Skaičiuojant kiaušiniais, šiandien lietuviai gyvena maždaug dvigubai geriau nei tarpukariu. Tačiau yra ir tokių produktų, kurių vidutinį atlyginimą gaunantis gyventojas 2015 metais galėjo nusipirkti mažiau nei 1938-aisias.
© Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) „į rankas“ siekė 569 eurus.

Remiantis istoriko Gedimino Vaskelos moksliniu straipsniu „Darbo užmokestis ir darbininkų bei tarnautojų šeimų gyvenimo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1938–1940 metais“, 1939 metais darbininko vyro 24 darbo dienų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 159,84 lito.

Svarbu pažymėti, kad tuomet „šeimos galva“ namo parnešdavo didžiąją dalį viso namų ūkio pajamų (81,38 proc.), todėl moterys buvo kur kas labiau priklausomos nuo vyrų.

Idealizuojamas laikotarpis: kaip gyveno paprastas lietuvis
© DELFI

Keitėsi kartais

Lyginant G. Vaskelos surinktas 1938 metų ir Statistikos departamento 2015 metų gruodžio vidutines mažmenines produktų kainas, matyti, kad šiandien lietuviai gyvena kur kas sočiau.

Pavyzdžiui, miltų už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti maždaug 3 kartus daugiau, aliejaus – 2,5, cukraus – 5, kiaušinių – 2, kiaulienos – 1,5 karto daugiau.

Tačiau duonos už tokią pačią sumą 2015 metų pabaigoje asmuo galėjo nusipirkti 2 kartus mažiau nei 1938 metais. 0,2 karto mažiau buvo galima nusipirkti ir pieno, jautienos – 2 kartus mažiau , silkės – 0,1 karto.

Pavyzdžiui, kilogramas kvietinių miltų 1938 metais kainavo 0,54 lito, litras pieno – 0,17 lito, 10 kiaušinių – 0,75 lito.

Šiandien už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti maždaug 825 kilogramus aukščiausios rūšies kvietinių miltų. 1938 metais už tuometinį vidutinį atlyginimą gyventojas galėjo nusipirkti 269 kilogramus kvietinių miltų.

Atitinkamai gyventojai šiandien gali nusipirkti 390 kilogramus duonos ruginių miltų pagrindu prieš 667 kilogramus 1938 metais. Kitus skirtumus galite pažiūrėti pridėtoje diagramoje.

Primena dabartį

1918 metų vasario 16 dieną Nepriklausomybės Aktą paskelbusios Lietuvos spauda šalies ekonomikos problemoms dėmesio skirdavo nuolat.

Pavyzdžiui, 1922 metų balandžio 16 dienos „Darbininko“ numeryje skelbiamas straipsnis pavadinimu „Maisto produktų brangybei didėjant“. Jame analizuojamos kainų didėjimo priežastys.

„Iš pinigo gyvenantiems žmonėms pasidarė sunku, nes jų uždarbis negali taip sparčiai kilti, kaip tai yra su produktų kainomis. Kauno dirbtuvių darbininkai pareikalavo pridėti uždarbio. Darbdaviai žinoma, negalėjo nesuprasti keblios darbininko padėties ir beveik visus darbininkų ekonominius reikalavimus išpildė. Tas pats ir kitur. Bet vistik pabrangimas nesustoja ir galimas daiktas, kad netrukus vėl priseis statyti naujus reikalavimus, jeigu nebus prašalinta brangenybės kilimas“, – rašoma jame (kalba čia ir toliau netaisyta – DELFI).

Straipsnyje teigiama, kad kainos kyla dėl dviejų priežasčių: didelio markės kritimo ir dėl produktų išvežimo į užsienį. Dėl to siūloma eksportą riboti.

DELFI primena, kad litas Lietuvoje cirkuliuoti pradėjo tik 1925 metais, praėjus beveik 3 metams po to, kai Seimas pirmą kartą paskelbė apie naujojo piniginio vieneto įvedimą.

1929 balandžio 24 dienos „Dienos“ numeryje skelbiamas tekstas primena šiandieninius ekonomistų raginimus didinti Lietuvos konkurencingumą. Straipsnyje pavadinimu „Abejotinas Lietuvos ūkio progresas“ žavimasi JAV ir Vokietijos pasiekimais bei kritikuojama Lietuvos ekonomikos padėtis.

„Šiandien nėra tokios valstybės, kuri ūkiškai būtų priklausoma tik savęs. Priešingai, mažiausios ir menkiausios valstybės ūkiškas gyvenimas yra inkorporuotas visoj pasaulinėj ūkio sistemoj; visais atžvilgiais jis yra priklausomas nuo pasaulio ūkio konjunktūros, nuo jo stovio bei raidos, kiekvienos atskiros valstybės progresas priklauso nuo pasauliniam ūkyje stipriausių valstybių ūkiško progreso ir tik tuo progresu gali būti matuojamas savos šalies ūkiškas progresas.

Tik taip suprantamas šalies ūkiškas progresas gali išrišti klausimą – ar toji šalis ekonomiškai gali išlaikyti savystovumą, ar ji artimiausioj ateity bus pavergta ekonomiškai stipresnio kaimyno? Juk, pagaliau tame ir glūdi šalies ekonomiško progreso gili prasmė ir tikslas“, – rašoma „Dienoje“.

Daug dėmesio kainoms skyrė ir 1925–1944 metais leistas „Ūkininko patarėjas“, kurio kiekviename numeryje visas puslapis būdavo skiriamas tuometinėms bekono, kiaušinių, sviesto, javų, pašarų ir gyvulių kainoms rinkoje.

Nuo kainų temos neatsiribojo ir tarpukariu Lietuvoje veikusi komunistų partija, kurios platinti spaudiniai iš dalies primena šiandien socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“, skelbiamas nuomones.

1933 metais komunistai „visų šalių proletarus“ ragino vienytis prieš „lupikiškas kainas už elektrą“.

„Mes reikalaujam: anuliuoti visas skolas už elektrą neturtingiems gyventojams, panaikinti mokestį už skaitliuką, papigint elektrą iki 50 centų už kilovatą, bedarbius ir biednuomenę aprupit elektra savivaldibes lėšomis“, – rašoma jų spaudinyje.

1936 metais Lietuvos komunistų partija 2 tūkst. egzempliorių tiražu išplatino raginimą „Kovokit del savo padėties pagerinimo!“.

„Kainos pakilo maisto produktams, kapitalistai dar aukščiau pakėlė kainas pramonės prekėms. Darbininkų algos pasiliko tos pačios pusbadžios“, – skelbiama jame.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Rekordiškai padaugėjo Didžiojoje Britanijoje dirbančių ES šalių piliečių (11)

Didžiojoje Britanijoje dirbančių Europos Sąjungos šalių piliečių skaičius antrąjį šį...

Dėl teroro aktų Ispanijoje atpigusios aviakompanijų akcijos nusitempė žemyn visą Europos akcijų rinką (8)

Europos vertybinių popierių rinka penktadienį smuktelėjo, nes dėl Ispanijoje įvykdytų kelių...

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (8)

Pertvarkoma Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ( VVTAT ): jai perduodamos Europos...

Krintant svarui, toliau daugėja Didžiąją Britaniją lankančių turistų skaičius (10)

Didžiąją Britaniją birželį aplankiusių turistų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2016 m....

B. Bradauskui priklausantis „Lamantinas“ šiemet uždirbo 471 tūkst. eurų pelno (50)

Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lamantinas“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 471...

Top naujienos

Ar kada susimąstėte, kaip iš tiesų dirba „Palangos bobutės“ (33)

300 kvadratinių metrų dydžio butas vasarai Palangoje jau atgyvena, sako „Ober-Haus“ Vakarų...

Kaip iš tikrųjų atrodo gyvenimas Rusijos glūdumoje (21)

Švintant saulei Jevdokimovas, kaimas Rusijos glūdumoje, tingiai bunda iš miego ir nyra iš trobas...

Naktinis reidas Vilniuje: nepilnametis prie vairo ir nuo dėmesio į krūmus sprukęs doras jaunuolis

Naktinis reidas Vilniuje prasidėjo iškart pričiuptais dviem vairuotojo pažymėjimų...

Po lietaus dalis sostinės gyventojų liko be elektros (29)

Į DELFI redakciją šeštadienio vakarą kreipėsi vilnietis, kurio teigimu, pusė sostinės...

Pridarytas klaidas išvardijęs D. Adomaitis pasiūlė priprasti prie tokio L. Lekavičiaus žibėjimo specialiai Krepšinis.lt iš Rygos (80)

Lietuvos krepšininkai galėjo savo kailiu patirti, kokį potencialą turi ši „auksine karta“...

Nematomi žvalgybininkų karai, pinigai ir naujas ginklas – moterys (85)

Mečys Laurinkus – pirmasis Nepriklausomos Lietuvos žvalgybos vadas. Koks šio profesionalo...

Latvijos talentų nesulaikiusi Lietuvos rinktinė kapituliavo Rygoje (1121)

Kontrolinėse rungtynėse Rygoje Europos čempionatui besirengianti Lietuvos rinktinė pralaimėjo...

Kaip iš siaubo filmo: Baltimorės monstras pardavinėjo aukų kūnus užkandinėje (52)

Neseniai mirė žudikas maniakas Josephas Roy’us Metheny’is, dažnai vadinamas Baltimorės...

Profesinė liga baigėsi kankinimo prietaisą primenančiame vežimėlyje (83)

Lazdomis varomas invalido vežimėlis . Kai kam jis panašus į kankinimo prietaisą, bet vos...

Atrodo paprasta, bet efektyvu: kaip miestai gelbėjasi nuo nepakeliamos kaitros (4)

Didmiesčiai visame pasaulyje ieško būdų, kaip išgyventi vasarą ir išsaugoti gyvybes. Kovoje su...