Įsidarbinimo galimybių barometro rodmenys šiuo metu nepalankiausi teisininkams ir ekonomistams – jie rasti darbą sunkiausia. O štai gydytojai Lietuvos darbo rinkoje itin paklausūs.
© DELFI / Karolina Pansevič

Tiesa, yra atvejų, kai barometras neatspindi visos situacijos: kartais įmonės joms reikiamų specialybių darbuotojus išmoko pačios, o į itin paklausių profesijų sąrašus patenkama dėl didelės darbuotojų kaitos, ne dėl daugybės sukuriamų darbo vietų.

Panevėžio darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė sako, kad barometras apima 155 profesijų grupes. Mūsų apskrityje dideles įsidarbinimo galimybes turi aukštąjį išsilavinimą įgiję IT (informacinių technologijų) specialistai, automatikos inžinieriai, reklamos ir rinkodaros specialistai.

Kvalifikuoti darbininkai – virėjai, tarptautinių krovinių vežimo vairuotojai, barmenai, padavėjai, suvirintojai, siuvėjai ir panašiai. Šių specialybių atstovams, pasak J. Grigalionienės, darbdaviai registruos tikrai daug pasiūlymų. Tad renkantis profesiją patariama atsižvelgti į situaciją darbo rinkoje.

Kaip ir pernai, mažos įsidarbinimo galimybės yra teisininkams, ekonomistams, nes jų vis dar parengiama gerokai daugiau, nei reikia darbdaviams. Gana retai prireikia ir lengvųjų automobilių vairuotojų, turinčių tik B kategoriją.

Išskiriami itin paklausūs

Pasak J. Grigalionienės, šiemet barometre pirmą kartą išskirtos itin paklausios specialybės, kitaip tariant, bus užregistruojama gerokai daugiau laisvų darbo vietų, negu bus ieškančiųjų darbo.

Viena tokių specialybių apskrityje, pavyzdžiui, yra gydytojai. Panevėžio teritorinėje darbo biržoje nėra užregistruota nė vieno gydytojo, tačiau jų reikia ir Pasvalio, ir Panevėžio ligoninėms.
J. Grigalionienės teigimu, registruojant tokią darbo vietą, darbdaviui iš karto sakoma, kad informacija bus išplatinta ir šalies mastu, ir, deja, niekuo negalima padėti.

Panevėžio darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė sako, jog yra profesijų, kurių paklausa didelė, tačiau nėra darbuotojų.
Panevėžio darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė sako, jog yra profesijų, kurių paklausa didelė, tačiau nėra darbuotojų.
© U. Mikaliūno ("Sekundė") nuotr.

„Atrodo, Rokiškyje jau yra įsivežtas iš trečiųjų šalių gydytojas echoskopuotojas. Liūdna, nes nacionaline darbo jėga sunkiai užpildome laisvas darbo vietas“, – sako vedėja.

Barometre nurodoma, kad itin didelė ir barmenų, padavėjų, parduotuvių pardavėjų paklausa. J. Grigalionienės teigimu, tai nereiškia, kad mieste atsidarys daug įmonių, kurioms reikės šių profesijų žmonių, – tiesiog gana didelė darbuotojų kaita.

Kaip minėta, trūksta siuvėjų. Įgiję šią specialybę jaunuoliai praktiškai jau turi darbą arba išsiima verslo liudijimą.
„Darbdaviams jų reikia, nes šią profesiją renkasi labai nedaug jaunimo“, – aiškina J. Grigalionienė.

Jaunuoliai, specialistės žiniomis, motyvuoja, kad jiems ši profesija netinkama dėl mažo darbo užmokesčio, o darbas – sunkus. Paprastai atlyginimas priklauso nuo to, kiek pasiuvama, tad jaunam žmogui, beveik neturinčiam praktikos, spėti su patyrusiu darbuotoju sunku.

Kurs daugiau nei likviduos

Darbdavių apklausos rezultatai Darbo biržos specialistus pradžiugino. Kaip sako J. Grigalionienė, matyti gana teigiamos tendencijos – darbdaviai planuoja steigti gerokai daugiau darbo vietų nei jų likviduoti.

Pernai daugiausia darbo vietų ketino steigti paslaugų sektorius, o šiemet – pramonės. Čia šiemet planuojama sukurti beveik 700 darbo vietų.

Apdirbamojoje pramonėje daugiausia žmonių bus įdarbinta baldų pramonėje, mėsos perdirbimo, siuvimo srityse. Darbuotojų reikės ir statybose. Apklausoje dalyvavę darbdaviai iš viso ketina įsteigti beveik 2 000 vietų, o panaikinti beveik 400.

Darbo išteklių skyriaus vedėjos teigimu, didžiausias augimas ir likvidavimas numatomas pramonės srityje.

Bet darbuotojų paklausa žemės ūkyje šiemet kiek sumažėjo. Tad besirenkantieji atitinkamas specialybes turėtų atkreipti dėmesį, kad jos bus kiek mažiau paklausios.

J. Grigalionienės manymu, džiugina ir tai, jog didžioji dalis planuojamų laisvų darbo vietų būtų nuolatinės, o ne terminuotos.
Ji pažymi, kad įsidarbinimo galimybes lemia darbuotojo įgytos kompetencijos. Darbdaviai pageidauja universalių darbuotojų, tad siūlė mokytis visą gyvenimą.

Panevėžio darbo biržos direktorius Viktoras Trofimovas sako, kad šiemet statybos sektorius steigs naujų darbo vietų, bet nemažai jų ir likviduos. Šiuo metu įtampa sektoriuje kyla, nes nėra aišku, kada bus pradėti naudoti ES struktūrinių fondų pinigai. Situacija statybų srityje atsispindi ir darbo rinkoje – kylant šiam sektoriui, reaguoja ir darbo rinka ir atvirkščiai.

Apie karjerą – kuo anksčiau

Panevėžio darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėja Skirmantė Danylienė sako, kad pernai dar lapkritį pas juos pradėjo eiti mokiniai, norintys dirbti vasarą. Žinoma, jų nebuvo labai daug, nes pagrindinės bangos sulaukiama pavasarį. Vasarą daugiausia dirbama su absolventais. S. Danylienės manymu, laimi tie jaunuoliai, su kuriais apie karjeros perspektyvas pradedama kalbėti kuo anksčiau.

Panevėžio profesinio rengimo centro direktorius Bronius Sadula „Sekundei“ sakė pastebėjęs, jog įsidarbinimo galimybių barometras labai panašus į tai, kokių profesijų moko profesinės mokyklos.

Jo manymu, šalyje, kaip ir visoje Europoje, baigia kristalizuotis profesijos, kurias įgijus, nepaisant nieko, darbo turėtų būti. Tai statybos, nes namų reikės visuomet, taip pat su maisto gaminimu susijusios profesijos, mechatronika.

„Nebegrįšime prie žirgelių, nebegrįšime prie balanos, – dabar visur mechatronika“, – šypsojosi B. Sadula.

Reikės specialistų ir žemės ūkyje, nes, kaip sako Profesinio rengimo centro direktorius, žemės neišvešime. Grožio paslaugų taip pat reikės.
Šiuo metu centre mokosi maždaug 50 moterų, turinčių aukštojo mokslo diplomą, o kartais net ne vieną. Neretai jos turi verslą, biurus, bet nori ir pačios išmanyti specialybės niuansus.

B. Sadulos manymu, profesinio mokymo institucijos paaugo iki lygio, kai neberengia rinkai nereikalingų specialistų. Didelė dalis mokytis į profesines mokyklas ateinančių paauglių jau yra motyvuoti, žinantys, ko nori. Prieš penketą metų situacija dar buvo kitokia.

Direktoriaus manymu, ateityje darbą reikėtų pradėti jau su penktokais ar šeštokais – supažindinti juos su naujomis technologijomis, galimybėmis, kad teisingai apsispręstų, kokią profesiją rinktis.
„Jei kas antras moksleivis ateitų po progimnazijos mokytis profesijos, gyventume kaip Vokietijoje. Ateina vos 20 procentų, o Vilniuje – tik 8 procentai“, – nemato nieko nuostabaus, kad esant tokiai situacijai profesijos mokosi ir turintieji aukštojo mokslo diplomus, B. Sadula.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Italijoje tiriant fipronilo skandalą konfiskuota tūkstančiai kiaušinių ir vištų

Italijos policija trečiadienį pranešė, kad konfiskavo daugiau nei 92 tūkst. kiaušinių ir 26...

„New Balance“ dėl prekės ženklo pažeidimų Kinijoje prisiteisė 1,5 mln. JAV dolerių

Kinijos teismas įsakė trims vietos batų gamintojams dėl prekių ženklo pažeidimų sumokėti 1,5...

Rusijos vyriausybė uždraudė neapmuitinamą gintaro įvežimą į Kaliningrado sritį (2)

Rusijos vyriausybė uždraudė neapmuitinamą žaliavinio ir apdirbto gintaro, taip pat gintaro...

Vanilės deficitas pasaulyje ir rekordinės kainos kelia grėsmę ledų gamybai (9)

Dėl vanilės pasiūlos pasaulio rinkoje deficito jos kainos rekordiškai padidėjo, dešimtis kartų...

VPT: „Ukmergės vandenys“ turi nutraukti 1,7 mln. eurų vertės sutartis (4)

Ukmergės rajono savivaldybės valdoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bendrovė „Ukmergės...

Top naujienos

Plikai nusikirpusi K. Dūdaitė: aš noriu tokių pačių užduočių kaip vaikinai (119)

„Gyvename neramiais lakais. Manau, kad kariuomenei reikia žmonių, kurie turėtų smegenų ir noro...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

A. Čekuolio receptas ilgam ir energingam gyvenimui (122)

Palikęs televiziją, žurnalistas, rašytojas Algimantas Čekuolis toliau rašo knygas ir beria...

Lietuvių profesionalai užsienyje: norime ir galime prisidėti prie Lietuvos klestėjimo (2)

Po pasaulį išsibarsčiusiems lietuviams Lietuva jau seniai ne tik vasaros atostogų ar Kalėdinių...

Ekonomikos žvaigždė: rusų oligarchai į užsienį išvežė pusę šalies turto (257)

Turtingi rusai ofšoruose laiko tiek pat turto, kiek visi Rusijos gyventojai turi šalies viduje kartu...

Gyvai / Priešpaskutinis rinktinės testas: Lietuva – Islandija tiesioginė vaizdo transliacija (82)

Lietuvos krepšinio rinktinės pasirengimas Europos krepšinio čempionatui artėja prie pabaigos....

50-metį švenčiantis A. Mamontovas: turiu prastą skonį drabužiams, todėl visada atrodau jaunai pasveikino ir D. Grybauskaitė (17)

Trečiadienį, rugpjūčio 23 dieną Andrius Mamontovas švenčia 50-metį. Jubiliejaus proga...

Vargu ar atspėsite, kiek juodųjų skylių yra mūsų galaktikoje (10)

Skaičiuodami pagal tai, kiek žvaigždžių yra mūsų galaktikoje, ir kurios žvaigždės virsta...

Jemene gyvybes šienauja ne tik pilietinis karas, bet ir sunkiai valdoma cholera (2)

Nors jau seniai atrasti būdai, kaip užkirsti kelią choleros infekcijai, Jemene ji plinta, nes tam...

Kuriose viešosiose ligoninėse gali kilti kainos (20)

Netrukus prasidėsianti Seimo plenarinių posėdžių rudens sesija gali atnešti naujovių viešose...