Elektroninėje erdvėje pilna skundų, kad vienoje ar kitoje parduotuvėje prie kasos už prekę teko sumokėti daugiau, nei nurodyta jos etiketėje, kad skelbiamos nuolaidos nėra pritaikomos, kartais daikto kaina su nuolaida yra didesnė nei be jos.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino, kad tokie skundai nėra laužti iš piršto.
Nustatyta, kad „Maxima“, „Rimi Lietuva“, „Norfa“ ir „Prisma“ pateikė vartotojams klaidinamą informaciją apie prekių kainas, joms taikomas nuolaidas ir tokiu būdu pažeidė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatas.
Šiuos prekybos tinklus valdančioms bendrovėms skirta nuo 1000 iki 4344 eurų baudų.
Kaip skelbia Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, baudos skirtos atlikus tyrimus pagal gautus skundus, kad prekybos centrai pateikia klaidingą informaciją apie prekių kainas ir joms taikomas nuolaidas. Nurodyti faktai pasitvirtino.
Vienų prekybos tinklų atstovai situacijos nekomentuoja, kitų teisinasi, kad tai atsitinka dėl žmogiškųjų klaidų.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos (LNVF) prezidentė Alvita Armanavičienė tvirtina, kad atsakingos valstybinės institucijos privalo stebėti rinką ir pačios kontroliuoti prekybininkus, o ne laukti, kol pasipiktinę pirkėjai joms suraitys skundą.
„Ta problema dėl kainų egzistuoja daug metų. Jeigu nebūtų taip vilkinamas jos sprendimas, verslininkai jau būtų sudrausminti ir neklaidintų pirkėjų“, – „Sekundei“ teigė A. Armanavičienė.
Vienas svarbiausių kriterijų
Tarnybai pasiskundę gyventojai nurodė, kad prekybos centruose prekių kainas mato vienokias, o pasižiūrėję į kasos kvitą – jau visai kitokias. Susigundę nusipirkti daiktą su nuolaida, parėję namo pamato, kad kasininkė įmušė kainą be nuolaidos. Kai kurie prie kasos pastebi, kad ekrane prekės kaina didesnė, nei nurodyta etiketėje.
Akylesni tvirtina, kad kartais daiktas, kuriam esą pritaikoma nuolaida, kainuoja brangiau nei buvo be nuolaidos. Tokius prekybininkų triukus žmonės vertina kaip akių dūmimą.
Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sutinka, kad gyventojų pasipiktinimas dėl neteisingų kainų yra suprantamas. Jos teigimu, prekės kaina turi vieną iš svariausių arba net lemiamą įtaką vartotojui apsispręsti, ar pirkti ją, ar ne. Pripažįstama ir tai, kad pirkėjams daug įtakos daro pateikiama informacija apie produktų kainoms taikomas nuolaidas.
Teigiama, kad produktų kaina ir jos apskaičiavimo būdas yra svarbiausia informacija, kurią pardavėjai privalo pateikti siūlydami bet kokią prekę ar paslaugą. Pasak vartotojų teises ginančios institucijos, ne pirkėjo pareiga yra tikrinti, ar pardavėjo nurodyta kaina nėra klaidinama. Atėjęs į parduotuvę jis turi būti tikras, kad kasoje bus pritaikyta nuolaida.
Vartotojų teisių apsaugos tarnybos Panevėžio apskrities skyriaus vedėjas Antanas Šleivys, paklaustas, ar panevėžiečiai ir rajono gyventojai dažnai skundžiasi buvę suklaidinti parduotuvėse, atsakė, kad tokie skundai jų skyrių pasiekia labai retai.
„Reikia turėti kasos kvitą – ar tai buvo sumokėta už prekes, ar už paslaugas. Kitaip pareikšti pretenzijas prekybininkams labai sunku ar net neįmanoma“, – paaiškino jis.
A. Šleivys pasakojo, kad pirkėjai dažniau pastebi neatitikimą tarp nurodytos kainos kvite ir etiketėje tais atvejais, kai nuolaida nurodyta skaičiais. Pavyzdžiui, buvusi prekės kaina 10 eurų nubraukta ir nurodyta nauja 5 eurų kaina.
Tačiau kai nuolaidos parduotuvėje nurodomos procentais, ne visi sugeba greitai suskaičiuoti, kiek prekė kainuoja dabar.
Vadina pavieniais atvejais
„Maximos Lt“ Korporacinių reikalų departamento direktorius Rosvaldas Gorbačiovas teigia, kad tokie atvejai, kai nurodoma vienokia prekės kaina, o įmušama kita, nepritaikomos nuolaidos, yra netyčinės, žmogiškos klaidos.
„Įvairioms prekių grupėms ir kategorijoms dažnai taikome akcines nuolaidas. Pavyzdžiui, akcinė nuolaida tam tikrai prekei taikoma vieną savaitę ir prekė yra parduodama pigiau. Po savaitės prekės kaina vėl tampa tokia, kokia buvo prieš prasidedant akcijai. Visus šiuos kainų pakeitimus koordinuoja mūsų darbuotojai. Nutarime įvardytais atvejais pirkėjai skundėsi, kad prekės kaina nurodyta ant etiketės ar lentynoje skyrėsi nuo kainos, nurodytos kasos čekyje. Užtikriname, kad šie pavieniai atvejai įvyko dėl netyčinės klaidos – akcijai pasibaigus mūsų darbuotojai nepakeitė prekių kainos ant etiketės ar lentynoje“, – aiškino jis.
„Maximos“ atstovas pasakojo, kad prekybos tinklas įgyvendina vadinamąją teisingos kainos politiką, kai kasdien kainų atitikimą tikrina bendrovės vidaus auditas. Klaidų esą padeda išvengti ir investicijos į elektroninės apskaitos sistemas, darbuotojų mokymai.
R. Gorbačiovas patikino, kad sužinojus apie konkretų prekės kainos neatitikimo atvejį iš karto grąžinamas prekės kainos skirtumas ir pridedamas 2 eurų čekis arba kainos skirtumo suma pervedama į lojalumo kortelę.
„Norfos“ atstovams ryšiams su visuomene Darius Ryliškis situacijos nekomentavo, motyvuodamas, kad dar yra nagrinėjami Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos skirtos sankcijos motyvai.
Jis neatmetė galimybės, kad minėtos tarnybos sprendimas bus skundžiamas. Vakar „Sekundei“ nepavyko susisiekti su „Rimi“ atstove viešiesiems ryšiams.
Siūlo stiprinti kontrolę
A. Armanavičienė nemano, kad didžiųjų prekybos centrų vadovai darbuotojams nurodytų manipuliuoti kainomis ir klaidinti vartotojus. Ji svarsto, kad prekybos centrų darbuotojai per skubėjimą tiesiog klysta, neatlieka savo darbo taip, kaip turėtų. Kita vertus, LNVF vadovė nėra visiškai tikra, kad prekybininkai sąmoningai nemanipuliuoja kainomis.
„Lietuviai labai išradingi žmonės. Norėdami „prisidurti“ sugalvoja visokių schemų. Jeigu prekybininkai nejaus atitinkamų institucijų ir pilietinės kontrolės, nieko gero nebus, kaip ir su Seimu“, – mano pašnekovė.
