Įsigaliojo sutartis, kelianti Maskvos įtūžį

 (850)
Ukrainos ir Europos Sąjungos laisvosios prekybos sutartis įsigaliojo penktadienį – kaip ir Maskvos paskelbtas maisto produktų iš Ukrainos embargas, dėl kurio Kijevas turės iš naujo suderinti savo ekonomikos modelį.
© Reuters/Scanpix

Laisvosios prekybos sutartis yra dalis platesnės asociacijos su ES sutarties, pasirašytos 2014 m. birželio pabaigoje. Galima sakyti, kad šios sutarties pasirašymas daugeliu atžvilgiu nulėmė drastišką Ukrainos santykių pablogėjimą su Maskva, įtūžusia, kad jai anksčiau buvęs pavaldus Kijevas gręžiasi į Vakarus.

Ukraina, kurios rinka buvo tradiciškai orientuota į Rusija, dabar turės stiprinti ryšius su Europos rinkomis ir laikytis jų taisyklių.

„Sutartis prisidės prie Ukrainos ekonomikos modernizacijos ir diversifikacijos, taip pat suteiks papildomų paskatų reformoms“, - sakoma ketvirtadienį paskelbtame Europos Komisijos pranešime.

Briuselis taip pat sakė, kad ši sutartis padės Ukrainai pagerinti savo verslo klimatą ir pritraukti užsienio investicijų. Tos pačios nuomonės laikosi banko „UniCredit“ analitikas Jehoras Perelyhinas.

Ukrainai ruošiantis priimti šią sutartį buvo iškilę daug kliūčių.

2013 m. lapkritį tuometis prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atmetė asociacijos su ES sutartį, išprovokuodamas įnirtingus proeuropietiškų jėgų protestus savo šalyje, per kuriuos valstybės vadovas ir jo vyriausybė buvo nuversti.

Nepatenkinta Kijevo posūkiu į Vakarus, Maskva atplėšė Krymą ir pradėjo ginkluotą konfliktą Rytų Ukrainoje su Maskvos palaikomais separatistais, per kurį žuvo daugiau kaip 9 000 žmonių.

Aiškindama, kad dėl Ukrainos sutarties Rusijos rinką gali užplūsti europietiškos prekės, Maskva ėmėsi atsakomųjų priemonių: sustabdė laisvosios prekybos režimą su Ukraina ir nuo penktadienio nutraukė importuoti maisto produktus iš tos šalies.

Ukrainos premjeras Arsenijus Jaceniukas nurodė, kad dėl Maskvos veiksmų jo šalis negaus apie 600 mln. JAV dolerių pajamų.

Prezidentas Petro Porošenka anksčiau pripažino, kad Rusijos atsakomieji žingsniai padarys „žalos“ Ukrainos ekonomikai, bet sakė, kad jis „pasiruošęs sumokėti šią kainą“ ir tęsti pastangas prisijungti prie Europos Sąjungos laisvosios prekybos zonos.

Savo naujametinėje kalboje jis pasmerkė embargą, sakydamas, kad Maskva mėgina „ekonomiškai pasmaugti“ Ukrainą.

„Maskva uždaro savo rinką ukrainietiškoms prekėms – tai yra galinga ekonominė ataka, tai dar viena karo prieš mus dalis“, – sakė P.Porošenka.

Kijevas pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių ir artimiausiu laiku paskelbti prekių, kurias bus draudžiama įvežti iš Rusijos, sąrašą.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Uber“ nutraukia veiklą Danijoje (15)

JAV pavėžėjimo paslaugas teikianti bendrovė „Uber“ pranešė nutraukianti darbą Danijoje dėl sugriežtintų įstatymų šalyje, rašo įtakingas britų verslo laikraštis „The Financial Times“.

Paradoksas: didžiausią smūgį patirs labiausiai „Brexit” palaikę regionai (22)

Paradoksalu, tačiau būtent tiems Didžiosios Britanijos regionams, kurie balsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), gresia didžiausios ekonominės pasėkmės dėl „Brexit”, rašo independent.co.uk.

Kinijos „Tencent“ perka 5 proc. „Tesla“ akcijų

Kinijos technologijų milžinė „Tencent“ skyrė 1,78 mlrd. dolerių įsigyti 5 proc. elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijų, informuoja BBC.

M. Le Pen: euro atsisakymas nesukeltų devalvacijos (22)

Euro atsisakymas ir grįžimas prie Prancūzijos franko nesukeltų nacionalinės valiutos devalvacijos, teigia kraštutinių dešiniųjų lyderė ir kandidatė į prezidentus Marine Le Pen, rašo naujienų agentūra „Reuters“. „Nacionalinių valiutų sugrįžimas leistų kiekvienai šaliai iš naujo nustatyti tikrąją jų valiutos vertę, štai kas nutiktų. Ar dėl to nuvertėtų naujasis frankas? Greičiausiai, ne“, – M. Le Pen žodžius, pasakytus per susitikimą su verslo atstovais, cituoja agentūra.

Kaišiadorių rajono įmonė šešėlyje pardavė 220 tonų kiaulienos (11)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl 19 asmenų, šešėlyje pardavusių 220 tonų kiaulienos skerdienos, kuri buvo paruošta Kaišiadorių rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje, skelbiama FNTT pranešime žiniasklaidai.