Praėjusį savaitgalį daugelyje parduotuvių „Lidl“ vis dar netilpo visi pirkėjai, o kai kurios prekės šluotos taip sparčiai, kad darbuotojai kartais nespėdavo krauti jų į lentynas.
Marketingo strategijos ekspertas Linas Šimonis įsitikinęs, kad gyventojų susidomėjimas nauju prekybos tinklu dar kurį laiką neslops.
„Dabar vasara, žmonės turi laiko. Manykime, kad tokios aiškios ažiotažo pabaigos būti neturėtų. Na, kad vieną dieną staiga viskas dings. Tos eilės mažės pamažėl. Žmonėms tiesiog įdomu, jie nori nueiti pasižiūrėti, kas tai yra“, – DELFI sakė rinkodaros specialistas.
Jo įsitikinimu, prie ažiotažo dėl „Lidlo“ nemažai prisidėjo ir žiniasklaida.
„Žiniasklaida ažiotažą sukėlė todėl, kad prie parduotuvių susidarė didelės eilės. Eilės dar labiau didėjo ir skatino žiniasklaidą kelti ažiotažą. Toks sniego gniūžtės efektas buvo labai didelis“, – svarstė pašnekovas.
Anot jo, visiems labai įdomu pamatyti, kas yra parduotuvių viduje. Tačiau kai žmonės susipažins, tos eilės palaipsniui sumažės.
Jis atkreipė dėmesį, kad „Lidlo“ rinkodaros strategija skiriasi nuo tradicinių ilgą laiką Lietuvoje veikiančių prekybos tinklų, tačiau šie negali daryti taip, kaip darė naujas konkurentas iš Vokietijos.
„Lidlo“ marketingo akcija tęsėsi maždaug pastaruosius dešimt metų, kai tik jie paskelbė apie atėjimą. Tada visi pradėjo natūraliai domėtis, nes tai pakankamai didelė naujiena ir labai stambus užsienio prekybos žaidėjas. Tai stambiausias iš visų atėjusių į Lietuvos prekybos rinką iš šalies, kurioje labai daug ir labai dažnai lietuvaičiai, būna, važinėja, t. y. Vokietijos“, – komentavo ekspertas.
Vėliau tos kalbos nutilo, tačiau prieš kelerius metus vėl pasidarė intensyvesnės. Tada „Lidlas“ paskelbė, kad vėl kažką pradeda daryti, tad natūralu, jog žiniasklaidai tą įdomu nušviesti, nes ir patiems žmonėms tai įdomu: „Ir, matyt, „Lidlas“ dėl to neišleido vieno euro, bet gavo didžiulį viešinimą“.
L. Šimonio teigimu, Lietuvai atgavus nepriklausomybę toks didelis žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimas buvo kilęs vienintelį kartą, kai daugiau nei prieš 20 m. vokiečių įmonė „Kraft Jacobs Suchard“ nupirko Kauno konditerijos fabriką.
Dėmesys kilo dėl to, kad tai buvo viena pirmųjų ir, kaip tada manyta, labai didelių investicijų (nors dabar ta suma neatrodo didelė).
„Ir kai vieną dieną į besiformuojančius tinklus, parduotuves jie atvežė savo kavos, automatiškai visi lietuviai taip pat užsimanė nusipirkti kavos tame žaliame pakelyje ir bent vieną kartą paragauti. Ir nuo to laiko Lietuvoje įprato gerti tą rūgštoką kavą. Dabar aš antrą kartą modernios Lietuvos istorijoje matau atvejį, kai įvyko tas pats“, – kalbėjo pašnekovas.
Jo teigimu, ažiotažas dėl švedų parduotuvės „Ikea“ atidarymo buvo gerokai mažesnis, nes tai buvo tik vieno centro atidarymas. Tai, pasak jo, nepalietė skirtingų miestų ir tiek daug gyventojų.
„Be to, dėl „Ikea“ labai greitai atėjo nusivylimas kainomis. Čia „Ikea“ tik franšizė ir jiems truputėlį sudėtingiau dirbti. Tas labai greit atėjo ir šiandien Lietuvoje ne be žiniasklaidos pagalbos yra tokia nuomonė jau suformuota, kad čia su kainomis truputėlį nėra labai gerai“, – aiškino D. Šimonis.
Anot jo, kol kas apie „Lidlą“ buvo galbūt tik vienas straipsnis, kad su kainomis „kažkas negerai“. Tačiau šalia buvo keli kiti straipsniai, kuriuose sakyta, kad viskas labai gerai.
„Taigi nuomonė apie „Lidlą“ dar nėra labai aiškiai suformuluota. Be to, padarytos kelios „inkarinės“ prekės, pavyzdžiui, bananai, apie kurių kainas žino visi. Tai yra tikrai labai gerai, labai meistriškai padaryta ir be jokių didelių sąnaudų“, – reziumavo ekspertas.
15 pirmųjų parduotuvių „Lidl“ dešimtyje šalies miestų atidarė birželio 2 d.
