Šalies draudimo bendrovių valdomas bendras investicijų portfelis birželio mėnesį buvo apie 1,2 mlrd. litų - 9,4 proc. didesnis nei praėjusių metų pabaigoje.
© DELFI
Šiemet per pusmetį net 27,5 proc. išaugo gyvybės draudimo įmonių veikla ir pasiekė 441,599 mln. litų. Tačiau didėjant apyvartai tarp draudikų ir draudėjų nemažėja įtampa.

Tarnyba tapo komisija

Šiemet pasikeitė draudikus kontroliuojanti institucija. Vietoj Draudimo priežiūros tarnybos įkurta Draudimo priežiūros komisija. Tomas Kontautas, šios komisijos pirmininko pavaduotojas, “Kauno dienai” sakė, kad pasikeitė ne tik pavadinimas, bet ir darbo funkcijos. Draudimo priežiūros komisija dabar pavaldi Vyriausybei. Viena iš pagrindinių funkcijų tapo ginčų su draudikais dėl vartotojų teisių tyrimas.

Tiesa, pagal Draudimo įstatymą komisijos sprendimai turi rekomendacinį charakterį, bet nustačius įstatymo pažeidimus draudikams galima skirti baudas. Naujoji institucija, kurioje dirba apie 40 žmonių, įkurta atsižvelgiant į ES teisės reikalavimus.

Ši komisija per pusmetį išnagrinėjo 32 draudėjų skundus dėl draudikų ir 10 ginčų tarp klientų bei ne gyvybės draudimo bendrovių. Kol kas klientai laimi gana retai, nes buvo nustatyta vos keletas įstatymo pažeidimų, kuriuos padarė draudikai. Iš dešimties minėtų ginčų su ne gyvybės draudimo bendrovėmis, net septyniais atvejais pavyko rasti kompromisą.

Daugiausiai nusiskundimų (11) komisija sulaukė dėl “Nord/LB Lietuva” darbo. Tačiau tiriant skundus nustatyta, kad šis draudikas teisės aktų nepažeidė. Penki klientų skundai pasiekė “Snoro garantą”. Buvo nustatyti du teisės aktų pažeidimo faktai.

Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, keturi skundai buvo gauti dėl “Lietuvos draudimo” darbo, po tris - “Lindra” ir “ERGO Lietuva”, du -”Baltic Polis” ir po vieną skundą komisija ištyrė “Baltik garant”, “IF draudimas” ir “BTA draudimas” įmonėse.

Tomas Kontautas pasidžiaugė, kad visuomenė nebijo skųstis ir kovoti dėl pažeistų teisių. Tačiau tokia galimybė piliečiams suteikta neseniai - po šiemet įsigaliojusios naujos Draudimo priežiūros redakcijos, o ginčų sprendimų tvarka patvirtinta tik nuo šių metų kovo.

Daugiausiai skundų - dėl privalomojo draudimo

Iš trijų milijonų draudimo sandorių net trečdalį sudaro privalomojo draudimo sutartys, todėl ir nusiskundimų dėl civilinės atsakomybės draudimo gaunama daugiausiai.

Specialistai prognozuoja, kad šioje srityje skundų tik daugės. Yra tvirtinančiųjų, kad net kas trečias klientas nepatenkintas išmokos suma arba tuo, per kokį laikotarpį draudimo įmonė ją išmoka.

Pastaruoju metu pabrango privalomas automobilių ir gyvybės draudimas, tačiau, įstojus į ES, žymiai padidėjo ir nelaimių kompensavimas. Nuo gegužės mėnesio Lietuvoje maksimali išmoka už žuvusį asmenį - pusė milijono eurų, o už sugadintą turtą - iki šimto tūkstančių eurų.

Ateityje, matyt, daugiau ginčų, ypač dėl civilinės atsakomybės, atsidurs teismuose. Iki šiol dėl ginčytinų sumų menkumo kreiptis į teismą paprasčiausiai neapsimokėjo. Be to, mūsų automobiliai nėra prabangūs, todėl ir nelaimės atveju, susidaro sąlyginai nedidelės sumos.

Bene mažiausiai nusiskundimų būna dėl gyvybės draudimo. T.Kontauto nuomone, taip yra todėl, kad šiam draudimui ilgai kaupiamos lėšos - kaip banke. Todėl iš sukaupto kapitalo nelaimės atveju kur kas lengviau atsiskaityti.

T.Kontautas patvirtino, kad neretai draudimo išmokos vėluoja dėl vėluojančių dokumentų, kuriuos tvarko policija. Juk tik tada draudikai turi teisę kompensuoti nuostolius.

“Pažyma iš policijos į draudimo įmonę dažniausiai atkeliauja per mėnesį. Žinoma, tokių dokumentų rašymas nėra pagrindinė policijos funkcija, o papildomas, tačiau papildomai neapmokamas darbas. Pareigūnai privalo rengti nelaimės aplinkybių dokumentus nemokamai. Gal todėl nukenčia darbo operatyvumas?” - spėliojo T.Kontautas.

Draudikai nebankrutuoja

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui priklauso 11 draudimo įmonių. Dar yra beveik dvi dešimtys ne gyvybės draudimo įmonių, kurios biurui nepriklauso. Ar toks sąlyginai gausus draudikų būrys nebankrutuoja? Transporto draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas tokias abejones griežtai paneigė. Tačiau patvirtino, kad vyksta įtempta konkurencija, net kova dėl klientų.

Vis tik draudikų skaičius sumažės. Dėl to, kad dalis draudimo įmonių, palyginti su ES atitinkamomis įstaigomis, yra gana smulkios. A.Križinausko nuomone, susijungimas su užsienio kapitalu yra abipusiai naudingas, nes draudikams suteikia daugiau solidumo, patikimumo ir galimybių plėtoti verslą.

Per aštuonis šių metų mėnesius transporto priemonių draudikų biuro narės, anot A.Križinausko, pasirašė draudimo įmokų už 215 mln. litų, o išmokos nelaimės ištiktiems klientams per šį laikotarpį sudarė apie 51 milijoną litų.

Tačiau biuro direktorius pabrėžė, kad pasirašytos draudimo sutartys - tai tik būsimas draudikų uždarbis. Darbo rezultatai bus susumuoti metų gale, todėl iš pasirašytų sutarčių sumos mechaniškai atimti išmokas ir galvoti, kad tai jau yra draudikų pelnas, būtų neteisinga. Transporto draudikus kiek gąsdino žymiai padidėjusios, jau ES sąlygas atitinkančios išmokos.

Draudimą dabar reguliuoja net 44 valstybių tarptautiniai teisės aktai, ES turi savo taisykles, be to, ir Lietuva gali taikyti kai kuriuos šios teisės dokumentų papildymus. Jau pasitaikė, kad už užsienyje padarytus mūsų piliečio nuostolius draudikai išmokėjo apie 100 tūkstančių litų.

A.Križinauskas pripažino, kad gana dažnai ginčai tarp draudikų ir klientų kyla dėl nesusikalbėjimo. Draudikui visi nelaimės niuansai būna aiškūs, o nukentėjusiam - ne visada. Reikia daugiau pakantumo ir kantrybės. Štai klientui kartais atrodo, kad draudimo įmonė jam siūlo visai nepageidaujamą autoservisą, kuris brangiai ima už darbą.

Šį gana dažnai pasitaikantį ginčą A.Križinauskas komentuoja paprastai: draudikai negali siųsti kliento į konkrečią remonto įmonę, nors su tokiomis sudarę gal net šimtus sutarčių. Klientui duodamas sertifikuotų autoservisų sąrašas, iš kurio jis gali pasirinkti. Be to, žmonės gali patys atsiimti pinigus už patirtą žalą, patys susiremontuoti ar kitaip panaudoti savo turtą.

Kur draudikai deda pinigus

Sukauptas lėšas draudikai stengiasi kuo naudingiau investuoti. Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, bendras investicijų portfelis birželio pabaigoje buvo 1,215 mlrd. litų - tai net 9,4 proc. didesnis nei buvo 2003 metų pabaigoje. Dauguma gyvybės draudimo bendrovių investavo į Vyriausybės ir savivaldos institucijų obligacijas - 369,262 mln. litų. Tačiau ši dalis kasmet mažėja.

Investicinių kintamojo kapitalo bendrovių vertybiniai popieriai birželio pabaigoje sudarė 7,98 proc. gyvybės draudimo bendrovių investicijų portfelio, o investicijos į hipotekines paskolas - 1,91 proc., terminuotus indėlius - 1,51 proc.

Panašiai elgiasi ir ne gyvybės draudimo bendrovės, tačiau jų investicijų portfelyje valstybės ir savivaldos institucijų obligacijų dalis didėja.

Į nekilnojamąjį turtą ne gyvybės draudimo bendrovės birželio pabaigoje buvo investavusios 13,59 proc. lėšų (105,144 mln. litų), į terminuotuosius indėlius - apie 57, o į akcijas, vertybinius popierius - daugiau kaip 23 milijonus litų. Daugiausiai investuojama Lietuvoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (3)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (5)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (32)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Apklausa: 6 iš 10 pažįstamiems atskleidžia, kokią algą gauna (14)

Dauguma darbuotojų sutinka, kad darbo užmokesčio duomenys yra privatus klausimas ir labai jautri...

Top naujienos

Laisvalaikio veikla lietuviui atnešė milijonus: atskleidė sėkmės formulę (20)

Vienas iš „ Vinted “ įkūrėjų Justas Janauskas , atsimindamas studijų laikus Vilniaus...

Sutemus į "Karklę" sugūžėjo minios: konfiskuoja ir alkoholį, ir narkotikus papildyta 23:40 (48)

Penktadienio vidurdienį duris atvėrusio festivalio „ Karklė “ apsaugos darbuotojai nesnaudžia...

Ekspertai kai kuriuos Laisvės aikštės pertvarkos projektus pavadino isteriškais (18)

Dailės galerijoje aptarus 10 pateiktųjų projektų, kaip atnaujinti Laisvės aikštę ir jos...

Kai katės pervertina savo galimybės: bando įsirangyti į kelis kartus mažesnes vietas (4)

Yra vienas dalykas, kurį katės mėgsta daryti labiau nei valgyti ir tinginiauti - bandyti sutilpti...

Socialiniame tinkle paatviravo apie sekso metu patirtus sužalojimus (12)

Seksas turėtų būti malonus dalykas, bet kartais jis pasisuka priešinga linkme ir tampa…...

Šiltesni nei įprasta orai išsilaikys ne tik rugpjūtį, bet ir rugsėjį (11)

Pagal dabar turimą informaciją, ne tik rugpjūčio pabaiga, bet ir rugsėjo pradžia turėtų būti...

Joniškio rajone iš voljero pabėgo meška (70)

Penktadienį Joniškio rajone esančiame Kirnaičių kaime iš kavinėje „Plūgo broliai“ esančio...

Papasakojo, ką patyrė per išpuolius Ispanijoje: britų aktorė slėpėsi restorano šaldytuve (32)

Per Barseloną supurčiusį išpuolį aktorė Laila Rouass, besifilmuojanti „BBC One“ kanalu...

Po lengvo pasivaikščiojimo D. Adomaitis saviškiams turėjo pastabėlių specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (20)

Jokio ažiotažo Rygoje nesukėlusios ir už uždarų durų vykusios Lietuvos ir Rumunijos rinktinių...

Erdvėlaiviai „Voyager“ paruošti atvesti ateivių į Žemę (63)

Netrukus astronomijos mėgėjai turės progą švęsti – „ Voyager “ programai sukanka 40 metų....