Pasak mokslo įstaigos vadovo, „startup'ų“ renginiai pradeda visuomenėje formuoti keistus lūkesčius: „Galvojama, kad užtenka turėti gerą idėją, rasti bendraminčių ir dienos pabaigoje tau jau duos pinigų verslui pradėti“.
„Verslumas ir verslo plėtra pradedama tapatinti su loterija – galvojama, kad užtenka sėkmingo bilieto ir gyvenimas prasidės“, - iliustravo savo nuomonę pašnekovas.
N. Pačėsa teigia, kad Lietuvoje jau išgyvenome vieną etapą, kai verslo šaka dėl didelio bumo tapo nuvertinta – tai verslo vadyba: „Per nepilną dešimtmetį vadybininko specialybę šalyje sugebėjome devalvuoti beveik iki bedarbio“.
„Dabar stoti į vadybą tampa kaip pasmerkimu. Bijau, kad kažkas panašaus artėja ir „startup'ams“, - įžvelgė mokslo įstaigos vadovas.
Rektorius pabrėžė, kad prie jo numatomos „startup'ų“ bumo pabaigos prisideda ir trumpa verslo kultūros istorija Lietuvoje: „Nuo pat nepriklausomybės šalyje sėkmę buvo galima pasiekti labai greitai, tai suformavo lūkestį, kad pinigai yra lengvai uždirbami. Dabar visi galvoja, kad labai lengva tapti antruoju „Facebook“ įkūrėju“.
Kritikuodamas Vyriausybės pastangas vis labiau kurti jaunojo verslo („startup'ų“) renginius, N. Pačėsa teigė, kad jaunimui svarbu padėti kurti darbo vietas, paslaugas, o ne internetinius verslus, kurie, pašnekovo nuomone, nekuria konkurencingumo šalyje.
„Silicio slėnis JAV yra mažas lašelis dideliame vandenyne. Kai esame maža šalis ir aktyvių žmonių dalis nėra didelė, tai bet kokią kultūrą, madą labai greitai galima pasėti. Mes dabar sutraukiame pačius aktyviausius žmones į tokį žiedą, kurių vienintelė idėja, kad Lietuvoje nėra ką veikti“, - kalbėjo ISM rektorius.
