Iš Lietuvos išeina investicijos, teigia analitikai

 (6)
Mažas einamosios sąskaitos deficitas pereinamosios ekonomikos šalims nėra geras rodiklis, teigia analitikai. Jis rodo, kad Lietuvoje mažėja investicijų. Lietuvos bankas ketvirtadienį paskelbė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį mokėjimų balanso einamosios sąskaitos deficitas (ESD) buvo 278 mln. litų - palyginti su tuo pačiu 1999 metų laikotarpiu, jis sumažėjo 472,2 mln. litų, arba 62,9 proc.
"Toks mažas einamosios sąskaitos deficito rodiklis besivystančioms šalims nėra teigiamas, nes jos turi finansuoti ekonomikos pertvarką. Jis rodo, kad iš Lietuvos išstumiamos investicijos - pirmąjį ketvirtį investicijos į Lietuvą buvo neigiamos. Tokioms šalims normalus deficito rodiklis yra 5-6 proc.", BNS sakė finansų analitikė Margarita Starkevičiūtė.

Tiesioginių užsienio investicijų srautas Lietuvoje sausio-kovo mėnesiais buvo 116,2 mln. litų. Palyginti su pirmuoju 1999 metų ketvirčiu, jis sumažėjo 3,6 karto.

Pasak LB pranešimo, didelį ESD sumažėjimą šiemet daugiausia lėmė labai padidėjęs prekių eksportas.

"Jeigu nėra investicijų, eksporto augimas yra trumpalaikis dalykas. Ateityje jo nebus, nes niekas neinvestuoja. Tai reiškia, kad Lietuvoje vykdoma ekonominė politika nepalanki investicijoms, kurios iki šiol daugiausia augo privatizavimo dėka. Išpardavėme viską ir viskas - naujų investicijų yra labai mažai", kalbėjo M. Starkevičiūtė.

Tačiau Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda linkęs įžvelgti teigiamų veiksnių, ypač palygindamas 1998 (iki Rusijos krizės) ir 2000 metų pirmųjų ketvirčių eksporto ir importo tendencijas.

Jo skaičiavimais, pirmojo šių metų ketvirčio eksportas yra beveik toks pat, kaip ir 1998 metais - atitinkamai 4134,5 mln. ir 4113,4 mln. litų. Tačiau importas šiemet sumažėjo net 600 mln. litų. Paslaugų eksportas yra to paties lygio, tuo tarpu paslaugų importas šiemet ženkliai mažesnis.

"Iš esmės tai reiškia asketišką Vyriausybės finansų politiką, kuri nulėmė tiek vartojimo prekių, tiek investicinių gėrybių importo sumažėjimą. Akivaizdu, kad tai buvo pats svarbiausias einamosios sąskaitos deficito sumažėjimo veiksnys", kalbėjo G. Nausėda.

M. Starkevičiūtės nuomone, valstybė šiemet investuoja mažai, nes neturi pinigų, tačiau privatus sektorius, iš kurio tikėtasi didesnių investicijų, taip pat jas sumažino. "Tai tapo rimta Lietuvos ekonomikos problema", mano analitikė.

M. Starkevičiūtė tikėjosi didesnio transporto sektoriaus augimo, bet pasirodė, kad jis labai mažas. "Vadinasi, šis sektorius visas savo pajamas iškėlė iš Lietuvos. Klaipėdos uosto apyvarta didelė, o pinigų augimas tik 2-3 proc. - vadinasi, pinigai išplaunami", tvirtino analitikė.

BNS
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

100 mln. dolerių išviliojusio lietuvio aukos - „Google“ ir „Facebook“ (40)

48 metų Evaldui Ramašauskui apgaulės schema pavyko apsimetus vienu garsiu techninės įrangos gamintoju iš Azijos, teigiama teismo dokumentuose. Amerikiečių bendrovių darbuotojus lietuvis įkalbėjo į jo sąskaitas Latvijoje, Kipre ir kitose šalyse pervesti dešimtis milijonų dolerių.

Lietuvės verslininkės poelgis sukėlė šurmulį Danijos žiniasklaidoje (104)

Nedidelį verslą sukūrusi lietuvė Lina Von Bale, turinti vestuvinių suknelių saloną Stenløse, šiomis dienomis sukėlė nemažą šurmulį Danijos žiniasklaidoje.

Trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas - mažesnis, nei pernai (4)

Finansų ministerijos duomenimis, 2017 m. trijų mėnesių centrinės valdžios sektoriaus deficitas sudarė 46,4 mln. eurų arba 0,1 proc. prognozuojamo šių metų bendrojo vidaus produkto (BVP). Praėjusių metų tą patį laikotarpį centrinės valdžios sektoriaus deficitas siekė 197 mln. eurų.

„Irdaivai“ dar kartą nepavyko atnaujinti Sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso (6)

Teisėsaugos akiratyje atsidūrusiai Vilniaus statybų bendrovei „Irdaiva“ dar kartą nepavyko atnaujinti Vilniaus kongresų ir sporto rūmų rekonstrukcijos konkurso.

Profesinės sąjungos mitinge reikalavo didesnių atlyginimų (62)

Vilniuje penktadienį piketavusios ir mitingą prie Vyriausybės rūmų surengusios profesinės sąjungos reikalavo kelti algas ir užtikrinti saugias darbo sąlygas.