Šeštadienį verslininkas grįžo į gimtinę, kur kartu su kandidatu į prezidentus Artūru Zuoku stebėjo konkūrų varžybas Joniškio rajone, o vakarą praleido Skaistgirio miestelio šventėje. Joniškio rajone verslininkas taip pat surengė spaudos konferenciją, kurioje išsakė keletą esminių savo nuostatų.
Pirma, Rusija – supervalstybė ir maža Lietuva negali „uždavinėti tono“. Antra, verslo sąlygos V. Kaikarį Rusijoje tenkina.
Trečia, verslininkas pradėjo svarstyti, kad Lietuvai nebereikia kariuomenės ir užtektų trijų greitojo reagavimo padalinių. Ketvirta, jei lietuviai nori gyventi kaip danai, turi iškelti baltą vėliavą.
Valstybės saugumo departamento (VSD) šiais metais paskelbtame „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime“ teigiama, kad tarp pagrindinių Rusijos žvalgybos tarnybos taikinių Lietuvoje yra ne tik politikai, žurnalistai, valstybinių institucijų tarnautojai, bet ir verslininkai.
VSD atkreipė dėmesį, kad Rusijos FSB labai stebi Rusijoje dirbančius Lietuvos diplomatus ir verslininkus bei jų atžvilgiu atlieka aktyvius veiksmus. Pasak visuomenei paskelbto dokumento, per užsienyje veikiančius verslo atstovus siekiama paveikti Lietuvos politikų sprendimus.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Tomas Janeliūnas teigia, kad nors iš V. Kaikario jau buvo galima tikėtis panašių pareiškimų, tačiau mokslininką nustebino verslininko manymas, kad jis išmano visas viešojo valdymo sritis: nuo valstybės finansų iki gynybos.
„O pareiškimai apie baltas vėliavas išvis balansuoja ties išdavystės riba. Gerai, kad tai žmogus, neturintis nieko bendra su politiniais sprendimais. Jei taip pasakytų koks nors politikas, kiltų didžiulis ažiotažas“, - teigė T. Janeliūnas.
Nepasakoja apie vizitą Rusijoje
Iš Rusijos grįžęs V. Kaikaris šeštadienį Skaistgirio miestelyje surengė spaudos konferenciją, kurioje aiškino, kad savo ankstesnės nuomonės, jog Lietuvai reikia patylėti prieš Rusiją, nepakeitė. Verslininkas pripažino, kad verslo reikalai su Rusija sudėtingi, tačiau nesutiko papasakoti, ką konkrečiai veikė Rusijoje.
„O ko keisti nuomonę? Gyvenu laisvoje šalyje, galiu pasakyti savo nuomonę. Jei situacija yra labai sudėtinga, tai ją reikia teisingais žodžiais ir įvardyti, nevynioti į vatą“, - kalbėjo Rusijoje verslo interesų turintis V. Kaikaris.
Verslininkas užsimena, kad už savo nuomonę jam gali tekti atsakyti: „Saugosiu savo verslą. Aišku, kyla grėsmė, kad institucijos susidoros, bet aš nebijau. Man nėra kur toliau trauktis“. V. Kaikaris teigė, kad, jei Lietuvoje nebus daromi teisingi sprendimai, galima sulaukti tokios pačios situacijos kaip Ukrainoje.
„Kas iš to, kad padarius revoliuciją nėra kam toliau dirbti. Gal galima protingai, be revoliucijos susidėlioti prioritetus. Yra pavyzdys estai, yra pavyzdys kitos šalys – mažais žingsniais, aiškiai taisyti gyvenimą šaliai, kad būtų noras čia gyventi, visi norėtų čia grįžti“, - sakė jis.
Turi nuomonę ir apie valstybės biudžeto valdymą
Nors Rusijoje dalį verslo turinčios įmonių grupės „Šiaurės vilkas“ vadovas tikino į politiką nesikišantis, vis dėlto kalbėdamas su žurnalistais įkando šalies politikams. Paklaustas, kaip būtų galima gerinti šalies gyvenimą, V. Kaikaris tikino, kad politikai turi pirmiausia apsivalyti. Verslininkui ypač užkliūna deficitinis šalies biudžetas.
„Vien tik paskolos aptarnavimui naudojame 2-3 mlrd. Lt, bet tylime. Ir kiekvieną kartą, kad išlyginti biudžetą dar skolinamasi. Kiek mes galime skolintis? Mes turime susiveržti diržus ir pradėti gyventi pagal galimybes. Kiek surenkame mokesčių, tiek ir galime sau leisti, - kalbėjo verslininkas. - Mūsų biurokratinių žmonių skaičius yra vienas iš didžiausių. Tai reiškia, kad mes degraduojame. Mes tuoj, kaip ir graikai, nepavilksime tos naštos ir būsime probleminėje situacijoje, jeigu šiandien nepradėsime apie tai galvoti“.
V. Kaikaris pasakojo, kad viešas savo nuomonės išsakymas jam padėjo atsirinkti draugus – vieni palaikė, kiti pasitraukė: „Aš nieko blogo nepadariau. Išsakiau situaciją, kaip ją matau“.
Paklaustas, kaip verslininkui sekėsi vizitas Rusijoje, V. Kaikaris daug atvirauti nenorėjo: „Mes – ne politikai, mes ten darome verslą. Nematau, kad reikėtų aptarinėti tai. Rusija yra supervalstybė, mes negalime ten uždavinėti politinio tono. Jeigu norime daryti ten (Rusijoje – DELFI) verslą, galime. Sąlygos ten yra tikrai neblogos. Mus tos sąlygos tenkina“.
„Tegu jis ir suka (galvą į kitas rinkas – DELFI). Mes 25 metus ne dėl to dirbome Rusijoje, Baltarusijoje, Kazachstane, kad šiandien prie pirmos situacijos... Ten dirbome senai ir mums politikų nuomonė... Tegu patys eina, daro verslą ir uždirba mokesčių mokėtojams pinigus. Tada galės rodyti pavyzdį“, - kalbėjo V. Kaikaris.
Nebereikia kariuomenės, siūlo kelti baltą vėliavą?
Paklaustas, ar Rusijos veiksmuose įsikišant į Ukrainos politiką, verslininkas nemato grėsmės ir kitoms buvusioms Sovietų Sąjungos šalims, V. Kaikaris teigė: „Ukrainiečiai, turėdami ir profesionalią armiją, net nesipriešino, nes būtų daug aukų. Šiandien reikia pergalvoti visą strategiją. Gal reikia turėti tris greito reagavimo padalinius ir viskas, vidinei tvarkai palaikyti. Gal nebereikia armijos? Nes laikai pasikeitė. Su kaimynais reikia draugauti [...] Situacija tokia – ar mes atsilaikysime 1.20 val. ar 2 val., ar išvis turėsime tylią šalį. Danai kodėl gerai gyvena? Todėl, kad kažkuriuo metu iškėlė baltą vėliavą. Taip, mes galime. Pokaryje mūsų seneliai buvo į miškus išėję – nesugrįžo“.
V. Kaikaris prasitarė apie tai, kaip Rusija reaguoja į Lietuvos politikų žodžius, kurie neatitinka Rusijos interesų: „Kiekvieną kartą, jeigu neadekvačiai mes pasisakome ten, kur mūsų niekas neklausia, kažkoks atgarsis būna. Gaila, kad tie atgarsiai būna ne mokesčių mokėtojų naudai“.
Verslininkas sakė, kad kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės naudoja kitokią retoriką Rusijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, Prancūzijos ir Rusijos santykius dėl „Mistral“ karinių laivų bei JAV ir ES Rusijai pritaikytas sankcijas jis vadina pavyzdinėmis, o ne iš tiesų turinčiomis įtaką. Kitu atveju, pasak jo, kodėl nepritaikytos sankcijos pagrindiniams Rusijos bankams „Sberbank“ ar „VTB“.
DELFI primena, kad 2011 m. Prancūzija ir Rusija pasirašė sutartį, pagal kurią Prancūzija įsipareigojo Rusijai pastatyti du „Mistral“ karinius laivus. Vis dėlto šią savaitę Prancūzija įspėjo, kad, jei Rusija nekeis savo strategijos Ukrainos atžvilgiu, susitarimas gali būti atšauktas.
„Jei taip bus ir toliau, tai gal bus per daug sudėtinga lietuvišką verslą plėtoti. Gal bus estišką lengviau, - pagrasino verslininkas. - Daug kas šiandien jau perkėlė savo verslą į Estiją ir atrodo kaip Estijos įmonės. Tik apie tai jau tylima“.
Įmonių grupės „Šiaurės vilkas“ ir toliau tiki savo nuomone - jei Lietuvos politikai nepakeis savo retorikos Rusijos veiksmų atžvilgiu, laukia sunki ateitis: „Juos (politikus - DELFI) pakeis. Pažiūrėkite, kas Ukrainoje pakeitė – futbolo fanai. Ir gal čia ateis futbolo fanai ir pakeis retoriką. Ukrainiečiai taip pat norėjo geresnio gyvenimo, bet nuvertę valdžią pasiekė klanų kovos – kuris klanas paims kitą valdžią“.
T. Janeliūnas: kalba, tarsi būtų protingiausias svieto verslininkas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas T. Janeliūnas teigia, kad panašių pareiškimų iš šio verslininko buvo galima tikėtis. Politologas primena, kad šis verslininkas Rusijoje turi verslo interesų ir gali tiesiogiai nukentėti dėl ekonominių ar prekybinių sankcijų taikymo.
Pašnekovą tik nustebino V. Kaikario manymas, kad jis išmano ne tik verslą, bet ir tai, kaip valdyti valstybės biudžetą bei kokios Lietuvai reikia kariuomenės.
„Mane stebina kalbėjimas apie viską, tarsi jis būtų protingiausias ant svieto verslininkas, kuris puikiai žino ir kaip biudžetą valdyti ir kokią kariuomenę turėti“, - stebėjosi politologas.
T. Janeliūnas atkreipia dėmesį, kad stambesnio verslo atstovai, turintys interesų Rusijoje, gali daryti ir veikiausiai daro lobizmą Lietuvoje, kad tik nebūtų pakenkta santykiams su Rusija, todėl ir atsiranda siūlymai nuolaidžiauti, iškelti baltas vėliavas.
„Tai tipiškas savo verslo rizikos permetimas Lietuvai. Ir keista, kai tokie verslininkai kaip V. Kaikaris aiškina, kaip prisideda mokėdami mokesčius valstybei, bet nesupranta, kad valstybė nepuls gelbėti konkrečių verslininkų, nes tai jie turi prisiimti verslo riziką, tai jų pačių verslas su jų investicijomis, jų rizikomis. Jei jiems tinka, kad jie gali neblogai uždirbti Rusijos rinkoje, puiku. Valdžia neskatino ten dirbti. Jie prisiėmė riziką, jie turi prisiimti ir atsakomybę, o ne perkelti ją į politinį lygmenį“, - teigė politologas.
