Įvardijo, kas gali jaustis priklausantys viduriniajai klasei

 (475)
Net trečdalis gyventojų Lietuvoje nerimauja, kad šalies didžiausia problema – pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis.
Nerijus Mačiulis
© DELFI / Domantas Pipas

Pastebima, kad per paskutinius ketverius metus Lietuvoje pajamų nelygybė išaugo: atskirtis tarp turtingųjų ir vargingai gyvenančių tik auga. Tai kas Lietuvoje galėtų jaustis viduriniosios klasės atstovais?

Portalas DELFI jau rašė, kad „Eurostat“ duomenimis, pernai metais Gini indeksas, kuris rodo pajamų nelygybės dydį, siekė 37,9 (0 – visiška lygybė, 100 – visiška nelygybė). Jis 2010 m. ir 2012 m. sumažėjo, tačiau nuo socialdemokratų atėjimo į valdžią pradėjo augti.

DELFI TV tiesioginėje konferencijoje dalyvavęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis įvardijo, kad Lietuvoje viduriniajai klasei priklauso vos apie 10 proc. gyventojų.

„Manau, kad Lietuvoje viduriniajai klasei pagal oficialią statistiką priklauso apie 10 proc. žmonių. Tai tie, kuriuos buvo planuojama potencialiai labiau apmokestinti“, – komentavo ekonomistas. Pasak jo, normalioje visuomenėje vidurinė klasė turėtų sudaryti 30-40 proc. arba net 50 proc. kaip Švedijoje.

Primename, kad rinkimus į Seimą laimėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai partijos vadovas Ramūnas Karbauskis prabilo apie galimybę įvesti progresinius mokesčius, kad didesnį gyventojų pajamų mokestį (GPM) turėtų mokėti daugiau nei 1 tūkst. eurų „ant popieriaus“ uždirbantys darbuotojai.

„Aišku, tai jau yra minimali viduriniosios klasės kartelė ir yra asmuo, kuris neturi išlaikytinių, vaikų, bet jei mes kalbėsime apie šeimą, kurioje, pavyzdžiui, du vaikai, tai neužtenka vienam asmeniui 1 tūkst. eurų prieš mokesčius ir šiuo aspektu yra apgailėtina situacija“, – savo pastebėjimu dalijosi N. Mačiulis.

Kaip pagrindinius viduriniosios klasės požymius ekonomistas įvardijo galimybę savaitę ar dvi atostogauti užsienyje, naudotis ne pirmo būtinumo prekėmis.

„Labai tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė šiuo klausimu nedarys klaidos ir nebandys apmokestinti tų vadinamųjų turtingųjų, kurie uždirba 1000-1500 eurų per mėnesį. Žiūrint į statistiką, jie atrodo išskirtiniai “, – vylėsi ekonomistas.

Po konferencijos jis pabrėžė, kad Vilniuje šis rodiklis turėtų būti aukštesnis - išlaikytinių neturintis suaugęs asmuo, norėdamas būti priskirtu viduriniajai klasei, per mėnesį turėtų uždirbti apie 1100 eurų po mokesčių.

Šių metų pradžioje SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda buvo įvardijęs, kad, jo nuomone, viduriniajai klasei save priskirti galėtų tie gyventojai, kurie į rankas gauna apie 1,5 tūkst. eurų. Prieš metus jis yra teigęs, kad viduriniajai klasei priklausanti šeima Lietuvoje turėtų sau leisti įsigyti naują ekonominės klasės transporto priemonę, vieną ar du kartus išvykti atostogų į Turkiją ar Italiją, gebėti šiek tiek pinigų atsidėti juodai dienai, kad prireikus neturėtų skolintis.

Vis dėlto prieš kelerius metus atlikta Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) apklausa parodė, kad patys save viduriniajai klasei priskiria 62 proc. šalies gyventojų.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Festivaliai Palangoje priviliojo tūkstančius

Vasaros sezono atidarymo renginių linksmybė Palangoje tęsiasi. Pučiamųjų instrumentų muzikos orkestrų ir „Sportas visiems“ festivaliai priviliojo tūkstančius žiūrovų. Tie, kas dėl žvarboko vėjo nedrįso dieną eiti prie jūros, galėjo praleisti laiką mieste klausantis pučiamųjų muzikos instrumentų orkestrų melodijų, stebėti rungtyniaujančius festivalio „Sportas visiems“ dalyvius, kurie varžėsi per 70 rungčių, nuo bėgimo, rankų lenkimo, iki šachmatų, grožėtis linijiniais šokiais, ar tiesiog slampinėti po Vytauto gatvėje vykusį kermošių. Beje, čia savo dirbiniais ar maisto produktais prekiavę tautodailininkai skundėsi, kad prekyba buvo vangi. Esą nuosmukis prasidėjo įvedus eurą.

Suomijoje pabėgėliai savo noru dirba už dyką (45)

Suomijos įdarbinimo agentūros inspekcija paviešino faktus, kad nemažai į šalį atvykusių prieglobsčio prašytojų dirba visai be jokio atlyginimo. Dauguma jų daro tai savo noru.

Pasaulinės pensijų sistemos deficitas iki 2050 metų viršys 400 trln. dolerių (20)

Ilgėjant gyvenimo trukmei ir esant žemam pensijų fondų investicijų pajamingumui, lėšų sankaupų deficitas iki 2050 metų pasieks 427,8 trln. dolerių, arba penkis kartus daugiau už dabartinį pasaulinį bendrąjį vidaus produktą (BVP). Tai teigiama naujausioje Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) ataskaitoje.

Atleistas „Lietuvos geležinkelių“ Klaipėdos filialo vadovas (19)

Penktadienį iš pareigų atleistas į teisėsaugos akiratį patekęs „Lietuvos geležinkelių“ filialo „Klaipėdos geležinkelių infrastruktūra“ vadovas Julius Mikšys. Tai BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“.

Kinijos reformų nepakanka sustabdyti skolos augimą (3)

Kinijos struktūrinės reformos sulėtins šalies skolos naštos augimo tempus, bet jų nepakaks norint skolos didėjimą sustabdyti, pareiškė reitingų agentūros „Moody's“ atstovai, perspėdami apie galimą dar vieną Kinijos skolinimosi reitingo sumažinimą, tuo atveju, jeigu šalies valdžia nesiims priemonių viešosios skolos augimui sustabdyti. Apie tai informuoja „Reuters“.