Pasirodo, gali būti ne tik nesančių pastatų. Brangią valstybinę žemę, ant kurios jis „stovi“ prestižiniame Vilniaus rajone, dešimtmečiams gali išsinuomoti bendrovės, kurių praktiškai irgi nėra.
Be dokumentų nieko nežino
Sostinės savivaldybei priklausančios „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktorius Renatas Dūdonis neatskleidė, kada buvo organizuotas aukcionas, kuriame 1 proc. baigtumo pastatas, kuris realiai tėra gelžbetonio betono luitas, buvo parduotas UAB „Jungtiniai projektai“.
Jis taip pat neįvardino, kas dalyvavo aukcione, kokie buvo reikalavimai aukciono dalyviams ar už kokią kainą jis buvo parduotas.
Pats R. Dūdonis atsisakė kalbėti telefonu. Tačiau per Bendrųjų reikalų tarnybos vadovę informavo: „Kadangi iš bendrovės paimti visi dokumentai, susiję su šiuo nekilnojamuoju turtu, papildomą informaciją suteiksime kai tik šiuos dokumentus atgausime“.
Paprastai apie valstybės institucijų valdomo turto pardavimą skelbiama viešai. O centralizuotam pardavimui įsteigta valstybės įmonė „Turto bankas“.
Vis dėlto „Vilniaus vystymo kompanijos“ direktorius raštu patikino, kad pastato pardavimas „visą laiką buvo vykdomas laikantis visų įmonės turto pardavimą reglamentuojančių teisės aktų, procedūrų bei įgaliotų asmenų sprendimų“.
Nuo 1995 m. nenaudojamas 1 proc. baigtumo pastatas esą buvo individualiai įvertintas bendrovės „Resolution valuations“. Pastaroji atsisakė nurodyti, kiek įvertino valstybinį turtą, motyvuodama konfidencialumo sutartimi su „Vilniaus vystymo kompanija“.
Po kurio laiko pastaroji vis dėlto patvirtino pardavusi "pastatą" už 15,1 tūkst. eurų.
Žemė bendrovei, kurioje niekas nedirba
Neaišku už kiek įsigytas „pastatas“ aukcione parduotas bendrovei „Jungtiniai projektai“. Tai patvirtino bendrovės direktorius Evaldas Lukaševičius. „Gavome kvietimą dalyvauti“, – tepasakė jis. Pažadėjęs atsakyti į kitus klausimus el. paštu to nepadarė iki šiol.
Nežinia kaip, bet vėliau šis nekilnojamojo turto objektas atiteko to paties E. Lukaševičius įsteigtai UAB „Rinega“. Ši bendrovė, su kuria Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) sudarė žemės nuomos sutartį, egzistuoja tik popieriuose.
DELFI žiniomis, 2014 m. pabaigoje įsteigta bendrovė faktiškai niekada neturėjo nė vieno darbuotojo ir už juos nesumokėjo nė cento mokesčių. Ir šiuo metu, kaip rodo vieši „Sodros“ duomenys, ji neturi nė vieno apdraustojo.
Tačiau galimai nelegalus jos darbuotojas, direktorius E. Lukaševičius, sugebėjo įtikinti NŽT Vilniaus skyriaus buvusį vedėją Arvydą Jušką su bendrove sudaryti 55 metų trukmės milijonais vertinamą valstybinės žemės nuomos sutartį.
Nei E. Lukaševičius, nei jo UAB „Rinega“ įtarimų nesukėlė ir matininkams. Pagal sutartį su UAB „Rinega“ STT pareigūnus sudominusių žemės sklypų matavimus atliko UAB „Geodezininkų biuras“ direktorius Marius Visakavičius.
Jokių įtarimų jam nesukėlė nei bendrovė, nei matuota žemė. Matininkas patvirtino pats buvęs sklypuose Žvėryne, Žaliojoje gatvėje ir nieko keisto ten nepastebėjęs.
Sklypų planuose matininkas pažymėjo ne matytą gelžbetonio luitą, o didelį pastatą – „Gyvenamą namą“. Jo teigimu, kad būtų pažymėtas plane, pastato buvimo faktas nebūtinas, pakanka, kad jis būtų nurodytas Registrų centro dokumentuose.
„Na, žinai, sakai, keista. Keista gali pasirodyt, kai koks spuogas ne vietoj išdygsta, tai gali keistai atrodyti, o kai yra dokumentai, jais ir vadovaujiesi“, – paaiškino M. Visakavičius.
Jo rengtuose sklypų planuose dar iki 1990 metų ketinta statyti daugiabutį. Tačiau, neoficialiomis žiniomis, naujuose dokumentuose matininkas galėjo gerokai padidinti jo kontūrus.
„Veikiausiai, NŽT buvo sumaniusi suformuotu du sklypus, kurių didesnysis neišvengiamai būtų tekęs 2015 m. balandžio 28 d. pamatų bloką iš „Vilniaus vystymo kompanijos“ įsigijusiam pirkėjui, o mažesnis turėjo potencialo tapti paklausia preke valstybinės žemės aukcione. Tačiau matininko veiksmai, kuriuos oficialiai palaimino NŽT Vilniaus skyriaus atstovai, tuos pirminius planus aiškiai sugriovė, o gelžbetoninio bloko pirkėjui „padovanojo“ ir antrąjį suformuotą sklypą“, – DELFI pasakojo su situacija susipažinęs asmuo.
