Skaitytojų klausiama, kam išleidžia atlyginimą, bankininkė atviravo, kad jos išlaidos mažai kuo skiriasi nuo eilinių piliečių, tačiau ji neužmirštanti ir dalies pajamų atidėti „juodai dienai”.
Pasak I. Šimonytės, pirmiausia ji išleidžia būtiniausiems poreikiams: maistui, būstui, aprangai, gyvybės draudimui. Toliau – ne pačios būtiniausios išlaidos, tačiau apie jas ji kalbėjo aptakiai.
„Toliau yra ne pačios būtiniausios išlaidos, kurių visi patiriame ir kurios kiekvienam skiriasi pagal svarbą, nes skirtingiems žmonėms skirtingi dalykai turi skirtingą reikšmę, pavyzdžiui, pramogos, knygos, kelionės ir kiti dalykai”, - rašė I. Šimonytė.
Buvusi ministrė nurodė, kad bent dešimtadalį pajamų skiria taupymui.
„Kiekvienam naudinga stengtis sukaupti maždaug 6 mėnesių pajamų rezervą nenumatytiems atvejams, o taip pat taupyti didesniems pirkiniams”, - sakė I. Šimonytė.
Skaitytojo klausiama, kodėl jai asmeniškai nepavyksta daug sutaupyti gaunant nemažą algą, buvusi finansų ministrė atsakė: „Džiugu, kad skaitote mano deklaracijas, bet turbūt pastebėjote, kad neturiu ir skolų. Taigi jeigu man būtų pavykę sutvarkyti Lietuvos finansus iki savo asmeninio „pertekliaus“, tai būtų milžiniškas pasiekimas“.
2012 m. duomenimis, buvusi finansų ministrė turėjo turto už daugiau nei 90 tūkst. Lt.
Ji taip pat sutinka su ekonomiste Aušra Maldeikiene, kad terminuotų indėlių palūkanos yra labai mažos, tad verta pagalvoti apie taupymo alternatyvas.
„Linkusiems mažiau rizikuoti vertėtų pasidomėti galimybėmis taupyti įsigijus Vyriausybės vertybinių popierių, o tiems, kurių rizika negąsdina, galima pasidairyti ir akcijų rinkoje”, - rašė I. Šimonytė.
Ji nesutinka su nuomone, kad lietuviai nemoka taupyti – esą yra įvairių patirčių.
„Dideli indėliai bankuose rodo, kad santaupų lietuviai turi. Tačiau toli gražu ne kiekvienam sekasi susitvarkyti su savo pinigais, įsipareigojimais, todėl finansinis raštingumas nepamaišo niekam. Kadangi ši savaitė yra skirta jaunimo finansiniam raštingumui, labai svarbu, kad nuo mažų dienų vaikai ir jaunimas būtų mokomi, kaip protingai elgtis su pinigais”, - teigia I. Šimonytė.
O suaugusiems dėl turto valdymo siūloma pasitarti su finansų konsultantu.
„Kadangi kiekvienas žmogus yra skirtingas ir jo padėtis yra skirtinga, geriausia konkretų investicinį sprendimą priimti pasitarus su finansų konsultantu, kuris remtųsi būtent to žmogaus aplinkybėmis ir galėtų pateikti tinkamiausią pasiūlymą, nes pasiūlymas visiems yra pasiūlymas niekam”, - teigia bankininkė.
Neskatino klimpti į paskolas
„Esu jaunas žmogus, daug dirbu ir uždirbu, nenoriu investuoti į butą ir visą gyvenimą už jį mokėti, tad uždarbį išleidžiu keliaudamas, kartais gyvenu nuo algos iki algos. Tuo metu daug bendraamžių ima paskolas ir investuoja į butą. Kaip vertinti tokį mano elgesį? Kiek patartumėt susitaupyt juodai dienai?“ - skaitytojas teiravosi Lietuvos banko valdybos narės.
I. Šimonytė tokio gyvenimo būdo nekritikavo: „Džiugu, kad daug uždirbate. Manau, kad nėra nieko blogo, jeigu gyvenimo pradžioje nelįsdamas į skolas bandote pažinti pasaulį, nors jau minėtą kelių mėnesių pajamų rezervą visgi siūlyčiau atsidėti ateičiai. Tuo metu Jūsų draugai, jeigu jie skolinasi nepamatuotai, rizikuoja įklimpti į uždarą skolų ratą, kuriame gali tekti suktis ilgai".
Buvusi finansų ministrė sakė mananti, kad iš ekonominės krizės Lietuva jau beveik išlipo, bet darbo liko dar daug.
„Esu kartą sakiusi, kad yra trijų rūšių krizės: ekonominė, finansinė ir proto. Ekonomika yra netoli ikikrizinio lygio, todėl galime sakyti, kad ši krizė gal jau beveik baigėsi. Finansų srityje vis dar turime viešųjų finansų deficitą ir nors skolos santykis su BVP jau ėmė mažėti, pati skola, kad ir nuosaikiai, vis dar auga toliau. Todėl čia dar teks padirbėti suvaldant įsipareigojimus ir racionaliai paskirstant dėl ekonomikos augimo atsiradusias pajamas, kad galėtume sakyti, jog ir ši krizė baigėsi. Tuo metu proto krizė, kuri yra pati sunkiausia, baigsis tik tada, kai nustosime bandyti vienu metu eiti priešingomis kryptimis siekdami kuo mažesnių mokesčių ir gerovės „kaip visoje Europoje".
Visus atsakymus galite paskaityti ČIA.
