Mokslininkų grupė pateikė pirmuosius siūlymus dėl socialinio modelio keitimo ir Darbo kodekso pataisų.
Tačiau siūlymai netenkina profesinių sąjungų.
Trečiadienį spaudos pusryčius surengusios profsąjungos piktinasi, kad Vyriausybei deklaruojant siekį mažinti emigraciją ir rūpintis mažiausiai uždirbančiais, kuriamas naujasis Darbo kodeksas, kuriame naikinamos socialinės garantijos.
„Man pasidarė baisu, kai išgirdau, kad premjeras pasakė, kad jam gėda, kad esame 124 pasaulyje pagal darbo santykių lankstumą. Kažkodėl keista, kad jam ne gėda, kad mes esame treti nuo galo ES pagal darbo užmokestį. (...) Jeigu Lietuvoje taip gerai, kodėl tuomet 700 tūkst. žmonių emigravo, kurių daugumą sudaro jauni žmonės“, - piktinosi Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad Europoje konkurencingiausios yra tos šalys, kuriose darbo užmokestis didžiausias: Austrija, Danija, Vokietija.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) išplatintame pareiškime jos pirmininkas Artūras Černiauskas piktinosi, kad visuomenei nėra pateiktas visus paketimus apimantis dokumentas.
„Baugina tai, kad naujieji pakeitimai tarsi slepiami po „dūmų uždanga“ - tuščiomis diskusijomis apie tariamą mokesčių reformą ir skandaliukais apie 5 milijonus, išleistus „kreiviems“ ekspertams. Sąmoningai ar ne, tačiau viešuose pristatymuose toks svarbus dokumentas pateikiamas atskiromis dalimis, todėl neaišku, kas ir kuo keičiama, neįmanoma susidaryti bendro vaizdo“, - tvirtino jis.
Pasak A. Černiausko, iš girdimų siūlymų susidaro įspūdis, kad planuojami pakeitimai darbuotojams nebūtų naudingi.
„Surinkta visa patirtis, kuri ne tiek naudinga darbuotojui. Pavyzdžiui, norima įteisinti paprastesnį atleidimą iš darbo, leisti sudaryti daugiau terminuotų sutarčių“, - kalbėjo A. Černiauskas.
Profsąjungas piktina mokslininkų siūlymai numatyti ilgesnius viršvalandžius, galimybė kai kuriais atvejais sudaryti žodinę darbo sutartį.
Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Aleksandras Posochovas tvirtino, kad jam didžiausią nerimą kelia planai leisti darbuotojus priimti su žodine darbo sutartimi, dažniau leisti sudaryti žodines sutartis.
„Susidaro toks įspūdis, kad mūsų valstybė yra labai turtinga, nes jeigu pereinama prie žodinių sutarčių, vadinasi, nenori į biudžetą surinkti pinigų, o tai jau ir dabar yra problema. Jau dabar dalyje įmonių darbo sutartyje įrašomas minimalus atlyginimas, o likusi dalis mokama priedais. Sudarius žodinę sutartį iškyla klausimas, ar viskas bus sumokama. Tuo mes norime įteisinti „vokelius“, - piktinosi jis.
Profsąjungos atkreipia dėmesį, kad pagal darbo apmokėjimą Lietuva yra paskutiniame trejete tarp visų Europos Sąjungos šalių, o minimalų atlyginimą Lietuvoje gauna maždaug trečdalis darbuotojų. Tuo metu ES tokių yra 2-3 proc.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuva pagal vartojimo mokesčius yra trečia, pagal darbo mokesčius – 15, o pagal kapitalo apmokestinimą – antra nuo galo.
Tuo metu darbdavių atstovai ne sykį sakė, kad Lietuvoje galiojantis Darbo kodeksas yra labai nelankstus, o tai trukdo kurti naujas darbo vietas.
