Per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtą pristatymą apie bene 60 naujų teisių dirbantiesiems kalbėjo Vilniaus universiteto profesorius, vienas naujojo Darbo kodekso rengėjų, teisininkas Tomas Davulis. Jis įvardijo dalį naujajame Darbo kodekse numatytų naudingų sprendimų darbuotojams.

„Galima sakyti, kad tų teisių yra labai daug, bet galima svarstyti, ar kiekviena šių teisių yra didelė, ar nauja, ar labai didelė. Bet keletą išvardinsiu“, - sakė jis.

Pasak T. Davulio, viena naujųjų teisių darbuotojams: teisė reikalauti dirbti ne visą darbo laiką.

Tomas Davulis
„Dabar tokios teisės praktiškai nėra, dabar galima paprašyti dirbti ne visą darbo laiką, o mes pridedame galimybę darbuotojui ir sugrįžti prie viso darbo laiko. Dabar paprašius vieną kartą dirbti ne visą darbo laiką atgal sugrįžti teisinio pagrindo nėra, kas yra palyginti keista“, - kalbėjo T. Davulis.

Profsąjungas konsultuojantis darbo teisės ekspertas, advokatas Nerijus Kasiliauskas išdėstė kitokią nuomonę.

Taip, yra siūloma naujovė, galima sakyti, kad reguliavimas yra geresnis, bet šiandien darbuotojai nesiekia dirbti ne visą darbo laiką ir tai lemia, matyt, darbo užmokestis. Jei Šveicarijoje vidutiniškai darbuotojas dirba 70 proc. darbo laiko, nes tiek uždirbus pakanka, Lietuvoje tai mažai kam aktualu“, - DELFI kalbėjo N. Kasiliauskas.

Pasak jo, dėl to vargu ar galima pasakyti, kad toks reglamentavimas palengvins gyvenimą darbuotojams Lietuvoje, kurie augina vaikus. Kai, jo nuomone, daug uždirbantys profesionalai dėl jiems patogaus darbo laiko gali susitarti ir dabar.

T. Davulis vardijo kitas teisės: pagreitintas ir pigus visų darbo ginčų nagrinėjimas, minimalus darbo užmokestis tik nekvalifikuotam darbui, kvotos moterims valdybose ir stebėtojų tarybose, darbuotojų teisė dalyvauti įmonių valdyme.

„Aš nežinau, galbūt teisės, kurias atneša naujas Darbo kodeksas žmonės yra nereikalingos, kitaip tariant: profesinės sąjungos, darbo tarybos, galimybė turėti savo narius valdybose arba stebėtojų tarybose, kas buvo siūlyta mūsų maksi variante. Jis sumažėjo iki valstybės ir savivaldybių įmonių diskusijų metu“, - teigė T. Davulis.

Tačiau N. Kasiliauskas sako, kad naujajame Darbo kodekse darbo ginčų sprendimas iš esmės nesikeistų.

„Galima sakyti, kad kai kur net yra sumažinamos darbuotojų garantijos, tarkime, sankcijos už neteisėtą atleidimą dabar leidžia prisiteisti darbo užmokestį už visą bylinėjimosi laiką, o naujajame variante numatyta, kad tik už metus. O jei darbo ginčų komisijos sprendimas dirbančiojo netenkina, dažnu atveju jis kreipiasi į teismą“, - kalbėjo N. Kasiliauskas.

Pasak jo, jei iki šiol teismai stengdavosi darbo ginčų bylas išspręsti operatyviau, bet jos ir taip užtrukdavo keletą metų, pakeitus reglamentavimą tokioms byloms nebus teikiamas prioritetas.

Nerijus Kasiliauskas
„Manau, kad tai – ne Darbo kodekso problema, bet Darbo kodekse pasiūlymas riboti laikotarpį už kurį galima priteisti darbuotojui atlyginimą už priverstinę pravaikštą tarsi įteisina galimybę tokias bylas nagrinėti ilgai“, - svarstė N. Kasiliauskas.

N. Kasiliauskas sutiko, kad aktyvesnis darbuotojų dalyvavimas yra gerai, tačiau planuojama jį išbandyti eksperimentine tvarka tik valstybės ir savivaldybių įmonėse.

Mokymasis ar mamadieniai?

Dar viena T. Davulio įvardyta nauja teisė dirbantiesiems – mokymasis visą gyvenimą darbuotojo pasirinkimu, kai 10 darbo dienų yra apmokama 50 proc. darbo atlygio. Tiesa, DELFI skelbė, kad per antradienį vykusį Trišalės tarybos posėdį situacija pasikeitė ir dėl šios tvarkos nėra galutinai apsispręsta.

„Jei tai būtų įtvirtinta, taip, tai būtų papildoma teisė, tačiau nepamirškime, kad rengėjai labai aiškiai pasakė: tai yra duodama už mamadienius ir tėvadienius. Tad tai nėra papildoma dovana, nes mainais siūloma kažką atimti ir tai vadinama interesų balansu“, - kalbėjo N. Kasiliauskas.

Vyriausybės Seimui pateiktame variante numatyta dar kitaip: mainais už mamadienius ir tėvadienius, už 5 darbo dienas, skirtas mokymuisi, mokama 100 proc. atlyginimo, o už likusias – dalis.

T. Davulis vardijo, kad naujajame Darbo kodekse numatomos teisės į darbuotojo privataus gyvenimo apsaugą, t. y. filmavimai ir įrašinėjimai darbo vietose yra aiškiai pažymėti ir galimi tik informavus darbuotojus. Tačiau anot N. Kasiliausko, ir šiandien darbuotojų filmavimas bei įrašinėjimas yra reglamentuojami, tai apibrėžia Asmens duomenų apsaugos įstatymas.

„Apsauga nuo smurto darbo aplinkoje, informacija apie darbo užmokesčio sistemą, informacija apie darbo užmokesčio vidurkius įmonėje, visa tai turi būti išviešinama ir pateikta teisingai, nemokamai“, - privalumus vardijo T. Davulis.

N. Kasiliauskas priminė, kad ir dabar smurtas darbe nėra leidžiamas ir šio punkto atsisakius, smurtauti nebus leidžiama. Pasak jo, ir šiandien darbuotojų atstovai turi teisę gauti informaciją apie vidutinius darbuotojų atlyginimus, pagal naująjį Darbo kodeksą įmonės darbuotojai galėtų šią informaciją gauti tiesiogiai, tačiau, anot advokato, tai irgi nėra panacėja ir neleidžia pamatyti pajamų skirtumų, pavyzdžiui, tarp tos pačios profesijos vyrų ir moterų.

Raštiškas darbuotojo sutikimas: kokia jo nauda

T. Davulio privalumu įvardijo tai, kad be darbuotojo raštiško sutikimo nebus galima keisti jo darbo režimo rūšies, kai dabar galima perkelti darbuotoją iš fiksuotų darbo valandų į suminę darbo laiko apskaitą be jo sutikimo. Taip pat numatoma, kad darbuotoją į kitą darbo vietą galima perkelti tik su jo sutikimu.

„Dabar taip aiškiai reglamentuota nėra, bet situacija yra panaši, bet žiūrėkime į esmę: kas bus, jeigu reikės gauti sutikimą, o darbuotojas nesutinka? Tai bus teisėta priežastis nutraukti Darbo sutartį, tai numatyta ir šiandien: jei darbdavys keičia darbo sąlygas, o darbuotojas nesutinka, tai yra pagrindas nutraukti darbo sutartį ir sumokėti priklausančias išeitines darbo išmokas, kurios dabar yra didesnės, nei siūlomos naujajame projekte“, - paaiškino N. Kasiliauskas.

Dar viena naujovė – numatomas informavimas ir konsultavimas įmonėse, kuriose yra daugiau nei 50-imt darbuotojų, privalomomis tampa darbo tarybos.

„Tokiu atveju jau darbdavio veiksmai negali būti daromi vienavaldiškai, vienašališkai, prieš tai turi būti pranešama ir gaunama darbuotojų atstovų, kurie yra išrinkti, reakcija. Tai yra normalus modelis, kuris yra būdingas visai Vakarų Europai“, - sakė T. Davulis.

„Informavimas ir konsultavimas yra pabloginamas, nežinau, kodėl tai pristatoma kaip pagerinimas. Bus kalbama apie įmonę, kurioje daugiau nei 50-imt darbuotojų, dabar tai numatyta bet kokio dydžio įmonėje, tik ne visada ši teisė yra įgyvendinama“, - dėstė N. Kasiliauskas.

Ar bus privalomos darbo tarybos, anot N. Kasiliausko, lieka neaišku, tačiau Lietuvoje per pastaruosius 10 metų, kai jos yra leidžiamos sudaryti, netapo populiariomis.

„Praktika parodė, kad tokiems išrinktiems darbuotojams trūksta įgūdžių ką nors padaryti su surinkta informacija“, - kalbėjo N. Kasiliauskas.

Lankstesnės darbo formos

Dar vienas privalumas, anot T. Davulio, galimybė darbuotojams sudaryti individualų darbo laiko režimą, lankstų darbo grafiką, įteisinama daugiau darbo sutarčių rūšių.

„Mes ištraukiame iš šešėlio tam tikrus dalykus ir manome, kad jaunimo įdarbinimą paskatintų pameistrystės formos įvedimas, kuri gali būti su valstybės parama arba be jos, taip pat galimas dalinis darbas, kai dirbama ne visą darbo dieną, kai įmonėje nėra darbo ir yra prastova, likutį sumoka Darbo birža iš Nedarbo ir socialinio draudimo fondo lėšų. Nemokamas laisvas laikas darbuotojams, kurie turi šeimyninių įsipareigojimų“, - vardijo T. Davulis.

Visa tai sakoma, bet nutylimos tokios darbo sutartys kaip nenustatytos apimties, kai žmogus nežino, kiek valandų dirbs, nors pasirašo darbo sutartį ir yra darbuotojas. O darbdavys gali vieną mėnesį pakviesti dirbti 8 valandas, kitą – 100 valandų, o dar kitą – 20 valandų ir mokės už faktiškai išdirbtą laiką“, - kalbėjo N. Kasiliauskas.

Pasak jo, nors tokios darbo sutartys kai kuriose šalyse yra naudojamos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažino, kad Europos Komisija jas kritikuoja ir tai yra blogas pavyzdys.

„Jos blogina darbuotojų padėtį ir pažeidžia jų socialines garantijas, nes darbuotojas, dirbantis po 8 valandas per mėnesį, nebus sumokėjęs nei socialinio draudimo, nei sveikatos draudimo, tad klausimas, kas bus su jo pensija ar sveikatos draudimu. O ir patys darbdaviai tokioms sutartims prieštarauja ir mato čia galimybę paslėpti nelegalų darbą“, - dėstė N. Kasiliauskas.

T. Davulio manymu, svarbu ir tai, kad darbdaviams numatomos baudos ne pagal padarytą žalą, o pagal tai, koks yra jo dydis.

„Kitaip tariant, fabrikas baudžiamas baisiau nei batsiuvys, kuris padaro tokio pačio pobūdžio pažeidimą. Tai yra labai progresyvi sankcija, kuri paskatintų teisės aktų laikymąsi ir adekvačią reakciją į darbo teisės pažeidimus“, - mano T. Davulis.

„Toks principas yra logiškas, visiškai sutinku, bet teismų praktika parodys, kaip tai veiks“, - komentavo N. Kasiliauskas.

Apibendrindamas T. Davulis kalbėjo, kad darbuotojams naujų ir reikalingų teisių naujame Darbo kodekso projekte yra ir daugiau, pavyzdžiui, terminuotos darbo sutartys, kurios leistų kurti daugiau darbo vietų, tačiau ir joms N. Kasiliauskas turėjo kritikos, kalbėdamas, kad didžioji dalis privalumų nusineša dalį dabar turimų garantijų, o tai darbuotojams – ne visada naudinga.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (163)