Idealizuojamas laikotarpis: kaip gyveno paprastas lietuvis

 (854)
Skaičiuojant kiaušiniais, šiandien lietuviai gyvena maždaug dvigubai geriau nei tarpukariu. Tačiau yra ir tokių produktų, kurių vidutinį atlyginimą gaunantis gyventojas 2015 metais galėjo nusipirkti mažiau nei 1938-aisias.
Idealizuojamas laikotarpis: kaip gyveno paprastas lietuvis
© Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) „į rankas“ siekė 569 eurus.

Remiantis istoriko Gedimino Vaskelos moksliniu straipsniu „Darbo užmokestis ir darbininkų bei tarnautojų šeimų gyvenimo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1938–1940 metais“, 1939 metais darbininko vyro 24 darbo dienų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 159,84 lito.

Svarbu pažymėti, kad tuomet „šeimos galva“ namo parnešdavo didžiąją dalį viso namų ūkio pajamų (81,38 proc.), todėl moterys buvo kur kas labiau priklausomos nuo vyrų.

Idealizuojamas laikotarpis: kaip gyveno paprastas lietuvis
© DELFI

Keitėsi kartais

Lyginant G. Vaskelos surinktas 1938 metų ir Statistikos departamento 2015 metų gruodžio vidutines mažmenines produktų kainas, matyti, kad šiandien lietuviai gyvena kur kas sočiau.

Pavyzdžiui, miltų už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti maždaug 3 kartus daugiau, aliejaus – 2,5, cukraus – 5, kiaušinių – 2, kiaulienos – 1,5 karto daugiau.

Tačiau duonos už tokią pačią sumą 2015 metų pabaigoje asmuo galėjo nusipirkti 2 kartus mažiau nei 1938 metais. 0,2 karto mažiau buvo galima nusipirkti ir pieno, jautienos – 2 kartus mažiau , silkės – 0,1 karto.

Pavyzdžiui, kilogramas kvietinių miltų 1938 metais kainavo 0,54 lito, litras pieno – 0,17 lito, 10 kiaušinių – 0,75 lito.

Šiandien už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti maždaug 825 kilogramus aukščiausios rūšies kvietinių miltų. 1938 metais už tuometinį vidutinį atlyginimą gyventojas galėjo nusipirkti 269 kilogramus kvietinių miltų.

Atitinkamai gyventojai šiandien gali nusipirkti 390 kilogramus duonos ruginių miltų pagrindu prieš 667 kilogramus 1938 metais. Kitus skirtumus galite pažiūrėti pridėtoje diagramoje.

Primena dabartį

1918 metų vasario 16 dieną Nepriklausomybės Aktą paskelbusios Lietuvos spauda šalies ekonomikos problemoms dėmesio skirdavo nuolat.

Pavyzdžiui, 1922 metų balandžio 16 dienos „Darbininko“ numeryje skelbiamas straipsnis pavadinimu „Maisto produktų brangybei didėjant“. Jame analizuojamos kainų didėjimo priežastys.

„Iš pinigo gyvenantiems žmonėms pasidarė sunku, nes jų uždarbis negali taip sparčiai kilti, kaip tai yra su produktų kainomis. Kauno dirbtuvių darbininkai pareikalavo pridėti uždarbio. Darbdaviai žinoma, negalėjo nesuprasti keblios darbininko padėties ir beveik visus darbininkų ekonominius reikalavimus išpildė. Tas pats ir kitur. Bet vistik pabrangimas nesustoja ir galimas daiktas, kad netrukus vėl priseis statyti naujus reikalavimus, jeigu nebus prašalinta brangenybės kilimas“, – rašoma jame (kalba čia ir toliau netaisyta – DELFI).

Straipsnyje teigiama, kad kainos kyla dėl dviejų priežasčių: didelio markės kritimo ir dėl produktų išvežimo į užsienį. Dėl to siūloma eksportą riboti.

DELFI primena, kad litas Lietuvoje cirkuliuoti pradėjo tik 1925 metais, praėjus beveik 3 metams po to, kai Seimas pirmą kartą paskelbė apie naujojo piniginio vieneto įvedimą.

1929 balandžio 24 dienos „Dienos“ numeryje skelbiamas tekstas primena šiandieninius ekonomistų raginimus didinti Lietuvos konkurencingumą. Straipsnyje pavadinimu „Abejotinas Lietuvos ūkio progresas“ žavimasi JAV ir Vokietijos pasiekimais bei kritikuojama Lietuvos ekonomikos padėtis.

„Šiandien nėra tokios valstybės, kuri ūkiškai būtų priklausoma tik savęs. Priešingai, mažiausios ir menkiausios valstybės ūkiškas gyvenimas yra inkorporuotas visoj pasaulinėj ūkio sistemoj; visais atžvilgiais jis yra priklausomas nuo pasaulio ūkio konjunktūros, nuo jo stovio bei raidos, kiekvienos atskiros valstybės progresas priklauso nuo pasauliniam ūkyje stipriausių valstybių ūkiško progreso ir tik tuo progresu gali būti matuojamas savos šalies ūkiškas progresas.

Tik taip suprantamas šalies ūkiškas progresas gali išrišti klausimą – ar toji šalis ekonomiškai gali išlaikyti savystovumą, ar ji artimiausioj ateity bus pavergta ekonomiškai stipresnio kaimyno? Juk, pagaliau tame ir glūdi šalies ekonomiško progreso gili prasmė ir tikslas“, – rašoma „Dienoje“.

Daug dėmesio kainoms skyrė ir 1925–1944 metais leistas „Ūkininko patarėjas“, kurio kiekviename numeryje visas puslapis būdavo skiriamas tuometinėms bekono, kiaušinių, sviesto, javų, pašarų ir gyvulių kainoms rinkoje.

Nuo kainų temos neatsiribojo ir tarpukariu Lietuvoje veikusi komunistų partija, kurios platinti spaudiniai iš dalies primena šiandien socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“, skelbiamas nuomones.

1933 metais komunistai „visų šalių proletarus“ ragino vienytis prieš „lupikiškas kainas už elektrą“.

„Mes reikalaujam: anuliuoti visas skolas už elektrą neturtingiems gyventojams, panaikinti mokestį už skaitliuką, papigint elektrą iki 50 centų už kilovatą, bedarbius ir biednuomenę aprupit elektra savivaldibes lėšomis“, – rašoma jų spaudinyje.

1936 metais Lietuvos komunistų partija 2 tūkst. egzempliorių tiražu išplatino raginimą „Kovokit del savo padėties pagerinimo!“.

„Kainos pakilo maisto produktams, kapitalistai dar aukščiau pakėlė kainas pramonės prekėms. Darbininkų algos pasiliko tos pačios pusbadžios“, – skelbiama jame.

www.DELFI.lt
Naujienų prenumerata
Parašykite savo komentarą
arba komentuokite anonimiškai čia
Skelbdami komentarą, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Skaityti komentarus Skaityti komentarus

Naujienos

„Brexit“ padarinius lenkai jau pajuto (115)

Paaiškėjus, kad britai referendume nusprendė palikti Europos Sąjungą, smuko Lenkijos zloto vertė, skelbia thenews.pl.

Perspėjimas: su „Brexit“ susijęs rinkų svyravimas turės neigiamų pasekmių (11)

Didžiojo septyneto šalių finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai perspėjo, kad Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos gali turėti „neigiamų pasekmių“ po to, kai svaro kursas JAV dolerio atžvilgiu smuko iki žemiausio lygio per 30 metų, o akcijų rinkose kilo sumaištis.

Analitikai: po „Brexit“ ekonomikos stabilumas – politikų rankose (26)

Jungtinei Karalystei apsisprendus palikti daugiau nei 0,5 mlrd. gyventojų vienijančią Europos Sąjungą, analitikai teigia, kad ekonomikos stabilumas priklausys nuo Bendrijos politikų sprendimų. Pasak jų, katastrofiškų padarinių tikėtis nereikėtų, tačiau rinką gali paveikti nežinomybė.

Kinija ragina ES ir Britaniją kaip galima greičiau susitarti dėl tolesnių santykių (9)

Penktadienį Kinijos valdžia paragino Britaniją ir Europos Sąjungą kaip galima greičiau pasiekti susitarimą dėl tolesnių santykių po to, kai britai pareiškė norą atsisakyti narystės. Pekinas teigė vis dar sieksiantis skatinti Kinijos bendradarbiavimą su Londonu, praneša „Reuters".

Londono finansų rinkose chaosas: akcijos ir svaro vertė sparčiai krinta (36)

Londono akcijų rinkoje vertybinių popierių kainos po britų referendumo penktadienį krito daugiau kaip 8 proc. Jau prekybos sesijos pradžioje FTSE 100 indeksas prarado 500 punktų ir sumenko iki 5808,72 punkto, praneša BBC.