Idealizuojamas laikotarpis: kaip gyveno paprastas lietuvis

 (854)
Skaičiuojant kiaušiniais, šiandien lietuviai gyvena maždaug dvigubai geriau nei tarpukariu. Tačiau yra ir tokių produktų, kurių vidutinį atlyginimą gaunantis gyventojas 2015 metais galėjo nusipirkti mažiau nei 1938-aisias.
Idealizuojamas laikotarpis: kaip gyveno paprastas lietuvis
© Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 metų trečiąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) „į rankas“ siekė 569 eurus.

Remiantis istoriko Gedimino Vaskelos moksliniu straipsniu „Darbo užmokestis ir darbininkų bei tarnautojų šeimų gyvenimo lygis Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1938–1940 metais“, 1939 metais darbininko vyro 24 darbo dienų vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 159,84 lito.

Svarbu pažymėti, kad tuomet „šeimos galva“ namo parnešdavo didžiąją dalį viso namų ūkio pajamų (81,38 proc.), todėl moterys buvo kur kas labiau priklausomos nuo vyrų.

Idealizuojamas laikotarpis: kaip gyveno paprastas lietuvis
© DELFI

Keitėsi kartais

Lyginant G. Vaskelos surinktas 1938 metų ir Statistikos departamento 2015 metų gruodžio vidutines mažmenines produktų kainas, matyti, kad šiandien lietuviai gyvena kur kas sočiau.

Pavyzdžiui, miltų už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti maždaug 3 kartus daugiau, aliejaus – 2,5, cukraus – 5, kiaušinių – 2, kiaulienos – 1,5 karto daugiau.

Tačiau duonos už tokią pačią sumą 2015 metų pabaigoje asmuo galėjo nusipirkti 2 kartus mažiau nei 1938 metais. 0,2 karto mažiau buvo galima nusipirkti ir pieno, jautienos – 2 kartus mažiau , silkės – 0,1 karto.

Pavyzdžiui, kilogramas kvietinių miltų 1938 metais kainavo 0,54 lito, litras pieno – 0,17 lito, 10 kiaušinių – 0,75 lito.

Šiandien už vidutinį atlyginimą galima nusipirkti maždaug 825 kilogramus aukščiausios rūšies kvietinių miltų. 1938 metais už tuometinį vidutinį atlyginimą gyventojas galėjo nusipirkti 269 kilogramus kvietinių miltų.

Atitinkamai gyventojai šiandien gali nusipirkti 390 kilogramus duonos ruginių miltų pagrindu prieš 667 kilogramus 1938 metais. Kitus skirtumus galite pažiūrėti pridėtoje diagramoje.

Primena dabartį

1918 metų vasario 16 dieną Nepriklausomybės Aktą paskelbusios Lietuvos spauda šalies ekonomikos problemoms dėmesio skirdavo nuolat.

Pavyzdžiui, 1922 metų balandžio 16 dienos „Darbininko“ numeryje skelbiamas straipsnis pavadinimu „Maisto produktų brangybei didėjant“. Jame analizuojamos kainų didėjimo priežastys.

„Iš pinigo gyvenantiems žmonėms pasidarė sunku, nes jų uždarbis negali taip sparčiai kilti, kaip tai yra su produktų kainomis. Kauno dirbtuvių darbininkai pareikalavo pridėti uždarbio. Darbdaviai žinoma, negalėjo nesuprasti keblios darbininko padėties ir beveik visus darbininkų ekonominius reikalavimus išpildė. Tas pats ir kitur. Bet vistik pabrangimas nesustoja ir galimas daiktas, kad netrukus vėl priseis statyti naujus reikalavimus, jeigu nebus prašalinta brangenybės kilimas“, – rašoma jame (kalba čia ir toliau netaisyta – DELFI).

Straipsnyje teigiama, kad kainos kyla dėl dviejų priežasčių: didelio markės kritimo ir dėl produktų išvežimo į užsienį. Dėl to siūloma eksportą riboti.

DELFI primena, kad litas Lietuvoje cirkuliuoti pradėjo tik 1925 metais, praėjus beveik 3 metams po to, kai Seimas pirmą kartą paskelbė apie naujojo piniginio vieneto įvedimą.

1929 balandžio 24 dienos „Dienos“ numeryje skelbiamas tekstas primena šiandieninius ekonomistų raginimus didinti Lietuvos konkurencingumą. Straipsnyje pavadinimu „Abejotinas Lietuvos ūkio progresas“ žavimasi JAV ir Vokietijos pasiekimais bei kritikuojama Lietuvos ekonomikos padėtis.

„Šiandien nėra tokios valstybės, kuri ūkiškai būtų priklausoma tik savęs. Priešingai, mažiausios ir menkiausios valstybės ūkiškas gyvenimas yra inkorporuotas visoj pasaulinėj ūkio sistemoj; visais atžvilgiais jis yra priklausomas nuo pasaulio ūkio konjunktūros, nuo jo stovio bei raidos, kiekvienos atskiros valstybės progresas priklauso nuo pasauliniam ūkyje stipriausių valstybių ūkiško progreso ir tik tuo progresu gali būti matuojamas savos šalies ūkiškas progresas.

Tik taip suprantamas šalies ūkiškas progresas gali išrišti klausimą – ar toji šalis ekonomiškai gali išlaikyti savystovumą, ar ji artimiausioj ateity bus pavergta ekonomiškai stipresnio kaimyno? Juk, pagaliau tame ir glūdi šalies ekonomiško progreso gili prasmė ir tikslas“, – rašoma „Dienoje“.

Daug dėmesio kainoms skyrė ir 1925–1944 metais leistas „Ūkininko patarėjas“, kurio kiekviename numeryje visas puslapis būdavo skiriamas tuometinėms bekono, kiaušinių, sviesto, javų, pašarų ir gyvulių kainoms rinkoje.

Nuo kainų temos neatsiribojo ir tarpukariu Lietuvoje veikusi komunistų partija, kurios platinti spaudiniai iš dalies primena šiandien socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „Facebook“, skelbiamas nuomones.

1933 metais komunistai „visų šalių proletarus“ ragino vienytis prieš „lupikiškas kainas už elektrą“.

„Mes reikalaujam: anuliuoti visas skolas už elektrą neturtingiems gyventojams, panaikinti mokestį už skaitliuką, papigint elektrą iki 50 centų už kilovatą, bedarbius ir biednuomenę aprupit elektra savivaldibes lėšomis“, – rašoma jų spaudinyje.

1936 metais Lietuvos komunistų partija 2 tūkst. egzempliorių tiražu išplatino raginimą „Kovokit del savo padėties pagerinimo!“.

„Kainos pakilo maisto produktams, kapitalistai dar aukščiau pakėlė kainas pramonės prekėms. Darbininkų algos pasiliko tos pačios pusbadžios“, – skelbiama jame.

www.DELFI.lt
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 
Naujienų prenumerata

Naujienos

Volstritas prekybą baigė augimu

JAV akcijų indeksai pirmadienį augo, o indeksas „Dow“ atnaujino dienos maksimumą. Tam įtakos turėjo kylančios naftos kainos bei stiprūs statistiniai duomenys, informuoja „Reuters“.

Bankas sumokės milijardą dolerių už akcininkų apgaulę (6)

Didžiosios Britanijos bankas „Royal Bank of Scotland“ (RBS) sutiko sumokėti 800 mln. svarų sterlingų (apie milijardą JAV dolerių) dėl kaltinimų klaidinus akcininkus 2008 metais, praneša naujienų agentūra „Bloomberg“.

Sutarta dėl priemonių Graikijos įsiskolinimui mažinti (2)

Euro zonos finansų ministrai pritarė priemonių paketui, skirtam sušvelninti Graikijos skolos naštą. Tokios priemonės leis sumažinti bendrą Graikijos įsiskolinimą 20 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 2060 metų, informuoja naujienų tarnyba BBC.

Seimas spręs dėl lengvatos gyvybės draudimui naikinimo (8)

Naujas gyvybės draudimo sutartis sudarantiems arba senąsias pratęsiantiems šalies gyventojams nuo 2017 metų siūloma nebeleisti pasinaudoti mokestine lengvata.

Dėl lietuviškų prekių eksporto – optimistinės nuotaikos (6)

„Versli Lietuva“ skaičiuoja, kad lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) eksporto vertė į tikslines rinkas šių metų trečią ketvirtį per metus išaugo 2,4 proc., antradienį rašo „Lietuvos žinios“.