimybė rinktis kokybiškas, bet mažiau už žinomus prekių ženklus kainuojančias prekes. Reaguodami į augantį poreikį prekybininkai plėtė privačių prekių ženklų kategorijas, pasiūlydami pirkėjams ir aukštesnės klasės produkciją.

Ir nors JAV rinkoje tokie produktai įsitvirtino gana gerai, išskirtinės sėkmės privatūs prekės ženklai sulaukė Europoje.

Pasak „Nielsen“ prekybos analitikos vadovo Rytų Europai Artūro Urbonavičiaus, Vakarų Europoje privatūs prekės ženklai užima nuo 20 iki 45 proc. rinkos, kas dažnai būna ir didžiausia rinkos dalis, tačiau skirtumai irgi yra gan dideli. Jų skirtingą paplitimą jis aiškina keliais faktoriais.

Pirma, tai prekybos tinklų koncentracija, kuri sukelia aršesnę konkurenciją, o privatūs prekių ženklai padeda sėkmingiau konkuruoti kainų segmente. Antra – tai žemų kainų tinklų paplitimas šalyje, nes tokių tinklų didžiąją asortimento dalį sudaro privatūs prekės ženklai. Ir trečias, turbūt svarbiausias faktorius – rinkos dydis, kadangi daugiau investuoti į privačius prekės ženklus mažose rinkose neapsimoka.

Lietuvoje – tendencijų pasikartojimas

Lietuvoje privatūs prekių ženklai pradėti aktyviau vystyti jau po 2000-ųjų metų. Pirmosiomis linijomis buvo siūloma mažesnė kaina už tos pačios kokybės produktą, kartojant jau praeitą Vakarų prekybininkų kelią.

Šiandien privačių prekių ženklų asortimentas jau yra išvystytas taip, kad kiekvienas galėtų patenkinti savo poreikius.

Ilgamečiai „Nielsen“ tyrimai rodo, kad žema kaina absoliučiai pirkėjų daugumai nėra svarbiausias veiksnys renkantis prekę. Kokybės ir kainos santykis yra tai, kas svarbiausia pirkėjui.

Ir nors prekybos tinklų ženklais pažymėtos prekės vis dažniau atsiduria pirkėjų krepšeliuose, analizuojant rinką, pardavimai Lietuvoje vis dar atsilieka nuo Europinių tendencijų. Anot A. Urbonavičiaus, privatiems prekių ženklams priklausanti rinkos dalis Lietuvoje yra vis dar gerokai mažesnė nei Europoje.

Jis atkreipia dėmesį, kad privatūs prekių ženklai Skandinavijoje užima iki 25 proc. rinkos, Vokietijoje apie 35 proc. rinkos ir net 45 proc. rinkos užima Šveicarijoje. Svarbu ir tai, kad kai kurių privačių prekių ženklų linijų produktai būna net populiaresni už gamintojų etiketėmis pažymėtus gaminius nacionaliniu lygmeniu.

Tuo tarpu Lietuvoje šis skaičius šiuo metu siekia viso labo 10 proc., tačiau dėl labai mažos Lietuvos rinkos nereikia tikėtis, kad greitai bus pasiektas Vakarų Europos vidurkis.

Ko galime tikėtis ateityje?

Remiantis kitų šalių analogija, Lietuvoje privačių prekių ženklų pardavimai, anot A. Urbonavičiaus, galėtų viršyti 20 proc. visų mažmenos pardavimų. Jis sėkmingu įvardina didžiųjų prekybos tinklų sprendimą pastaraisiais metais plėsti ne pačių žemiausių kainų segmento privačius prekės ženklus, bet orientuotis į vidutinių kainų segmento (main stream) ar net Premium segmento plėtrą.

Tad jeigu tikėsime, jog Vakaruose vyravusios tendencijos kartojasi pas mus, galime laukti vis didesnio privačių prekių ženklų populiarėjimo.

Rinka kinta po truputį ir jos kitimo tempą ir formą diktuoja pirkėjai. Dėl šios priežasties prekybos tinklų privačių prekių ženklų linijos toliau plėsis, jos savo produktų kokybe ir kaina vis aktyviau konkuruos su žinomų gamintojų produkcija.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (7)