Šią savaitę „Sodra“ pradėjo skelbti duomenis apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų vidurkį (jei jų dirba daugiau nei 3) ir bendrą socialinio draudimo įmokų sumą.
Šie duomenys, kaip ir darbuotojų skaičius arba skola „Sodros“ biudžetui, tapo vieši nuo metų pradžios įsigaliojus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisoms. Visi atlyginimai skelbiami prieš mokesčius.
Įveda aiškumo
Trečiadienį tiesioginėje DELFI transliacijoje dalyvavęs A. Černiauskas palankiai įvertino viešą vidutinių atlyginimų skelbimą.
„Pažiūrėjus į vienodo profilio įmones, ganėtinai aiškiai matosi, koks yra jų požiūris į darbuotoją, koks mokamas atlyginimas“, – sakė jis.
Profsąjungų atstovas pasakojo, apie pavyzdį, kai vienos Vilniuje veikiančios įmonės darbuotojai vidutiniškai uždirba 30 proc. daugiau už tokia pačia veikla užsiimančios įmonės Visagine.
„Tai ji turi galimybę mokėti 30 proc. didesnę alga, bet grynai nemoka, nes darbo kainą apsprendžia būtent darbo jėgos kaina toje vietoje“, – tvirtino A. Černiauskas.
Jo teigimu, nuo šiol darbuotojai galės pamatyti ir palyginti algas savo ir konkurentų įmonėje ir tai yra gerai.
„Tai įveda tam tikrą aiškumą, suteikia daugiau informacijos ir atsiranda didesnė galimybė diskutuoti remiantis skaičiais, o ne kažkokiomis paskalomis. Darbuotojas galės paklausti savo darbdavio: „Palaukite, o kodėl jūs nemokate man tokio atlyginimo“, – kalbėjo pašnekovas.
Prasidės rietenos
Diskusijoje dalyvavęs D. Arlauskas negalėjo sutikti su tokia A. Černiauskio nuomone.
„Nemanau, kad tas skelbimas suvaidins kokį nors pozityvų vaidmenį. Manau, kad jis tik dar labiau sukiršins visus ir mes tam priešinomės“, – sakė jis.
Jis taip pat pabrėžė, kad A. Černiauskas lygindamas Vilniuje ir Visagine veikiančių įmonių mokamas algas neatsižvelgia į jų patiriamus kaštus.
„Na ir kas, kad kur nors yra 10 tūkst. eurų mėnesinis atlyginimas – ten dirba du ar trys darbuotojai. Sakys: „O, žiūrėkit, energetikos bendrovė, kur moka 10 tūkst. ir kodėl mes čia gauname tik 800 eurų“. Prasideda rietenos viduje ir tada paimk ir pabandyk darbuotojams paaiškinti, kad ten tik du darbuotojai dirba ar ten holdinginė kompanija“, – dėstė darbdavių atstovas.
D. Arlauskas abejojo, ar algų viešinimas turės kokių nors pozityvių pasekmių.
„Galbūt būtų gerai pažiūrėti, kodėl yra tokie ar anokie atlyginimai, gal ten šešėlinė ekonomika, bet tai, ką padarė dabar – įsitikinsit, kad tai nieko gero neduos, nes tai tik kiršinimas“, – sakė jis.
Didės derybinė galia
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė, kad vieši vidutiniai atlyginimai reikalingi tam, kad darbuotojai turėtų didesnes galias derėtis dėl didesnio darbo užmokesčio.
„Jeigu palyginame tas pačias įmones, tarkim, prekybos, kur yra panašus atlyginimas – viskas gerai. Bet jei matome, kad vienoje yra ženkliai didesnis, tai aš kaip darbuotojas tikrai kelsiu klausimą: „Na, o kodėl pas mus yra mažesnis darbo užmokestis?“ – teigė ji.
Vyriausybės atstovė teigė, kad šis žingsnis yra viena iš priemonių darbo užmokesčių didėjimui.
„Ką parodo, kad tam tikrose įmonėse mokamas mažesnis darbo užmokestis arba jis yra tolygus minimaliai mėnesinei – tai arba tie žmonės dirba projektuose, kas universitetus paverčia projektų agentūromis, bet ne universitetais ir nuo to kenčia kokybė“, – svarstė jis.
Šį bei tą pasako apie valstybę
Antradienį socialiniuose tinkluose virė diskusijos apie tai, kad universitetų dėstytojai uždirba mažiau už kai kurių prekybos tinklų darbuotojus. Tai paaiškėjo paviešinus vidutines algas.
Tiek A. Černiauskas, tiek E. Radišauskienė sutiko, kad algų paviešinimas šį bei tą pasako apie Lietuvą kaip valstybę.
Kitokios nuomonės besilaikantis D. Arlauskas aiškino, kad mažų atlyginimų spąstus galima spręsti tik labiau įtraukiant pačius darbuotojus ir aiškinant, kad ne vadovas jiems moka pinigus, o jie visi dalyvauja procese, kurio rezultatas yra darbo užmokesčio fondas.
„Kalbant apie universitetus, jūs galvojate, kad bus daug norinčių ten studijuoti, siekti mokslų? Taigi sakys, kad jie kapeikas gauna, eikit, varysim geriau, mes emigruosim, daugiau uždirbsim“, – komentavo jis.
Galbūt reikia atskirti
Paskelbti vidutiniai atlygimai sulaukė kritikos dėl to, kad jie netiksliai atspindi realią situaciją.
„Sutinku, kad yra neatitikimų, kad būtent vadovų atlyginimai iškraipo darbuotojų atlyginimus“, – sakė A. Černiauskas.
E. Radišauskienė pasiūlė, kad galima būtų atskirti administracijos ir darbuotojų darbo užmokesčius, taip išsprendžiant šią problemą.
„Nes realiai, jei vadovas gauna 10 tūkst. eurų, o kitų darbuotojų minimali alga, tai vidurkis gaunasi visai normalus, jei iš viso dirba penki žmonės. Manau, kad administraciją atskyrus nuo darbuotojų, matytųsi reikšmingesnis paties darbuotojo darbo užmokestis“, – sakė ji.
Viceministrė skeptiškai atsiliepė apie galimą algų medianų skelbimą, nes Lietuvoje daugiau nei 90 proc. yra mažos įmonės ir tai, anot jos, daugiau informacijos nesuteiks.
A. Černiauskas dar pridūrė, kad galima būtų skelbti penktadalio daugiausiai uždirbančių ir penktadalio mažiausiai uždirbančių darbuotojų algų palyginimą.
„Tai parodytų, koks skirtumas tarp vadovo atlyginimo ir mažiausias pajamas gaunančių dirbančiųjų“, – sakė jis.
