“Dėl suprastėjusios aplinkos buvo pabloginta makroekonominė projekcija, tai diktuoja kuklesnę pajamų prognozę, todėl siūloma kitąmet siekti kuklesnio ne didesnio kaip 2,5 proc. BVP viešųjų finansų deficito, tokiu būdu užtikrinant, kad deficitas mažėja tvariai žemiau 3 proc. ribos ir atsižvelgiama į Stabilumo augimo pakto reikalavimą sumažinti biudžeto deficitą bent po 0,5 proc. punkto kasmet”, - sakė finansų ministrė.
Pasak I. Šimonytės, nors siūlomas kitų metų biudžetas lieka panašus į šių metų biudžetą, deficito mažėjimą lemia mažėjantis „Sodros“ deficitas dėl augančių „Sodros“ pajamų. Ministrė negailėjo kritikos socialdemokratui Algirdui Sysui, skelbusiam priešingai.
„Nepaisant pono Syso konferencijoje skelbiamų tiesų apie „Sodros“ deficito didėjimą, kurias turbūt lemia elementarus faktas, kad ponas Sysas neskiria skolos nuo deficito“, - teigė ministrė.
I. Šimonytė priminė, kad kitąmet toliau mažės Lietuvos papildomo skolinimosi poreikis ir atsiranda prielaidos stabilizuoti papildomus skolos augimo tempus.
„Kitų metų bendras skolinimosi poreikis sudarys apie 7,5 mlrd. Lt, tačiau nauja skola neviršys 1,5 mlrd. Lt, - priminė I. Šimonytė. - Paskutinį kartą toks mažas skolinimosi limitas biudžeto įstatyme buvo tvirtinamas 2004 m., vadinasi, valstybės skola kitąmet padidės labai neženkliai ir tai labai gera žinia. Daugiau nei 80 proc. kitų metų skolinimosi sudarys anksčiau išleistų skolų refinansavimas, kur paminėtinas 2003-2004 m. 1 mlrd. eurų euroobligacijų išpirkimas“, - sakė I. Šimonytė.
I. Šimonytė teigė, jog dalis reikalingų lėšų jau yra sukaupta, o ateinantis finansų ministras neras valstybės ižde „švilpaujančių vėjų“. Finansų ministė pateikė duomenis, jog ateinantis finansų ministras valstybės ižde ras apie 3 mlrd. Lt, kai prieš ketverius metus jame buvo apie 200 mln. Lt.
„Biudžeto rengimas rinkiminiais metais yra pakankamai nedėkingas uždavinys, mat kiekvienas, kuris nėra atsakingas už Vyriausybę ar viešuosius finansus gali į kairę ir į dešinę dalinti pažadus, kad vos tik gaus tokią atsakomybę, viską pakeis, todėl diskusija yra dar nekonstrukryvesnė negu įprastai. Visgi atsakomybė blaivina ir įpareigoja priimti realiai įgyvendinamus, o ne Kalėdų stebuklais dvelkiančius sprendimus, todėl linkiu sekmės šiam, o ypač naujam Seimui svarstant biudžetų projenktus, nuo kurių priklausys, ar sudėtingais sprendimais grįstas investuotojų pasitikėjimo susigrąžinimas bus ilgalaikis, ar bus iššvaistytas, siekiant trumpalaikių interesų, siekiant įgyvendinti nepasvertus rinkiminius pažadus“, - baigė savo kalbą pristatydama 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą I. Šimonytė.
Pirmasis 2013 m. biudžeto svarstymas numatomas lapkričio 13 d., dėl to bus diskutuojama pagrindiniame Biudžeto ir finansų komitete bei visuose kituose papildomuose komitetuose.
Su B. Vėsaite aptarė, ką siūlo pasaulinio lygio ekonomistai
„Žymiausi pasaulio ekonomistai, nobelio premijos laureatai siūlo kelius, kaip išeiti iš krizės būtent valstybėms labiau investuoti į generuojančią ekonomiką. Mūsų gi biudžete tokių įžvalgų aš nematau“, - replikavo socialdemokratė Birutė Vėsaitė.
„Jeigu jūs referuojate į poną Koo, tai manau, kad jūs labai spekuliuojate jo pasisakymais, todėl kad ponas Koo savo pasisakymuose, kaip ir, beje, tokie ekonomistai kaip Krugmanas, kurie galbūt nebūtinai yra mano mėgiamiausi ekonomistai, bet aš bent jau suprantu, ką jie sako. Tie pasiūlymai yra skirti valstybėms, kurios turi galimybes skolintis už nenormaliai žemas palūkanų normas. Jūs dovanokite, ponia Birute, bet Lietuva tokių galimybių neturi ir jeigu tiktai pradės skolintis daugiau negu skolinasi dabar, greitai neturės galimybės skolintis netgi už tas palūkanų normas, kurias mums pavyko pasiekti per ketverius metus kruvino darbo mažinant jas nuo buvusių 10 proc. 2009 m., kai Lietuvos skola, beje, buvo labai maža, bet nepaisant to, tai netrukdė investuotojams prašyti 10 proc. premijos už Lietuvos vertybinius popierius ir už tai, kad jie apskritai būtų teikęsi Lietuvai paskolinti. Todėl Lietuvos galimybės leisti lėšas investicijoms ir stimuliuoti ūkį yra išimtinai susijusios su Europos Sąjungos lėšomis, kurių kitų metų biudžete 7,5 mlrd. litų ir tai tikrai nėra maža suma, nes tai yra 7 proc. BVP”, - sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Pasak I. Šimonytės, manyti, kad tokios investicijos neturi įtakos ūkio plėtrai yra „naivu“, nes Europos Sąjungos skiriami pinigai yra neskolinti, jų nereikės grąžinti ir už juos mokėti palūkanų.
„Nieko kito, bijau, Lietuva nelabai galės sugalvoti artimiausiu metu, nepaisant to, kad Vokietijai ar Japonijai yra teikiami kiti receptai, todėl kad Lietuva nesiskolina tiek daug vidaus rinkoje, kiek Japonija, ji negali pakelti tiek lėšų vidaus rinkoje, kad galėtų įgyvendinti tokius plataus masto projektus ir dar už pigią skolą“, - sakė finansų ministrė.
A.Butkevičius: socdemų planuose – PVM lengvata mėsai, pinigai renovacijai ir biokurui
Socdemų lyderis Algirdas Butkevičius teigia, jog dabartinės Vyriausybės teikiamas biudžetas naujajame Seime veikiausiai bus koreguojamas.
„Pakeitimai gali būti keli. Pirmiausiai, mes norime valstybės investicijų programoje dalį lėšų perskirstyti, kad būtų galima pradėti gyvenamųjų namų renovaciją. Antra kryptis – mes norime Europos Sąjungos lėšas perskirstyti, prioritetą numatant šilumos ūkio gamybos pertvarkai, skiriant daugiau asignavimų savivaldybėms, pereinant prie biokuro katilų. Trečia pozicija – kad žemės ūkio sektoriuje, finansinėje paramoje, turėtų būti prioritetinė kryptis, skiriant didesnę lėšų dalį gamybos skatinimui, t.y. pienininkystė, kiaulininkystė, galvijininkystė. Ir aišku, gal pavyks pelno mokesčio nulinį tarifą taikyti regionuose, kad kapitalo koncentracija nevyktų vien tik Vilniaus mieste ar Vilniaus apskrityje“, - vardijo A. Butkevičius.
Politiko teigimu, socdemai kol kas planuoja nebent vieną pridėtinės vertės mokesčiov (PVM) lengvatą.
„Jeigu kalbame apie maisto produktus, tai (PVM lengvata – DELFI) tik būtų šviežiai arba atšaldytai mėsai“, - sakė A. Butkevičius.
Anot jo, naujoji dauguma taip pat turėtų tęsti algų įšaldymo valstybės sektoriuje politiką.
Naują daugumą formuojančios partijos taip pat ketina jau netrukus didinti minimalią algą. Socdemai kalba apie 1000 litų, „darbiečiai“ užsimena norintys didesnio skaičiaus.
Spalį Finansų ministerija Vyriausybei pateikė 2013 metų Nacionalinio (valstybės ir savivaldybių biudžetų) biudžeto projektą. Projekte numatyta, kad kitąmet valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 697 mln. litų arba 0,6 proc. BVP, o planuojamas visų viešųjų finansų deficitas sudarys apie 2,5 proc. BVP.
Projekte numatoma, kad kitais metais nacionalinio biudžeto pajamos sieks 21,993 mlrd. Lt. Finansų ministerija skelbė, kad tai 312 mln. Lt daugiau nei planuota 2012 m.
Planuojami kitų metų nacionalinio biudžeto asignavimai įskaičiavus ES paramos lėšas – 29 mlrd. 539 mln. litų. Valstybės biudžeto pajamos be ES paramos lėšų 2013 m. sieks 18,15 mlrd. Lt, o su parama – 25,696 mlrd. Lt.
