Bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos bendrasis produktas augs 3 proc. ir savo tempu atsiliks nuo Latvijos.
Sausį Lietuvai buvo prognozuojamas 3,5 proc. ekonomikos augimas, tačiau prognozė sumažinta dėl Rusijos - Ukrainos konflikto.
DNB analitikai prognozuoja, kad Latvijos ekonomika šiemet augs 3,5 proc. Visgi Estijoje ūkio augimas bus nepalyginamai lėtesnis ir sieks 1,2 proc. - DNB primena, kad šiemet pirmą ketvirtį Estija patyrė recesiją dėl Suomijos nuosmukio, mažesnės energetinių išteklių gamybos, nes šaliai buvo pigiau importuoti nei pačiai gaminti, bei didesnės konkurencijos jūrų uostų rinkoje.
Gyventojams daugiau gerų žinių
„Šiemet gerų žinių, ypač gyventojams, matome žymiai daugiau – toliau didės atlyginimai, kainų augimas bus minimalus, tad gyventojų perkamoji galia bus pastebimai geresnė. Tai neabejotinai turės teigiamos įtakos ir į vidaus vartojimą orientuotam verslui“, - sako banko vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, po sunkmečio pastebimai atsigauna vidaus paklausa, nes ją skatina geresni gyventojų ir verslo lūkesčiai.
Paklausta, kaip gyventojams patartų elgtis per artimiausius kelerius metus, visgi banko analitikė patarė neatsipalaiduoti.
„Aš skatinčiau jokiu būdu niekada neatsipalaiduoti ir santaupų labai drąsiai neleisti, nes visi mes privalome turėti kažkokią finansinę pagalvę, kad ištikus nenumatytam atvejui turėtume lėšų. Bet, jeigu nenutiks nenumatytų, mūsų nevaldomų geopolitinių dalykų, Lietuvos ūkio raida yra labai geroje stadijoje, tad disbalansų šiuo atveju mes nematome ir ateinantį vidutinį laikotarpį turėtume pakankamai sėkmingai vystytis ir planuoti savo asmeninius finansu irgi būtų galima drąsiau“, - siūlo I. Genytė-Pikčienė.
Ji dėsto, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei BVP. Numatoma, kad šiemet vidutinis mėnesio atlyginimas augs 4 proc.,o dėl pingančių energetinių išteklių mažės infliacija: skaičiuojama, kad šiemet ji sudarys 0,7 proc.
Nors nedarbo lygis Lietuvoje turėtų toliau mažėti, tačiau nežymiai. Metų pradžioje jis turėtų siekti 10,5 proc. Įtakos tam turės struktūrinis nedarbas, kai bedarbių daug, o reikiamų specialistų - trūksta.
“Didžiausią neigiamą poveikį spartesnei ekonomikos plėtrai turės sąstingis Rusijos ūkyje, o taip pat sunkumai svarbiausiuose Lietuvai naftos perdirbimo, trąšų gamybos bei tarptautinių pervežimų sektoriuose. Tikėtina, kad po dviejų itin gerų metų šiemet mažiau džiugins ir žemės ūkio sektorius“, - dėsto bankas.
Skaičiuojama, kad Rusijai tenka 7,1 proc. viso lietuviškos kilmės gamybos eksporto, 25 proc. paslaugų eksporto ir 43 proc. reeksporto.
Kertinės lietuviškų prekių ir paslaugų eksporto rinkos
DNB bankas pristatė, kas yra esminėmis rinkomis realizuoti lietuviškoms prekėms, išskyrus naftos produktus. Tai – Vokietija (14 proc. ir 4,749 mlrd. Lt), Švedija (7,3 proc. ir 2,459 mlrd. Lt), Rusija (7,1 proc. ir 2,412 mlrd. Lt), Lenkija (6,7 proc. ir 2,261 mlrd. Lt) ir Latvija (6,5 proc. ir 2,19 mlrd. Lt).
Paslaugų eksporte pirmauja Rusija (25,4 proc. ir 3,992 mlrd. Lt), Baltarusija (11,8 proc. ir 1,848 mlrd. Lt), Vokietija (9,9 proc. ir 1,559 mlrd. Lt). Toliau rikiuojasi Latvija su 5,5 proc. ir 859 mln. Lt bei Lenkija su 4,8 proc. ir 746 mln. Lt.
Reeksporto srityje dominuoja Rusija. Ji užima 42,7 proc. šios rinkos ir sudaro 14,362 mlrd. Lt. Toliau rikiuojasi Baltarusija (10,9 proc. ir 3,654 mlrd. Lt), Latvija (10,5 proc. ir 3,543 mlrd. Lt), Lenkija (8,5 proc. ir 2,863 mlrd. Lt) bei Estija (4,9 proc. ir 1,637 mlrd. Lt).
Kalbėdama apie Lietuvos eksporto rinkų „sveikatą“, I. Genytė-Pikčienė dėsto, jog Europos Sąjunga išlipo iš recesijos duobės, tačiau kenčia sunkmečio pasekmes: išliko aukštas nedarbo lygis.
Anot jos, Rusijos būklė kur kas blogesnė: nedarbo lygis žemas, siekia apie 5 proc., gamybiniai pajėgumai išnaudojami maksimaliai, tačiau šalies ekonomika neauga.
„Tai reiškia, kad akceleratorius spaudžiamas iki dugno, bet mašina kaip nevažiuoja, taip nevažiuoja“, - palygino banko analitikė.
I. Genytė-Pikčienė sako, jog tai reiškia, kad Rusijos gamybiniai pajėgumai yra pasenę ir į jų modernizaciją reikia investuoti, tačiau kol kas tokie planai tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje įgyvendinami nesparčiai.
Be to, Rusijoje infliacija yra labai aukšta ir siekia apie 7 proc. - o tai Lietuvai nenaudinga, nes žmonių perkamoji galia smunka.