Ne pirmus metus vasaromis galimybę padirbėti nepilnamečiams siūlantys rajono verslininkai „Gimtajam Rokiškiui“ teigė, jog situacija būtų geresnė, jei darbdaviui neprisieitų įveikti tiek biurokratinių „užkardų“. 

„Esu gavęs baudą už vaiko išnaudojimą, nes įdarbinau dar keturiolikos neturėjusį sūnų... Sukurtas didžiulis biurokratinis aparatas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo darbo, nors jie patys labai nori dirbti“, – neslėpė bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa.

Dirbti norinčių moksleivių – daug, siūlančiųjų darbo vietas – vienetai

Kas nepamena to saldaus jausmo, kai tau, mokinukui, einančiam gatve, kišenėje žvanga pinigėliai, paties sąžiningai uždirbti per mokyklines vasaros atostogas? Kitaip nei tėvų duoti kišenpinigiai, jie įgaudavo daug didesnę vertę, nes... uždirbti savo prakaitu. Dažnai tokius net išleisti būdavo sunkiau: kol apsvarstydavai visus „už“ ar „prieš“, prie pilstomų ledų aparato ar pilstomos giros „bačkutės“ nusidriekdavo ilgiausia eilė laukiančiųjų...

Šiandien tas saldus savų pinigų turėjimo jausmas prieinamas labai nedidelei daliai mūsų rajono moksleivių. Pasak kalbinto Panevėžio teritorinės darbo biržos (PTDB) Rokiškio skyriaus vedėjo Virginijaus Strazdo, šiuo metu Darbo biržoje yra užsiregistravę apie 10 darbo ieškančių nepilnamečių, tuo tarpu į juos orientuotų pasiūlymų – vos du: viena įmonė ieško sandėlio darbuotojo, kita – giros pardavėjo.

„Atėjus vasarai, daugelis mokinių galvoja, ką veikti per atostogas. Dirbti ar savanoriauti – pati geriausia asmenybės tobulėjimo mokykla, bet... Šiuo metu Darbo biržoje moksleiviams siūlomos dvi laisvos darbo vietos, praėjusiais metais nebuvo nė vienos, o 2013-aisiais – dvi“, – teigė pašnekovas. Anot jo, nors kiekvienais metais norinčių padirbėti vasarą moksleivių daugėja, tačiau darbo rinkos tendencijos rodo, kad verslininkai jiems savo įmonių duris atveria nenoriai. „Šiais metais apklausėme rajono darbdavius. Penki iš jų atsakė, jog galbūt įdarbins moksleivius vasaros sezono metu. Dar keli darbdaviai nurodė, jog pirmumą teiks darbuotojų vaikams ar įdarbins tik darbuotojų vaikus“, – sakė V. Strazdas. 

Darbdaviui neparankūs dėl kelių priežasčių

Pasak PTDB Rokiškio skyriaus vedėjo pavaduotojos Algirdos Žemaitienės, darbdavius nuo nepilnamečių įdarbinimo atbaido ne vienas veiksnys: valstybės indėlio nebuvimas, nemažai laiko ir pastangų atimanti „popierinė“ nepilnamečio įdarbinimo pusė bei prisiimama didžiulė atsakomybė. „Kiti darbdaviai teigia, kad moksleiviai jiems neparankūs tuo, jog darbo rinkoje gali išlikti tik mėnesį ar pora, o juos apmokyti būtina taip pat, kaip ir nuolat dirbančiuosius“, – sakė pašnekovė.

Tačiau, anot jos, darbdaviui registruojant naują darbo vietą, Darbo biržos darbuotojai yra įpareigoti teirautis, ar jie sutiktų priimti nepilnametį.

Pirmenybė – darbuotojų vaikams

Tai, kad nepilnamečio įdarbinimas įmonei yra gana rimtas iššūkis, sutinka ir ne pirmą dešimtmetį tą darančios bendrovės „Rokiškio sūris“ vadovas Dalius Trumpa. 

„Esu gavęs baudą už vaiko išnaudojimą, nes įdarbinau dar keturiolikos neturėjusį sūnų... Sukurtas didžiulis biurokratinis aparatas, kuriuo siekiama apsaugoti vaikus nuo darbo, nors jie patys labai nori dirbti“, – sakė pašnekovas.

Šią vasarą bendrovė galimybę užsidirbti suteiks maždaug 40 jaunuolių, kai kurie jų – jau studentai, tačiau didžioji dauguma – nepilnamečiai moksleiviai. „Pirmenybę visada teikiame darbuotojų vaikams. Už kiekvieną įdarbintąjį – kažkas laiduoja, bet norint sutvarkyti reikalingą dokumentaciją, nori nenori suima pyktis: reikalaujama begalės prašymų, sutikimų, pažymų. Nors kiekvienais metais norinčių užsidirbti moksleivių vis daugėja, tačiau jų įdarbinimo procedūra tikrai nelengvėja. Mano supratimu, užtektų pasirašyti normalią darbo sutartį ir priskirti už nepilnamečio darbuotojo priežiūrą atsakingą darbuotoją, bet...“ – svarstė pašnekovas.

Nauda – abipusė

Pasak D. Trumpos, vasarą jo vadovaujamoje bendrovėje – pats darbymetis.

„Yra įmonių, kurios vasaromis vaikus įdarbina, nors ir neturi papildomo darbo, o mes – turim. Taigi nauda abipusė. Visada pagalvojam ir apie tai, kad laikinai padirbėti atėjęs moksleivis ateityje gali tapti potencialiu nuolatiniu darbuotoju“, – sakė pašnekovas.

Kaip galimybę užsidirbti vertina patys vaikai? Pasak D. Trumpos, pasitaiko įvairių variantų: dauguma noriai dirba ir niekieno neraginami „paaukoja“ visas atostogas, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie pamėgina ir išeina. „Artėjant vasaros atostogoms, moksleivius paraginčiau nebijoti kreiptis į mūsų bendrovės kadrų skyrių ir pareikšti norą dirbti. Garantuoti – niekada negalim, bet jeigu situacija susiklostys taip, kad reikės darbuotojų, – pakviesim“, – sakė D. Trumpa.

Kas geriau: patyręs, bet nenorintis dirbti, ar jaunas, bet kupinas entuziazmo?

Pasinaudojus viešųjų darbų programos rėmimo priemone du moksleiviai – 17-metis ir 18-metis – vasarai įdarbinti bendrovėje „Rokiškio komunalininkas“.

„Norinčių buvo 8, pokalbių metu atsirinkom 2. Kodėl moksleiviai? Kai matai, kaip į darbą eina „stovintys“ Darbo biržoje, vos ne per prievartą, ir kokiu entuziazmu pirmosios darbo patirties nori jauni žmonės, imi rimtai svarstyti, kas geriau: ar patyręs, bet nenorintis, ar jaunas, bet be patirties. Kaip bus – anksti kalbėti, žiūrėsim po mėnesio, bet tikimės, kad toks sprendimas pasiteisins“, – sakė bendrovės direktoriaus pavaduotojas Vingaudas Šarmaitis.

Pasak jo, didelių keblumų įdarbinti moksleivius bendrovei nesukėlė: „Taip, darbdaviui tai papildoma atsakomybė: yra tam tikros kategorijos darbų, kurių negali skirti nepilnamečiui, bet, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, Darbo kodeksas moksleivių įdarbinimo atžvilgiu dabar yra „švelnesnis“, pvz., jeigu moksleiviai dirba, kai nebereikia eiti į mokyklą, nėra būtinybės trumpinti darbo valandų ir t. t.“

V. Šarmaičio teigimu, ne ką mažiau nei praktinė, svarbi ir idėjinė moksleivių įdarbinimo pusė. „Visi buvom jauni ir tikrai prisimenam, kaip buvo smagu kišenėje turėti savų pinigų. Tam, kad užsidirbti galėtų daugiau moksleivių, po mėnesio, jeigu matysim, kad gerai sekasi, priimtus jaunuolius keisime kitais. Naujų pretendentų neieškosime, bet kreipsimės į tuos, su kuriais jau buvom susitikę“, –  sakė V. Šarmaitis. 

Galimybių yra

Moksleivių iniciatyvai padirbėti vasaros atostogų metu visada atvira aplinkosaugos paslaugas įmonėms bei organizacijoms teikianti UAB „Rokvesta“. Kalbintas bendrovės vadovas Algirdas Kazinavičius teigė, jog šios tradicijos nelaužys ir šiemet – susipažinti su specifinės veiklos užkulisiais suteiks galimybę porai moksleivių.

Keli moksleiviai, atsižvelgiant į gaunamų užsakymų kiekį, vasarą tikriausiai turės progą pasigilinti ir į virvių pynimo paslaptis bendrovė „Duguva“.

Tuo tarpu keletą metų moksleivių per vasaros atostogas laukęs AB „Rėkyva“ Rokiškio padalinys Vyžuonėlių (Juodupės sen.) kaime šiemet jų nesidairys. „Įprastai įdarbindavom fiziškai stipresnius jaunuolius. Šiemet palengvėjo blokinė durpė, pamatėm, kad susitvarkyti su darbu puikiai gali ir moterys, todėl vietoj moksleivių ir studentų papildomai į darbą nutarėm priimti suaugusiuosius – vyrus ir moteris. Visi jie – Juodupės, Didsodės, Onuškio ir kitų aplinkinių kaimų gyventojai. Įdarbinus moksleivį nebūna stabilumo: padirba mėnesį ir nusprendžia, kad gana, nes labai knieti su draugu važiuoti prie jūros, o suaugusieji įprastai būna stabilesni“, – neslėpė AB „Rėkyva“ Rokiškio padalinio vadovas Timofiejus Aleinikovas. Tačiau, pasak jo, turėta praktika su moksleiviais jo nenuvylė: dauguma jų būdavo darbštūs, drausmingi, rodantys iniciatyvą.

Per dieną – 30 gyvenimo aprašymų

Pirmą kartą įdarbinti keletą mūsų rajono moksleivių šią vasarą bandys kooperatinė bendrovė „SV Obeliai“. Tą pačią dieną, kai  pasirodė bendrovės skelbimas su tokia informacija, nurodytu elektroniniu paštu savo gyvenimo aprašymus atsiuntė 30 moksleivių. 

„Didžiausią susidomėjimą parodė 17-mečiai vaikinai ir merginos. Iš minėtų 30-ies kandidatų atsirinkom 7: tris penkiolikmečius ir keturias 17-18 m. merginas. Sulaukėme ir studentų gyvenimo aprašymų, tačiau su bendrovės vadovu buvom aptarę, jog padėsime būtent moksleiviams, nes jų įsidarbinimo galimybės yra pačios mažiausios“, – pasakojo bendrovės direktoriaus pavaduotoja Dalia Azaravičienė. 

Investicija į ateitį...

Pasak pašnekovės, realiai bendrovė vasarą galėtų išsiversti ir be įdarbinamų moksleivių, tačiau šiandieninė situacija darbo rinkoje darbdavius verčia pradėti galvoti apie būsimą kvalifikuotų darbuotojų pamainą.

 „Bendrovė vietos moksleiviams yra pateikusi pasiūlymą apmokėti dalį jų būsimų (specifinių, pvz., susijusių su aliejų gamyba ar pašarų gyvuliams ruoša) studijų išlaidų, jeigu jas baigus specialistas grįš dirbti į bendrovę. Moksleivių įdarbinimas vasaros atostogų metu gali būti tas pirmasis „užkabinantis“ laiptelis, ateityje padėsiantis apsispręsti pasirinkti specifinę studijų kryptį“, – sakė D. Azaravičienė.

Nuo birželio 15 d. bendrovėje „SV Obeliai“ pradėsiantiems dirbti moksleiviams bus patikėti pagalbinių darbuotojų rūpesčiai.

„Rapsų dar nėra, patalpos remontuojamos, todėl prašysim plauti cechus, tvarkyti ir gražinti aplinką, merginas siųsim padirbėti į archyvus. Kažkokios didelės naudos tikrai nesitikime, bet taip norime investuoti į bendruomenę: septynis vaikus įdarbinsim mes, kitus septynis – gal kokia kita įmonė, ir tai jau bus šis tas. Pati esu mama ir matau, kad vaikų užimtumas vasarą – valstybės užmirštas reikalas, todėl verslas neturėtų likti abejingas šiai problemai“, – teigė D. Azaravičienė.

Moksleivių norai – žemiški

Ko iš darbo tikisi patys vaikai? Pasak D. Azaravičienės, pokalbių su moksleiviais metu paaiškėjo, jog daugumos norai – labai žemiški: turėti pinigų smulkioms išlaidoms, apsipirkti prieš naujuosius mokslo metus ar susimokėti už vairavimo kursus. Ar jaunoji karta moka save pateikti darbdaviui? „Vieni – labai kuklūs, nedrąsūs ir atėję į pokalbį dėl darbo net nedrįsta paklausti apie siūlomą darbo užmokestį, tačiau yra ir tokių, kurie iš karto klausia, ar sugebėsim jiems mokėti norvegišką atlyginimą.

Labiausiai atmintin įstrigo dvi draugės aktyvistės: taip jau išėjo, jog vieną atrinkom, o kitos – ne. Tai vis skambina ir teiraujasi, ar niekas nepasikeitė. Gana įspūdingai atrodo ir jų pateiktas (nors ir moksleiviškas) gyvenimo aprašymas. Gebėjimo save pristatyti darbdaviui iš jų derėtų pasimokyti tikrai ne vienam“, - pasakojo D. Azaravičienė.