Klaipėdos rajono turizmo informacijos centre dirbančios darbuotojos pripažįsta, kad į Dreverną užsuka poilsiautojai, norintys pajusti tikrą ramybę. Čia nemažai svečių užsuka ir Klaipėdos Jūros šventės metu.
Dažniausiai į Dreverną užsukama vienai dienai, tačiau galimybių yra ir apsistoti šalia ilgesniam laikui. Netoli Drevernos yra kaimo turizmo sodyba „Strykis“. Taip pat nakvynę užsisakyti galima vos už 3 km esančioje Svencelėje.
Iš Drevernos taip pat galima lengvai patekti į Juodkrantę. Iš čia kiekvieną rytą 9.30 val. pajuda keltas į kitą marių pusę. Grįžimas – 18.40 val. Bilietas į vieną pusę – 3 eurai.
Poilsiautojai, užsukę į Dreverną, kartais čia lenda ir išsimaudyti, tačiau įprastinio minkšto smėlio paplūdimio čia nėra.
Tačiau paplūdimio nebuvimą pakeičia prie pat marių krantų nuo pernai metų stovintis apžvalgos bokštas, į kurį įlipus atsiveria nuostabūs marių ir Kuršių nerijos vaizdai. Visai šalia įrengtas Mažųjų laivų uostas, kuriame pastatyti didžiuliai gultai. Juose galima pasilepinti saulės voniomis.
Drevernoje rengiamos įvairios edukacinės programos. Viena iš programų – Žuvies kelias. Programa prasideda laivadirbio Jono Gižo etnografinės sodybos kieme. Čia koncertuoja vietinis folkloro ansamblis.
Po muzikinės programos dalies apžiūrimas laivadirbystės muziejus. Jei oras geras, į sodybą atvyksta vietos verslininkai Viršilai, kurie svečiams išverda tradicinę žuvienę: ji verdama iš marių žuvies ir būtinai turi būti verdama iš ne mažiau nei trijų rūšių žuvies.
Pasisotinus žuviene keliaujama susipažinti su dar vienais vietos verslininkais, kurie augina šamus.
Po šios programos poilsiautojai turi galimybę dvi valandas plaukioti mariose arba su senoviniu kuršių laivu „Dreverna“, arba kitu pramoginiu laivu. Šios pramogos itin populiarios tarp gimtadienius švenčiančių poilsiautojų bei įmonių kolektyvų.
Edukacinė programa „Žuvies kelias“ 10 asmenų grupėms kainuoja po 32 eurus žmogui. Jei susirenka 20 žmonių, kaina vienam asmeniui – 20 eurų.
Dar vienas iš Drevernos pasididžiavimų – Vilhelmo kanalas.
Šis apie 25 km ilgio kanalas prancūzų karo belaisvių buvo iškastas 19 a. antroje pusėje. Tokio kanalo poreikis atsirado dėl saugesnės laivybos: Nemunu į Klaipėdą per Ventės ragą buvo plukdomi sėliai, tačiau ties Ventės ragu audrų metu rąstai išsinerdavo, todėl buvo nuspręsta iškasti kanalą, kuris sujungtų Miniją su Klaipėdos uostu.
Tai padėjo išvengti ruožo ties Ventės ragu.
Tarpukariu kanalas vis dar buvo naudojamas, čia prasidėjo ir vandens turizmas. Yra duomenų, kad čia plaukiodavo ir baidarės.
Sovietmečiu kanalas buvo uždarytas. Klaipėdos trečioji miesto vandenvietė pradėjo iš kanalo imti vandenį. Beje pietinėje Klaipėdos dalyje iki šiol iš čiaupo bėga vanduo iš šio kanalo. Žinoma, atlikus visus reikalingus filtravimo darbus.
Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras siūlo dar vieną programą į Dreverną atvykusiems svečiams – kulinarinis kruizas „Žuvies kelias“.
Jo metu plaukiama Drevernos upe, Vilhelmo kanalu, Minijos upe, Nemuno delta, Kuršių mariomis ir grįžtama atgal. Kruizo metus stojama įvairiose vietose ir galima paragauti kulinarinio šio krašto žuvies paveldo patiekalų.
Be žuvies patiekalų šiame krašte taip pat siūloma paragauti kafijos – tradicinės lietuvininkų kavos. Prie kavos – vofeliai ir Mažosios Lietuvos pyragai (gliumzinis, mankukas, sandkuchenis ir kt.).
Drevernoje taip pat veikia daugiafunkciniai Drevernos bendruomenės namai. Čia tautodailininkė Renata Jaurienė organizuoja edukacines programas „Gintaro paslaptys“, „Asmeninės fantazijos“.
Pačią Drevernoje apsižvalgyti galima ir su čia nuomojamais riedžiais.
