Vyriausybė pritarė socialinio modelio kūrėjų parengtam Nedarbo draudimo įstatymo projektui, pagal kurį bedarbių pašalpos turėtų didėti.
Profesinės sąjungos piktinasi, kad šis pasiūlymas jiems teikiamas kaip saldainis mainais į liberalizuojamus darbo santykius ir lieka neaišku, iš kur bus imta lėšų didesnėms išmokoms.
Tuo metu banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad bedarbių išmokas reikėtų dar labiau susieti su žmonių įmokomis, taip jie jaustųsi saugesni ir noriau mokėtų mokesčius.
Naujajame Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekte numatyta, kad pastoviąją bedarbio išmokos dalį sudarys 30 proc. minimalios algos, o kintamąją – tam tikras procentas nuo konkretaus bedarbio pajamų.
Tačiau bendra suma negalės būti didesnė nei 75 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Šiuo metu tai būtų 525 eurai. Dabar maksimali bedarbio išmoka negali viršyti 70 proc. Vyriausybės patvirtintų draudžiamųjų pajamų. Šiuo metu didžiausia galima bedarbio pašalpa yra 301 euras.
„Taigi nedarbo socialinio draudimo išmoka būtų kur kas dosnesnė. Projekte siūloma, kad nuo pirmo iki trečio mėnesio, dalis pašalpos priklausytų nuo minimalios algos, o pusė – nuo žmogaus vidutinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį – 40 proc. išmokos priklausytų nuo algos, 7-9 mėnesius – 30 proc.“, - DELFI komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento vadovė Eglė Radišauskienė.
Naujajame projekte keičiamas ir stažo reikalavimas norintiems gauti bedarbio pašalpą. Siūloma išmoką skirti, jei žmogus turėjo 12 mėnesių darbo stažą per pastaruosius 24 mėnesius. Šiuo metu reikalaujama 18 mėnesių stažo per trejus metus.
Taip pat bedarbio pašalpa bus skiriama devyniems mėnesiams, šiuo metu įprastu atveju bedarbiai ją gauna pusę metų, o turintys ilgą stažą – iki devynių mėnesių.
Pasiteiravus, iš kur bus gauta papildomų lėšų padidėsiančioms bedarbių išmokoms, pašnekovė sakė: „Skaičiuojama, kad atsiradus daugiau naujų užimtumo formų, darbo sutarčių rūšių, turėtų padaugėti naujų darbo vietų. Taip pat atlaisvinus terminuotų darbo sutarčių sudarymą, jų nedarbo draudimo įmoka didėja dvigubai iki 3,6 proc.“.
Taip pat, pasak jos, iš bendrų „Sodros“ įmokų planuojama nedarbo draudimui skirti daugiau lėšų.
Tuo metu Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos vadovė Gražina Gruzdienė tvirtina, kad jiems reikia darbo, o ne pažadų bedarbiams.
Be to, pasak pašnekovės, didinant išlaidas užprogramuojamos problemos ateinančioms vyriausybėms.
„Tačiau lieka neaišku, iš kur bus gauta pinigų, nes tokiu atveju reikia plėsti draudžiamųjų asmenų bazę, o ar užteks tam politinės valios, labai abejoju. Aš manau, kad išeinanti valdžią ši klausimą palieka kitai Vyriausybei. Didinti gali tada, kai turi, iš ko. Pirmiausiai reikia sutvarkyti mokesčius, apmokestinti turtą, prabangias mašinas, tačiau tai pas mus nedaroma“, - kalbėjo G. Gruzdienė.
Dabar praradęs darbą panikuoja, o po to išvažiuoja
Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas laikosi nuomonės, kad sprendimas bedarbių išmokas labiau sieti su pajamomis yra teisingas, tik reikėtų dar labiau didinti šį santykį.
DELFI primena, kad Andriaus Kubiliaus Vyriausybė dėl ekonominės krizės apskritai bedarbių pašalpas buvo sumažinusi iki 45 proc. draudžiamųjų pajamų arba maksimalios 188 eurų sumos nepriklausomai nuo buvusių pajamų.
Ekonomistas pabrėžia, kad būtent žmonių saugumas ir didina darbo rinkos lankstumą, ko ir siekiama vadinamuoju socialiniu modeliu. Be to, jis akcentavo, kad nedarbo draudimas yra draudimas, o ne pašalpa, nes dirbantieji įmokas moka nuo visų savo pajamų. Taigi kuo daugiau uždirba, tuo daugiau sumoka.
„Pavyzdžiui, Šveicarijoje, kurioje nedarbo lygis yra pats mažiausias Europoje, nedarbo draudimo išmokos 3-6 mėnesius siekia beveik 100 proc. buvusio darbo užmokesčio. Po to jos nuosaikiai mažėja, kol po pusantrų metų visiškai prapuola. Tokiu atveju žmogus jaučiasi saugus, pasitiki valstybe, draudimo sistema, nebijo prarasti darbo. O kaip yra Lietuvoje? Gerai uždirbantis žmogus, praradęs darbą, Lietuvoje yra panikoje. Kuo tai baigiasi? Dažniausiai emigracija“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, politikai dažnai argumentuoja kad dar labiau išmokų susieti į įmokomis nenorima, nes baiminamasi, kad bus piktnaudžiaujama sistema.
„Tai skamba keistai, nes nepasitikima savo piliečiais. Bet tada piliečiai nepasitiki valdžia. Nes dabar, kai draudimo nėra, koks tikslas mokėti oficialų darbo užmokestį? Juk pas mus 25 proc. privataus sektoriaus darbuotojų uždirba minimumą. Tai yra nesąmonė, akivaizdu, kad žmonės gauna papildomą užmokestį vokelyje. Tokia sistema, kai išmoka nėra susijusi su įmokomis, skatina lįsti į šešėlį“, - kalbėjo Ž. Mauricas.
Jo teigimu, pajamų didesnėms bedarbių išmokoms turėtų atsirasti, nes žmonės patys noriau mokėtų mokesčius nuo realiai gaunamų atlyginimų.
„Ekonomikos mokslas juda tolyn nuo buhalterinio mąstymo elgsenos ekonomikos link. Papildomų pajamų šaltinis ir būtų didesnis žmonių noras mokėti įmokas, nes jie matytų, kad už tai gauna naudą. Lietuvoje yra didelis šešėlis, taigi ir pajamų rezervas“, - pabrėžė pašnekovas.
Ž. Mauricas paskaičiavo, kiek pinigų vidutinį atlyginimą uždirbantis žmogus, galėtų tikėtis tapęs bedarbiu, jei naujasis įstatymas būtų priimtas Seime. Jo vertinimu, toks žmogus galėtų tikėtis 450 eurų išmokos.
Jeigu Seimas ir prezidentė pritars, planuojama, kad įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, šalyje buvo įregistruota 154,6 tūkst. bedarbių ir jie sudarė 8,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
