Investavimas į brangakmenius ir monetas

 (82)
Pirmoji moteris JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright po Saddamo Husseino režimo žlugimo įsigijo naują sagę – durklu persmeigtą gyvatę. Susitikime, kur buvo svarstomas Artimųjų Rytų klausimas, ji segėjo taikos balandį – ekstremistų nužudyto Ichako Rabino našlės Leahos Rabinos dovaną. Matydamas Madeleine Albright segimus papuošalus galėjai pasakyti, kaip baigsis derybos.
© Reuters/Scanpix

Pasak „Investuok“ seminare kalbėjusio geologo, gemologo, mineralogo, brangakmenių eksperto ir brangakmenių muziejaus įkūrėjo dr. Arūno Kleišmanto, tokia deimantų ir kitų brangakmenių galia, simbolinė reikšmė ir medžiagos tobulumas skatina vis daugiau žmonių domėtis šia investavimo kryptimi.

„Prekyba brangakmeniais Indijoje minima jau prieš 7 000 m. Šie akmenys visais laikais žavėjo, intrigavo, kurstė aistras ir turėjo vertę. Brangakmeniai yra tarsi valiuta, kurios vertė pripažįstama visose šalyse“, – sako dr. A. Kleišmantas.

Gemologija turi visiškai skirtingus deimantų, spalvotųjų juvelyrinių akmenų ir kultivuotųjų perlų pasaulius. Šiuo metu yra apie 300 spalvotųjų juvelyrinių akmenų, tačiau daugiau kaip 90 % visos apyvartos sudaro prekyba deimantais.

Apgaulingas grožis

„Investuojant į deimantus reikia išmanyti labai daug subtilybių. Svarbiausia suprasti, kad deimantas negali kainuoti pigiai, todėl jeigu deimantų siūloma įsigyti pusvelčiui, greičiausiai kažkur slypi klasta. Deimantai yra tobuliausia, patvariausia, kiečiausia medžiaga, kuri naudojama pramonėje ir neturi jokio analogo. Deimantai iš tiesų nėra brangūs mineralai, jie kasami milžiniškais kiekiais. Brangakmenio vertę lemia gamta. Kai ji suformuoja ypatingos formos, spalvos ar visiškai bespalvį, be intarpų deimantą, iš kurio galima išgauti blizgesį, brangakmenis pradedamas vertinti emocijomis ir pinigais“, – seminare kalbėjo žinomas gemologas.

Vertinant brangakmenį geologui, o kartu ir investuotojui svarbu nustatyti, ar brangakmenis natūralus (sukurtas gamtos ir nušlifuotas), ar paveiktas (slėgiu, spinduliuote, temperatūra ar kt., siekiant patobulinti), ar jis sintetinis (sukurtas pramonei), ar tai imitacija (stiklas, plastikas ir pan.). Kebliausia, kad nepatyrusi akis skirtumo tarp šių akmenų gali ir nepastebėti. Todėl seminare gemologas patarė netikėti žodžiais, reikalauti brangakmenio kokybę įrodančių dokumentų, o dar geriau – pasikonsultuoti su ekspertais.

Pasak gemologo, įprastose parduotuvėse didesnių, gerai nušlifuotų deimantų nenusipirksime. Jie paprastai parduodami specializuotose parduotuvėse arba aukcionuose. Didesni kaip 50 ct deimantai yra vardiniai ir parduodami tik su dokumentais.

„Jeigu manęs paklaustumėte, ar verta investuoti į sintetinį ar paveiktą deimantą, atsakyčiau neigiamai. Technologijos tobulėja ir prognozuojama, kad ateityje sintetinių deimantų bus dar daugiau“, – „Investuok“ seminare sakė žinomas brangakmenių ekspertas.

Numizmatika – vienas pelningiausių verslų

Pasak kitoje seminaro dalyje kalbėjusio Lietuvos kolekcionierių gildijos prezidento Narimanto Savicko, numizmatika yra vienas pelningiausių verslų pasaulyje. Monetų kolekcionavimas ir investavimas nuolat populiarėja, prekyba monetomis jau seniai persikėlė į internetą.

„Monetos kaina priklauso nuo to, kiek tokių monetų buvo išleista, iš ko ji pagaminta ir kaip išsilaikiusi. Monetos niekada nenuvertėja, bėgant laikui jų kaina tik kyla. Tačiau kapsulėse parduodamos monetos kolekcionieriams įdomios tik tuomet, jei kapsulė nepažeista. Vertinant senovines ar senesnes monetas svarbu, kad nebūtų pažeista briauna“, – pataria daugiau kaip 20 m. monetas kolekcionuojantis ir numizmatus konsultuojantis N. Savickas.

Anot jo, itin retos ir vertingos jau nebeegzistuojančių šalių monetos. Taip pat vertinamos monetos su defektais – kai monetų kalykla išleidžia seriją pinigų su klaida.

Pasak eksperto, šiuo metu rinkoje siūloma nemažai padirbtų retųjų monetų. Jeigu jums Lietuvoje pasiūlys auksinę, sidabrinę ar kitokią kinišką monetą, galite būti 90 proc. tikri, kad ji padirbta. Sukčiai klastoja ne tik monetas, bet ir sertifikatus, dėžutes.

„Monetas rinkti, kolekcionuoti įdomu, nes bendraudamas su žmonėmis sužinai kitų valstybių istoriją, imi domėtis, kas monetose vaizduojama. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad dabar apyvartoje esančių Kanados pinigų dizainą kūrė išeivis iš Lietuvos?“ – sako numizmatas.

Anot lektoriaus, investuojant pirmiausia reikia apsispręsti, kiek lėšų norite skirti. Jei monetas renkatės norėdami tik investuoti, o ne kolekcionuoti, geriau įsigyti naujų monetų apsauginėse kapsulėse arba griebti į rankas katalogą ir leistis į senų, retų monetų paieškas.

Statistikos duomenimis, numizmatų skaičius kasmet didėja.

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.investuok.eu

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

Trišalė taryba pritarė papildomoms Darbo kodekso pataisoms (7)

Trišalė taryba trečiadienį pritarė Darbo kodekso nuostatoms, kurioms jau pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tačiau jos anksčiau nebuvo suderintos socialinių partnerių.

Palangos kredito unijos įkūrėjui - 7 metai nelaisvės (9)

Palangos kredito unijos įkūrėjui ir vienam buvusių jos vadovų Evaldui Petrauskui už sukčiavimą skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė, jis taip pat turės atlyginti unijai 1,817 mln. eurų žalą, nusprendė teismas.

Tyrimas: smulkus ir vidutinis verslas dėl išorės rizikų atsisako plėtros (19)

Daugiau nei du trečdaliai Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) įmonių šiais metais neplanuoja plėtros ir tai kelia riziką visai Lietuvos ekonomikos raidai, skelbiama antrus metus iš eilės įvertinus SVV sektoriaus atsparumo išorinėms rizikoms (gaisrams, įrangos gedimams ir pan. veiksniams) indeksą.

Kanados ir ES prekybos sutartis: apie pasekmes galima tik spėlioti (6)

Jei prekybos sutartis tarp Kanados ir Europos Sąjungos būtų ratifikuota, galima tik spėlioti, kokių pokyčių ir pasekmių tai atneštų – sutartyje galima aptikti nuostatų, potencialiai leisiančių sumažinti kokybės standartus.

Didžiausia Lietuvos verslininkų baimė – prarasti sukauptą turtą (18)

Lietuvos ir Latvijos verslininkams nerimą kelia skirtingi dalykai: mūsų šalies verslo atstovai labiausiai bijo prarasti savo turtą, o kaimyninėje Latvijoje bendrovių vadovai baimę jaučia dėl jų šalies ekonominių sąlygų.