Investavimas į brangakmenius ir monetas

 (82)
Pirmoji moteris JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright po Saddamo Husseino režimo žlugimo įsigijo naują sagę – durklu persmeigtą gyvatę. Susitikime, kur buvo svarstomas Artimųjų Rytų klausimas, ji segėjo taikos balandį – ekstremistų nužudyto Ichako Rabino našlės Leahos Rabinos dovaną. Matydamas Madeleine Albright segimus papuošalus galėjai pasakyti, kaip baigsis derybos.
© Reuters/Scanpix

Pasak „Investuok“ seminare kalbėjusio geologo, gemologo, mineralogo, brangakmenių eksperto ir brangakmenių muziejaus įkūrėjo dr. Arūno Kleišmanto, tokia deimantų ir kitų brangakmenių galia, simbolinė reikšmė ir medžiagos tobulumas skatina vis daugiau žmonių domėtis šia investavimo kryptimi.

„Prekyba brangakmeniais Indijoje minima jau prieš 7 000 m. Šie akmenys visais laikais žavėjo, intrigavo, kurstė aistras ir turėjo vertę. Brangakmeniai yra tarsi valiuta, kurios vertė pripažįstama visose šalyse“, – sako dr. A. Kleišmantas.

Gemologija turi visiškai skirtingus deimantų, spalvotųjų juvelyrinių akmenų ir kultivuotųjų perlų pasaulius. Šiuo metu yra apie 300 spalvotųjų juvelyrinių akmenų, tačiau daugiau kaip 90 % visos apyvartos sudaro prekyba deimantais.

Apgaulingas grožis

„Investuojant į deimantus reikia išmanyti labai daug subtilybių. Svarbiausia suprasti, kad deimantas negali kainuoti pigiai, todėl jeigu deimantų siūloma įsigyti pusvelčiui, greičiausiai kažkur slypi klasta. Deimantai yra tobuliausia, patvariausia, kiečiausia medžiaga, kuri naudojama pramonėje ir neturi jokio analogo. Deimantai iš tiesų nėra brangūs mineralai, jie kasami milžiniškais kiekiais. Brangakmenio vertę lemia gamta. Kai ji suformuoja ypatingos formos, spalvos ar visiškai bespalvį, be intarpų deimantą, iš kurio galima išgauti blizgesį, brangakmenis pradedamas vertinti emocijomis ir pinigais“, – seminare kalbėjo žinomas gemologas.

Vertinant brangakmenį geologui, o kartu ir investuotojui svarbu nustatyti, ar brangakmenis natūralus (sukurtas gamtos ir nušlifuotas), ar paveiktas (slėgiu, spinduliuote, temperatūra ar kt., siekiant patobulinti), ar jis sintetinis (sukurtas pramonei), ar tai imitacija (stiklas, plastikas ir pan.). Kebliausia, kad nepatyrusi akis skirtumo tarp šių akmenų gali ir nepastebėti. Todėl seminare gemologas patarė netikėti žodžiais, reikalauti brangakmenio kokybę įrodančių dokumentų, o dar geriau – pasikonsultuoti su ekspertais.

Pasak gemologo, įprastose parduotuvėse didesnių, gerai nušlifuotų deimantų nenusipirksime. Jie paprastai parduodami specializuotose parduotuvėse arba aukcionuose. Didesni kaip 50 ct deimantai yra vardiniai ir parduodami tik su dokumentais.

„Jeigu manęs paklaustumėte, ar verta investuoti į sintetinį ar paveiktą deimantą, atsakyčiau neigiamai. Technologijos tobulėja ir prognozuojama, kad ateityje sintetinių deimantų bus dar daugiau“, – „Investuok“ seminare sakė žinomas brangakmenių ekspertas.

Numizmatika – vienas pelningiausių verslų

Pasak kitoje seminaro dalyje kalbėjusio Lietuvos kolekcionierių gildijos prezidento Narimanto Savicko, numizmatika yra vienas pelningiausių verslų pasaulyje. Monetų kolekcionavimas ir investavimas nuolat populiarėja, prekyba monetomis jau seniai persikėlė į internetą.

„Monetos kaina priklauso nuo to, kiek tokių monetų buvo išleista, iš ko ji pagaminta ir kaip išsilaikiusi. Monetos niekada nenuvertėja, bėgant laikui jų kaina tik kyla. Tačiau kapsulėse parduodamos monetos kolekcionieriams įdomios tik tuomet, jei kapsulė nepažeista. Vertinant senovines ar senesnes monetas svarbu, kad nebūtų pažeista briauna“, – pataria daugiau kaip 20 m. monetas kolekcionuojantis ir numizmatus konsultuojantis N. Savickas.

Anot jo, itin retos ir vertingos jau nebeegzistuojančių šalių monetos. Taip pat vertinamos monetos su defektais – kai monetų kalykla išleidžia seriją pinigų su klaida.

Pasak eksperto, šiuo metu rinkoje siūloma nemažai padirbtų retųjų monetų. Jeigu jums Lietuvoje pasiūlys auksinę, sidabrinę ar kitokią kinišką monetą, galite būti 90 proc. tikri, kad ji padirbta. Sukčiai klastoja ne tik monetas, bet ir sertifikatus, dėžutes.

„Monetas rinkti, kolekcionuoti įdomu, nes bendraudamas su žmonėmis sužinai kitų valstybių istoriją, imi domėtis, kas monetose vaizduojama. Pavyzdžiui, ar žinojote, kad dabar apyvartoje esančių Kanados pinigų dizainą kūrė išeivis iš Lietuvos?“ – sako numizmatas.

Anot lektoriaus, investuojant pirmiausia reikia apsispręsti, kiek lėšų norite skirti. Jei monetas renkatės norėdami tik investuoti, o ne kolekcionuoti, geriau įsigyti naujų monetų apsauginėse kapsulėse arba griebti į rankas katalogą ir leistis į senų, retų monetų paieškas.

Statistikos duomenimis, numizmatų skaičius kasmet didėja.

Daugiau apie investavimą skaitykite žurnale „Investuok“ ir www.investuok.eu

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Naujienos

„Uber“ nutraukia veiklą Danijoje (18)

JAV pavėžėjimo paslaugas teikianti bendrovė „Uber“ pranešė nutraukianti darbą Danijoje dėl sugriežtintų įstatymų šalyje, rašo įtakingas britų verslo laikraštis „The Financial Times“.

Paradoksas: didžiausią smūgį patirs labiausiai „Brexit” palaikę regionai (32)

Paradoksalu, tačiau būtent tiems Didžiosios Britanijos regionams, kurie balsavo už šalies pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES), gresia didžiausios ekonominės pasėkmės dėl „Brexit”, rašo independent.co.uk.

Kinijos „Tencent“ perka 5 proc. „Tesla“ akcijų (1)

Kinijos technologijų milžinė „Tencent“ skyrė 1,78 mlrd. dolerių įsigyti 5 proc. elektromobilių gamintojos „Tesla“ akcijų, informuoja BBC.

M. Le Pen: euro atsisakymas nesukeltų devalvacijos (24)

Euro atsisakymas ir grįžimas prie Prancūzijos franko nesukeltų nacionalinės valiutos devalvacijos, teigia kraštutinių dešiniųjų lyderė ir kandidatė į prezidentus Marine Le Pen, rašo naujienų agentūra „Reuters“. „Nacionalinių valiutų sugrįžimas leistų kiekvienai šaliai iš naujo nustatyti tikrąją jų valiutos vertę, štai kas nutiktų. Ar dėl to nuvertėtų naujasis frankas? Greičiausiai, ne“, – M. Le Pen žodžius, pasakytus per susitikimą su verslo atstovais, cituoja agentūra.

Kaišiadorių rajono įmonė šešėlyje pardavė 220 tonų kiaulienos (15)

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Kauno apygardos valdyba ir Kauno apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl 19 asmenų, šešėlyje pardavusių 220 tonų kiaulienos skerdienos, kuri buvo paruošta Kaišiadorių rajone veikiančioje žemės ūkio bendrovėje, skelbiama FNTT pranešime žiniasklaidai.