Pastebimas prislopintas vokiško kapitalo įmonių optimizmas dėl šių metų perspektyvų, kurį lėmė pablogėję santykiai su Rusija.
Pernai vasarą vokiško kapitalo įmonės dalyvavo tarpinėje apklausoje, kurios tikslas buvo įvertinti, kaip pasikeitė jų požiūris į ekonomikos perspektyvas.
Nors 2014 m. vasario perspektyvos dar buvo optimistinės, 2014 m. birželį buvo juntamas mažėjantis optimizmas.
„Nepaisant gero esamos ekonominės padėties vertinimo, 2015 m. vasarį apklaustos Latvijos įmonės išlieka susirūpinusios. Tuo metu Estijoje ir Lietuvoje mažiau respondentų nei pernai birželį numato situacijos blogėjimą“, - apibendrinama apklausoje.
Klausimas apie Rusijai taikomų sankcijų poveikį atsispindi verslo santykių vertinime: Lietuvoje 60 proc. respondentų jau junta tokį poveikį arba jo tikisi, Lietuvoje tokių įmonių yra 70 proc.
Kita vertus, Estijoje kas antra įmonė teigia nepajutusi jokios Rusijai taikomų sankcijų įtakos.
galimybes šiame regione toliau dirbti vertina gerai.
„Net ir dėl Rusijai taikomų sankcijų Baltijos šalių patrauklumas investuotojams nemažėja. Palyginus su 2014 m. apklausos rezultatais šiemetiniai vertinimai yra net geresni“, - kalbėjo Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų prezidentas Thomas Schollkopfas.
Jis pripažįsta, kad prieš metus, prasidėjus konfliktui Ukrainoje, Baltijos šalyse veikiančios įmonės buvo sunerimusios, tačiau dabar situacija vėl vertinama geriau.
Įdomu tai, kad Lietuvoje veikiančios įmonės savo padėtį vertina palankiausiai: 61 proc. ją apibūdino „gerai“, o 37 proc. „patenkinamai“.
Įvertinimą „gerai“ Estijoje pasirinko 30 proc. įmonių, o Latvijoje – 20 proc. Kur kas dažniau šiose šalyse rinktasis apibūdinimas „patenkinamai“ - jį įvardijo po 66 proc. abiejuose šalyse dirbančių Vokietijos įmonių.
Taip pat Lietuvoje vokiško kapitalo įmonės buvo optimistiškiausios: 40 proc. nurodė, kad šių metų ekonomikos perspektyvų vertinimas, palyginti su pernai, pagerėjo. Estijoje taip atsakė 7 proc., o Latvijoje – 13 proc.
Toks optimizmas Lietuvoje siejamas su šalies prisijungimu prie euro zonos ir ekonomikos augimu, kuris Baltijos šalių regione išlieka spartesnis nei Europos Sąjungoje.
Visgi, didžioji dalis apklaustų Vokietijos verslininkų mano, kad perspektyvos verslui šiemet Baltijos šalyse išlieka nepakitusios. Estijoje taip atsakė 75 proc., Latvijoje – 54 proc., Lietuvoje – 42 proc. apklaustųjų.
Dauguma apklausoje dalyvavusių Vokietijos įmonių šiemet investicijoms ketina skirti tiek pat lėšų, jas didinti planuoja 46 proc. įmonių Lietuvoje, 31 proc. Latvijoje ir 14 proc. Estijoje.
Iš dalies to priežastis ta, kad Vokietijos investuotojams iš visų trijų Baltijos šalių geriausiai yra žinoma Estija, tad šalis jau yra sulaukusi nemažai dėmesio iš Vokietijos verslininkų.
Baltijos šalyse vykdomoje apklausoje dalyvavo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje dirbančios 135 Vokietijos įmonės.
Vokietijos investuotojai sunerimę: silpnas pasaulio ūkis gali kirsti per eksportą
Pasauliniu mastu Vokietijos investuotojų pasitikėjimas netikėtai smuko, nors penkis pastaruosius mėnesius buvo registruojamas rodiklio pakilimas. Apie tai praneša BBC, remdamasi naujausiais paviešintais duomenimis.
ZEW indeksas, rodantis Vokietijos investuotojų nuotaikas ir lūkesčius, kovo-balandžio mėnesiais sumenko nuo 54,8 iki 53,3 punkto.
Tiesa, dalis analitikų teigia, kad nėra jokio pagrindo jauduliui. ZEW prezidentas Clemensas Fuestas mano, kad Vokietijos padėtis gera, tačiau nusilpęs pasaulio ūkis gali neigiamai paveikti eksportą.
ZEW indeksą sudarė peržvelgusi 238 investicijų analitikų atsakymus į apklausą, atliktą balandžio 7-20 dienomis.
Vėliau Manheime įsikūrusio instituto ekonomistai paskelbė, kad apklaustieji investuotojai tikėjosi, kad "labai gera (šalies) padėtis" tęsis ir toliau, bent ateinantį pusmetį. Be to, jie įsitikinę, kad vartojimas Vokietijos vidaus rinkoje aktyvės ir toliau, tačiau nerimą kelia dėl Graikijos įsiskolinimo susidariusi krizė - šis veiksnys slopina lūkesčius.
Beje, Vokietijos vyriausybė planuoja padidinti savo ekonomikos augimo prognozes šiems metams nuo dabartinių 1,5 proc. iki 1,8 procento.
