Sveikųjų lapelių gerbėjai žiemą juos augina ir ant palangių, o verslesni net ir į turgų nuneša. Maisto kokybės specialistai atliko turguose pardavinėjamų salotų tyrimą: buvo patikrinti iš aštuonių turgaviečių surinkti žalumynų pavyzdžiai.
Iš karto – į burną
Tyrimo rezultatus apibendrinusi Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) direktoriaus pavaduotoja Snieguolė Ščeponavičienė leidiniui „Savaitraštis Kaunui“ paaiškino, kodėl tirti pasirinktos būtent salotos:
− Salotas dažniausiai valgome be jokio terminio paruošimo. Jei kitus produktus kepame, verdame, džioviname ar kitaip apdorojame, tai salotas parsinešame ir iš karto valgome. Yra tokia paplitusi nuomonė: jei užsiauginau namuose, tai viskas švaru, nėra jokių kenksmingų medžiagų, ligų sukėlėjų. Ar iš tiesų taip? Ar kruopščiai plaunant salotas įmanoma sumažinti jų taršą? Galima sakyti, kad tyrimo užduotis buvo atsakyti į šiuos klausimus. Tyrėme tik Lietuvoje užaugintas salotas.
− Ar specialistams žinoma atvejų, kai salotos tapo kokių nors ligų, užkrėtimų priežastimi?
− Daug kas turbūt prisimena 2011 m. Šiaurės Vokietiją sukrėtusią istoriją, kai pupelių daigams sukėlus E.coli bakterijų protrūkį mirė net keliolika žmonių. Įvairūs daigai dabar yra labai populiarus maistas. Jie, kaip ir salotos, auga iš žemės ir yra vartojami specialiai jų neapdorojant. Aišku, jokiu būdu nenorime formuoti nuomonės, kad salotos yra nekokybiškas produktas.
Atlikdami tyrimą jose nenustatėme patogeninių mikroorganizmų (tiesioginių ligų sukėlėjų), tačiau akivaizdu, kad plauti jas reikia labai kruopščiai, nes net ir savo darže užaugintose salotose gausu mikroorganizmų, kurių atsiradimo priežastis – aplinkos užterštumas, sąlytis su dirvožemiu ir kt. Kruopščiai plaudami daržoves, galime gerokai sumažinti riziką susirgti.
Norėčiau pabrėžti, kad dažniausiai sunegaluojama namuose pasigaminus maisto. Tai rodo, kad produktų plovimas ir gaminimo higiena labai svarbu.
Dėl saugumo neabejoja
− Ar tyrimo rezultatus galima taikyti pomidorams, kopūstams, agurkams ir kalafiorams?
− Manau, kad tai galima taikyti ir kitoms daržovėms – jos visos auga lauke, dirvožemyje, jas panašiai veikia mikrobiologinė aplinkos tarša. Manyčiau, kad situacija yra analogiška.
− Kur saugiau salotas pirkti – turguje ar prekybos centre?
− Jos yra saugios ir turguje, ir prekybos centre.
− Ar tyrimo apibendrinimai vienodai taikomi visiems Lietuvos regionams, galbūt yra kokių nors skirtumų?
− Jokių esminių skirtumų tarp šalies rajonų negalėčiau išskirti. Tiesa, galbūt išsiskiria Kėdainiai, kur daržovės auginamos ypač intensyviai. Bet ir tam rajonui galiotų tą pati rekomendacija – daržoves plaukite labai kruopščiai.
− Žmonės abejoja turguose visus metus pardavinėjamų Lenkijoje užaugintų salotų kokybe.
− Nematau jokio pagrindo abejoti. Visose ES šalyse taikomi vieningi kontrolės principai, taršą reglamentuojantys teisės aktai.
Tokiems teiginiams iš esmės pritarė ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė Jurgita Savickaitė. Jos tvirtinimu, net ir iš Kinijos atgabentos salotos neturėtų kelti abejonių dėl kokybės.
„Salotų mėginiai yra atrenkami prieš juos importuojant. Į rinką tiekti leidžiama tik saugius ir kokybiškus maisto produktus. Beje, papildomai nuolat vykdoma ir rinkoje parduodamų daržovių saugos ir kokybės kontrolė, atliekamos patikros ir atrenkami mėginiai laboratoriniams tyrimams atlikti“, − „Savaitraščiui Kaunas“ sakė J. Savickaitė.
NMVRVI direktoriaus pavaduotoja S. Ščeponavičienė informavo, kad remiantis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2014 m. dėl namų sąlygomis pagaminto maisto kilo 374 protrūkiai (kai nuo maisto užsikrečia du ir daugiau žmonių).
„Gaminant maistą namuose, labai svarbu naudoti atskirus įrankius žaliai ir pagamintai produkcijai tvarkyti. Prieš vartojant vaisius ir daržoves reikia gerai nuplauti vandeniu, taip išvengsite žarnyno infekcijų. Prieš vartodami džiovintus vaisius ir riešutus, juos taip pat gerai nuplaukite. Neužmirškite: kol šie maisto produktai patenka ant jūsų stalo, jie įveikia ilgą kelią: renkamas derlius, vaisiai džiovinami, pakuojami, kraunami, vežami, vėl pakuojami, ir tai neišvengiamai palieka pėdsakų“, − atkreipė dėmesį S.Ščeponavičienė.
Specialistė pabrėžė, kad gana svarbūs yra daržovių plovimo ypatumai. Pavyzdžiui, daroma klaida, kai salotų lapai plaunami dubenyje. Anot S.Ščeponavičienės, tai nėra gerai, nes išlieka biologinė tarša.
„Atlikdami tyrimą pirmiausia paėmėme tik atgabentų salotų mėginius, vėliau − ir nuplautų. Salotos buvo nuplautos pagal visas rekomendacijas – atskirais lapeliais po tekančiu vandeniu. Tiriant paaiškėjo, kad tiek plautos, tiek ir neplautos salotos patogeninių mikroorganizmų neturėjo.
Tačiau kruopščiai nuplovus salotų lapus kitų mikroorganizmų, pavyzdžiui, koliforminių bakterijų ar aerobinių mikroorganizmų, sumažėjo nuo 60 iki 97 procentų. Tiesa, nors šie mikroorganizmai tiesiogiai su žarnyno infekcijomis nesiejami, jie parodo bendrąją produkto taršą. Ten, kur ji didesnė, išauga ir patogeninės taršos tikimybė“, − sakė S. Ščeponavičienė.
Anot jos, tyrimas parodė, kaip kiekvienas mūsų, tvarkydamas maistą namuose, gali apsisaugoti.
„Salotų galvose, dėl jų didelio paviršiaus ploto ir sluoksniuotų lapų, gali slėptis daugybė bakterijų. Nupjautų ar kitaip mechaniškai pažeistų lapų kraštuose yra maistingųjų medžiagų, kurios skatina bakterijų augimą, o paviršius tinkamas joms kauptis. Tyrimo rezultatai akivaizdžiai parodė, kad plovimas kone šimtu procentų sumažino bakterijų“, − atkreipė dėmesį specialistė.
Patarimai, kaip laikytis maisto higienos
NMVRVI specialistai pateikė keletą patarimų, kaip teisingai tvarkyti maistą:
• Per maistą plintančios bakterijos kambario temperatūroje gali labai sparčiai daugintis, o žemesnėje nei 5 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūrose bakterijų augimas sulėtėja. Vartoti paruoštą maistą kambario temperatūroje derėtų laikyti ne ilgiau nei 2 valandas. Užšaldytą maistą geriau atitirpinti šaldytuve ar kitoje vėsioje vietoje.
• Dauguma šeimininkių per įvairias šventes pagamina daug patiekalų, kad maisto užtektų kelioms dienoms ir dar... pirmadieniui bei galbūt antradieniui. Paruošto vartoti maisto netgi šaldytuve negalima laikyti per ilgai. Rekomenduotina mėsos, paukštienos, žuvies bei kiaušinių patiekalus, troškinius, mišraines laikyti šaldytuve ir suvartoti per 2 dienas.
• Ruošiant ir laikant maistą reikia vengti kryžminės taršos. Geriau naudoti atskiras pjaustymo lenteles, atskirus įrankius žaliai paukštienai, mėsai, daržovėms. Termiškai neapdorotą paukštieną, kiaušinius, mėsą, daržoves būtina laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, paruošto vartoti maisto. Patogiausia kiekvieną maisto produktą laikyti atskirai uždarame inde, kad žali produktai ir pagaminti patiekalai nesiliestų vienas su kitu.
• Saugiausia vartoti termiškai gerai apdorotą maistą. Dauguma per maistą plintančių mikroorganizmų žūsta esant 75 °C. Labai naudingas specialus termometras, pritaikytas kepsnio vidaus temperatūrai matuoti.
• Pati svarbiausia per maistą plintančių ligų prevencijos priemonė – rankų plovimas. Kruopščiai ir dažnai plaudami rankas po tekančiu vandeniu su muilu sumažinsite per maistą plintančių ligų perdavimo riziką. Rankas būtina plauti prieš pradedant ruošti maistą, ruošiant jį ir pasinaudojus tualetu.
Žuvies produktams − neišrankūs
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) neseniai baigė dar vieną tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar yra klastojami žuvies produktai.
Tyrimas buvo atliekamas visose ES šalyse. Vakarų Europoje žuvis priskiriama dešimties produktų kategorijai, kuriai taikoma didžiausia sukčiavimo maisto produktų srityje rizika.
Produktai minėtame dešimtuke išsidėstę taip: 1) alyvuogių aliejus; 2) žuvys; 3) ekologiški maisto produktai; 4) pienas; 5) grūdai; 6) medus ir klevų sirupas; 7) kava ir arbata; 8) prieskoniai (pvz., šafranas arba aitriųjų paprikų milteliai); 9) vynas; 10) tam tikrų vaisių sultys.
Tyrimui Lietuvoje vadovavęs NMVRVI direktoriaus pavaduotojas Darius Nienius „Savaitraščio Kaunui“ žurnalistui sakė, kad ES šalims apibendrintai sudarytas dešimtukas tik iš dalies atspindi Lietuvos aktualijas – mūsų šalyje jis atrodytų kitaip. Tai lemia vartojimo įpročių skirtumai.
Pasak specialistų, Lietuvoje alyvuogių aliejus nėra plačiai vartojamas produktas, nors pastaraisiais metais jis gana sparčiai populiarėja. Žuvies patiekalai gana dažni ant lietuvių stalo, tačiau suvalgome gerokai mažiau žuvies nei, pavyzdžiui, ispanai ar kitų Vakarų Europos šalių, turinčių didžiulius žuvininkystės laivynus ir tūkstančius kilometrų pakrančių su turtingais žvejybos plotais, gyventojai.
D. Nienius informavo, kad atsižvelgiant į ES valstybių narių geografines sąlygas, priėjimo prie jūros plotą, žuvų vartojimo maistui ypatumus ir tradicijas bei kitus veiksnius, tikrintų žuvų rūšių kiekiai skyrėsi kiekvienoje valstybėje. Lietuvoje daugiausia buvo tiriamos vadinamosios ,,baltosios“ jūrinės žuvys: jūrinė lydeka, menkė, paltusas, polakas, otas. Taip pat atkreiptas dėmesys ir į gėlavandenį sterką.
Klastojimo rizika yra didžiausia, kai pavojus įkliūti yra mažas, o galima ekonominė nauda – didelė.
Tirti žuvies produkcijos mėginiai Lietuvoje buvo imami iš muitinės sandėlių, parduotuvių, restoranų. Jokių pažeidimų neaptikta. Daugiausia nusižengimų nustatyta Ispanijoje – net 22 procentai viso patikrinto kiekio.
Ką tai reiškia: ar kad verslininkai Lietuvoje dirba gana sąžiningai, ar kad tikrintųjų galimybės yra ribotos?
„Aišku, negalime šimtu procentu tvirtinti, kad klastojimo grėsmių nėra. Ieškodami kokybiškesnės žuvies, vartotojai turėtų domėtis produkto aprašu, atkreipti dėmesį į švaros ir ekologijos aspektus – kur ir kokiu būdu žuvis sugauta. Nuo šių aplinkybių priklauso žuvies kokybės vertė. Pavyzdžiui, gana svarbu yra pagavimo būdas. Lietuvoje žuvies sugavimo būdu, manau, nedaug kas domisi. Nepriklausomos tikrinimo institucijos kai kuriems tiekėjams suteikia teisę savo produkciją apibūdinti kaip švarios žvejybos rezultatą. Atidiems vartotojams − tai gana svarbus kokybės rodiklis“, − pastebėjo D. Nienius.
Jis pridūrė, kad žuvies klastotes nustatyti gana nesunku – naudojant turimus DNR pagal filė gabaliuką nustatoma ne tik žuvies rūšis, bet ir porūšis.
Specialisto tvirtinimu, nustatyta, kad didžiausia klastojimo rizika yra žuvies restoranuose. Pavyzdžiui, pangasijai, kuriuos auginti pigu, restoranuose gali būti pateikiami kaip gana brangi žuvis − sterkas. Lietuvoje tikrintuose restoranuose tokių atvejų nustatyta.
Tačiau dažniausiai žuvies produktai klastojami sukeičiant ne žuvų rūšis, bet tos pačios žuvies rūšies porūšius. „Dėl žuvies produktų vartojimo tradicijų vartotojai Lietuvoje neįpratę skirti dėmesio porūšiams. Jei menkė, tai menkė – koks skirtumas, nors menkė turi įvairiausių porūšių, kurie skiriasi ir kokybinėmis, ir maistinėmis savybėmis. Pavyzdžiui, kokioje nors Ispanijoje ar Anglijoje daug vartotojų teikia didelę reikšmę porūšiams. Tai susiję ir su kitokia perkamąja galia, ir gurmaniškais, kulinariniais niuansais“, − pastebėjo specialistas.
Nors europiečiai žuvies produktams taiko gana aukštus kokybės standartus, tačiau patys pramoniniu būdu žuvies užaugina vis mažiau, lyginat su labai sparčiai pramoninės žuvininkystės sritį vystančiomis kai kuriomis Pietryčių Azijos valstybėmis – Kinija, Vietnamu ir kt.
Žuvies auginimo sąlygos minėtose šalyse gerokai skiriasi nuo ES propaguojamų standartų, kuriuose akcentuojama ekologija ir net gyvūnų gerovės aspektai. Būtent iš Pietryčių Azijos į Lietuvą eksportuojama bene daugiausia žuvies.
