Žiniasklaidoje skelbta, kad sklypą, kuriame planuojamos statybos, su Seimui priklaususiais poilsio namais „Viešnagė“ per aukcioną įsigijo įmonė „Gaumista“, priklausanti uždaro tipo nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Lords LB Opportunity Fund II“.
Jo steigėja yra nekilnojamojo turto ir privataus kapitalo fondus valdanti kompanija „Lords LB Asset Management“ (LLAM). Didžiausia šios įmonės akcininkė – bendrovė „Glera“, kurios vienintelis savininkas ir vadovas nuo 2012 metų liepos yra M. Marcinkevičius.
M. Marcinkevičius yra lietuviško kapitalo koncerno „VP Grupė“ akcininkas.
Ketvirtadienį projekto vystytojai „Gaumista“ suorganizavo spaudos konferenciją, kurioje pristatė savo projektą, architektų teigimu, visas projektas yra teisėtas ir toks buvo nuo pat pradžių.
Planuojamos poilsio namų statybos pušyne, bene vienintelėje likusioje žalioje zonoje Palangos centre iš pradžių kėlė klausimų dėl jų legalumo.
Vėliau buvo pakeisti teisės aktai ir statyboms buvo uždegta žalia šviesa. Vis dėlto po DELFI tyrimų pati savivaldybė radikaliai pakeitė nuomonę ir dabar nusprendė tokioms statyboms nepritarti.
Istorijos eiga
Visa istorija prasidėjo nuo to, kai į DELFI redakciją besikreipę sunerimę žmonės įžvelgė panašią schemą, kuri buvo panaudota bandant įteisinti Druskininkų Vijūnėlės dvarą.
„Kalbama apie nuostabią oazę, smaragdinę pušų paunksmę pačiame senosios Palangos centre, pagal Kultūros paveldo departamento nuostatas esančią griežčiausio režimo apsaugos zonoje, J. Simpsono g. 21. Čia planuojama statyti poilsio namus. Žmonės kalba, kad per sąsajas su įvairiomis bendrovėmis projektą vykdo pats M. Marcinkevičius“, - jau anksčiau stebėjosi palangiškiai.
Pagal DELFI turimus Registrų centro dokumentus, sklypas, kuriame planuojami nauji poilsio namai, iš tiesų patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją ir apsaugos zoną. Tačiau, nepaisant to, Palangos miesto savivaldybė ir dar daugybė institucijų anksčiau patvirtino žemės sklypo detaliojo plano koncepciją.
DELFI aiškinosi, ar toje vietoje leidžiamos tokios statybos ir paaiškėjo, kad tokios statybos toje Palangos vietoje yra negalimos.
Po DELFI tekstų Palangos miesto savivaldybė paskutinę sekundę ėmė ir persigalvojo - nesvarstė detaliojo plano tvirtinimo klausimo.
Lapkričio 25 dieną publikuotas DELFI tyrimas apie planuojamas statybas Palangoje. O jau kitą dieną Palangos miesto savivaldybės taryba turėjo tvirtinti detalųjį sklypo J. Simpsono g. 21 planą.
Tačiau po redakcijos tyrimo šis klausimas iš dienotvarkės buvo netikėtai išbrauktas, nors savivaldybė ketino svarstyti ir tvirtinti planą, kadangi visos institucijos buvo ištarusios „Taip“.
Pasirodžius DELFI tekstui Palangos miesto savivaldybei dėl planuojamų statybų teisėtumo kilo abejonių ir ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. O ši tuomet panaikino anksčiau jos pačios darbuotojų išduotą teigiamą išvadą dėl detaliojo plano.
Tačiau dabar yra parengtas naujas paminklosauginis planas ir šios statybos yra galimos. Kultūros paveldo departamento sukurtas naujas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos planas leidžia verslininkams įgyvendinti savo sumanymus.
Naujame dokumente numatomi gerokai mažesni reikalavimai. Tačiau nepaisant to, Palangos savivaldybė dabar nusprendė ginti senąsias pušis ir du kartus nepavirtino detaliojo plano bei panaikino anksčiau patvirtintą detaliojo plano koncepciją.
Reikalavo milijono eurų?
„Vitalda” detalaus plano rengėja Daiva Makutinaitė teigė, kad savivaldybės pozicija iš pradžių buvo palanki projektui, bet po to staiga savivaldybė persigalvojo.
„Visus mes jų sąlygų reikalavimus įvykdėme, tada buvo patvirtinta detaliojo plano koncepcija. Miesto pozicija visada buvo palanki, tai ir dokumentais išreikšta, o kas atsitiko lapkričio mėnesį, labai irgi norėčiau žinoti, bet tai tikrai ne medžių problema“, - kalbėjo D. Makutinaitė.
„Valiūnas Ellex“ advokatas Evaldas Klimas aiškino, kad savivaldybė reikalavo iš statytojo, kad šis sutvarkytų šalia esančią gatvę. Pasak advokato, jos sutvarkymo kaina siektų beveik milijoną eurų.
„Lapkričio mėnesį praeitais metais kažkas įvyko. Praeitais metais lapkričio mėnesį per posėdį buvo prašoma statytojo, kad jie suprojektuotų gatvę ir nutiestų dangą. Statytojas iš karto pasakė, kad yra subjektas, kuris veikia pagal kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą ir mes negalime atlikinėti viešosios infrastruktūros įrengimo darbų.
Ką galime padaryti šioje vietoje – suteikti paramą. Sąmatininkai įvertino, kad tai gali kainuoti iki 19 tūkstančių eurų. Buvo pasiūlyta savivaldybei, kad mes duodame tuos pinigus kaip paramą į biudžetą, nes patys negalime atlikti tų darbų. Toks pasiūlymas netiko.
Vėliau komitete buvo iškeltas klausimas ir jau prašoma ne tik gatvės dangą pakeisti, bet ir visus inžinerinius statinius, lietaus tinklus, apšvietimą, šaligatvius ir visą kitą. Klientas davė paskaičiuoti sąmatininkui, kaina siekė beveik milijoną eurų.
Ar tai reketas, ar ne reketas, kiekvienas galėtų sau atsakyti. Per pastaruosius metus tik trims objektams liepta tai padaryti, o detaliųjų patvirtinta 30-40. Klausimas, kodėl vieniems liepė, o kitiems neliepė“, - kalbėjo E. Klimas.
Ginčas greičiausiai baigsis tik teismuose
Pasak E. Klimo, ginčas tarp Palangos savivaldybės ir statytojų greičiausiai baigsis tik teismuose.
„Detalusis planas šiuo metu yra pateiktas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI), jie svarsto ir žiūri. Jiems tai irgi yra klausimas ir didelis galvos skausmas, nes inspekcija visada labai griežtai įvertina visą teisinį reguliavimą“, - sakė E. Klimas.
Pasak advokato, ši istorija greičiausiai baigsis teismuose: „Ko gero tai baigsis teismuose, nes jeigu VTPSI patvirtina detalųjį planą, tai greičiausiai savivaldybė skųs, o jeigu nepatvirtina, mes būsime priversti eiti į teismą, nes tai yra privatus sklypas įsigytas iš viešo aukciono.“
Be sklypo įsigijimo ir papildomų išlaidų projekto kaina, pasak statytojų, yra maždaug 4-5 milijonai eurų.
Medžių žada nekirsti
Ginčas sklype kilo dėl medžių. Simpsono gatvėje yra senas pušys, sklype galybė medžių, Palangos savivaldybė teigė, kad neleis statytojams kirsti šimtamečių medžių, o patys statytojai atšauna, kad to daryti net neketino.
Pagal VšĮ “Lietuvos arboristikos centro“ išvadas iš 194 sklype augančių medžių, ekspertai rekomendavo šalinti 37, nes jie nudžiūvę arba kritiškai pažeisti, tinkamai neišsivystę, tačiau statytojai, jų teigimu, tai daryti atsisakė. Nepaisant arboristų rekomendacijų, buvo nuspręsta sklype išsaugoti visus medžius.
„Nepaisant to, Palangos savivaldybė, anksčiau išdavusi statytojams dokumentus detaliajam planui rengti, lygiai prieš savaitę vykusiame Tarybos posėdyje atsisakė tvirtinti parengtą detalųjį planą, motyvuodama tuo, kad neva planuojama iškirsti 37 senpušes. Kodėl Palangos miesto savivaldybė bei Taryba nesigilino į paruoštus sprendinius, dokumentus ir rėmėsi tikrovės neatitinkančiai argumentais, posėdyje vienbalsiai balsavo pažeisdami įstatymus, lieka visiškai neaišku“, - aiškino vystytojai.
Palangos savivaldybė neigia tokius kaltinimus
Palangos miesto savivaldybės Statybos ir miesto ūkio komiteto pirmininkas Vaidas Šimaitis DELFI teigė, kad teiginiai apie milijoną eurų nėra teisingi. Nors DELFI turimi Palangos tarybos posėdžio protokolai patvirtina, kad Palangos savivaldybė prašė nutiesti gatvę.
„Teiginys, neva Savivaldybės tarybos komitetas prašė milijono eurų infrastruktūrai dėl šio projekto mainais už projekto patvirtinimą yra išgalvotas ir visiškai neatitinka tikrovės. Iš savivaldybės pusės tokio pageidavimo niekada nėra buvę.
Tokie investuotojų argumentai vertintini kaip šmeižtas ir bandymas įbauginti Savivaldybės tarybą bei daryti poveikį Tarybos sprendimams. Kaltindama savivaldybę tariamu milijono eurų reikalavimu, jautriausioje kurorto vietoje siekdami įgyvendinti gyvenamųjų namų statybos projektą, investuotojai siekia pateisinti savo pelno siekiančius tikslus“, - teigė V. Šimaitis.
Pasak jo, buvo kalbama tik apie sugadintos infrastruktūros atstatymą: „Iš tiesų, svarstant klausimą dėl minėto detaliojo plano, Tarybos Statybos ir miesto ūkio komitete buvo kalbama apie miesto infrastruktūros atstatymą po planuojamų statybų J. Simpsono g. 21 esančio žemės sklypo gretimybėse.
Natūralu, kad statybų metu sunkiasvorėms transporto priemonėms vežant statybines medžiagas bei išvežant statybinį laužą, griežtai saugomoje kultūros paveldo teritorijoje naujai rekonstruotų kurorto gatvių dangos bus sugadintos.
Todėl Statybos ir miesto ūkio komiteto posėdžiuose buvo kalbama tik apie poreikį į pradinę padėtį atstatyti statybų metu sugadintą miesto infrastruktūrą.“
Anot savivaldybės atstovo, tokia galimybė yra teisiškai reglamentuota Teritorijų planavimo įstatyme.
Vis dėlto, DELFI turimame Palangos savivaldybės Ūkio ir statybų komiteto posėdžio protokole rašoma, kad savivaldybė sutinka pritarti detaliajam planui tik su sąlyga, kad investuotojas iki statybos leidimo išdavimo atliktų visos gatvės infrastruktūros remonto darbus.
Teigia, kad plano netvirtino dėl kitų priežasčių
Savivaldybės atstovas išvardino priežastis, dėl kurių nebuvo patvirtintas detalusis planas.
„Pažymėtina, kad Palangos miesto savivaldybės taryba žemės sklypo J. Simpsono g. 21 detaliojo plano netvirtino ne dėl infrastruktūros sutarties, o dėl dviejų labai svarbių motyvų. Pirmiausia akcentuotina, kad minėto žemės sklypo detaliojo plano koncepcija buvo parengta pažeidžiant procedūras - pagal dar nepatvirtinto, taigi – tuo metu negaliojusio Palangos miesto istorinės dalies nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano ruošiamą projektą.
Investuotojų paruošta šio sklypo vystymo koncepcija ir detaliojo plano sprendiniai, kuriais sklype numatomas 16 proc. užstatymo tankumas, prieštaravo tuo metu galiojančio Palangos specialiojo paminklosauginio plano nuostatoms didesniuose kaip 20 arų sklypuose leisti tik iki 5 proc. užstatymo tankumą“, - komentavo V. Šimaitis.
Pasak Palangos savivaldybės atstovo, antras motyvas netvirtinti minėto detaliojo plano buvo tai, jog, įgyvendinant jame numatytus sprendinius, būtų naikinamas parkas.
„Žemės sklypo J. Simpsono g. 21 detaliojo plano sudedamojoje dalyje - sklypo sutvarkymo arboristikos darbų plane - kaip šalinami raudonai pažymėti 37 medžiai, kurie istoriškai yra greta esančio Birutės parko tąsa. Nors šį projektą įgyvendinanti įmonė ir viešai teigia, kad šiame sklype nebus kertamas nė vienas medis, patvirtinus tokį detalųjį planą su jo sudėtyje esančiu arboristikos darbų planu, neliktų jokių kliūčių šiuos medžius iškirsti.
Kita ne mažiau svarbi priežastis yra ta, kad įgyvendinus projektą šis sklypas nebus prieinamas visuomenei.
Gindama visuomenės interesą, Palangos miesto taryba niekuomet neleis, kad detaliojo plano iniciatoriai, vedini grynai komercinių tikslų, negrįžtamai sunaikintų tai, kas buvo puoselėjama nuo kurorto kūrimo pradžios, ko niekas nedrįso sunaikinti net sovietmetyje.“
Registrų centre dingo apribojimai?
V. Šimaičio teigimu, dar 1999 metais buvo nuspręsta, kad šiame sklype statybos nėra galimos, tačiau vėliau iš Registrų centro dokumentų toks apribojimas dingo.
„Verta atkreipti dėmesį ir į dar vieną svarbų detaliojo plano iniciatorių neskelbiamą faktą – Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1999 m. sausio 21 d. įsakymu buvo įrašytos specialios šio žemės sklypo naudojimo sąlygos.
Žemės sklypui buvo nustatytas apribojimas t.y. teritorijos paskirtis – bendram (viešam) naudojimui, skiriama bendro naudojimo želdynams (parkams, skverams) įrengti, eksploatuoti. Tačiau Registro pažymoje šie apribojimai kažkodėl nebuvo įtraukti“, - rašė V. Šimaitis.
