Sistemą būtina tobulinti
Lietuvoje įpareigojančių išaiškinimų sistema veikia nuo 2012 metų. Tačiau verslo bendruomenėje vis dar sklando abejonės dėl realios galimybės pasinaudoti šia pažangia administravimo priemone, todėl ją būtina tobulinti.
Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) turi teisę prašymą nagrinėti 2 mėnesius, šis terminas gali būti pratęstas dar dviem mėnesiams. Pirmiausia, VMI sprendžia, ar klausimas yra sudėtingas, o vėliau jį nagrinėja iš esmės.
Apsispręsti, ar klausimas sudėtingas VMI turi per 20 darbo dienų, o tai yra pernelyg ilgas laiko tarpas. Prašymą nagrinėja ir įpareigojantį sprendimą VMI priima tik tokiu atveju, jei klausimas yra sudėtingas. Jei klausimas nesudėtingas, įmonė vietoje įpareigojančio išaiškinimo gauna paprastą vertinamojo pobūdžio paaiškinimą, kuris negarantuoja, jog išsakytoji VMI pozicija nepasikeis. Be to, neįmanoma apsispręsti dėl klausimo sudėtingumo nepanagrinėjus jo iš esmės, todėl VMI tą patį klausimą nagrinėja du kartus ir taip gaištamas laikas. Efektyvus sprendimas – VMI turėtų pateikti įpareigojančius išaiškinimus į visus gautus prašymus.
Didžiausias darbas atliekamas, kuomet sprendžiama dėl klausimo sudėtingumo, o vėliau tik paruošiamas sprendimas. Tad net jei VMI būtų įpareigota pateikti įpareigojančius išaiškinimus tiek į sudėtingus, tiek į nesudėtingus klausimus, inspekcijos darbo krūvis tikrai žymiai neturėtų padidėti. Tokiu atveju verslas gautų daugiau aiškumo, o biudžetas greičiau gautų mokestines įplaukas.
Padėtų žyminis mokestis
Nepagrįstų ir neaktualių kreipimųsi srautas galėtų būti suvaldytas įvedant žyminį mokestį, kuris taptų dar vienu biudžeto papildymo šaltiniu. Įmonės sutinka pačios jį mokėti už tai, kad iš VMI gautų įpareigojantį išaiškinimą. Nors VMI argumentuoja, kad jai tektų per didelis krūvis, per metus sulaukiama tik apie 50 tokių prašymų.
Be to, prašymo parengimas yra pakankamai sudėtingas procesas, reikalaujantis specialių žinių ir įgūdžių, todėl prašymų skaičius neturėtų žymiai pasikeisti. Neužtenka tik suformuluoti klausimą, reikia atlikti išsamią teisės aktų analizę, siekiant įrodyti VMI, jog šis klausimas apskritai yra neaiškus. Taip pat reikia pateikti savo siūlomą apmokestinimo variantą, kuris turi būti pagrįstas atitinkamais argumentais.
Bręsta precedentas
Šiuo metu nei Mokesčių administravimo įstatyme, nei šią sritį reguliuojančiose taisyklėse nieko neparašyta apie galimybę skųsti VMI atsisakymą priimti įpareigojantį išaiškinimą arba patį įpareigojantį išaiškinimą. Jei nėra galimybės skųsti priimto sprendimo, tai reiškia, kad VMI įpareigojančių sprendimų priėmimo procesas neturi kontrolės mechanizmo. Tokia situacija gali sudaryti sąlygas mokesčių administratoriui piktnaudžiauti savo padėtimi, priimant nepagrįstus sprendimus arba atsisakant juos priimti. Beje, tokiose valstybėse, kaip Danija, Suomija, Švedija, teisės aktuose aiškiai nurodyta, jog įpareigojantys sprendimai skundžiami, ir dėl to niekam nekyla klausimų.
Tiek VMI, tiek verslui atsirastų daugiau aiškumo ir skaidrumo, įstatyme ar bent jau VMI atitinkamose taisyklėse numačius realią galimybę įpareigojančius išaiškinimus skųsti.
Bręsta ir precedentas – Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjama byla, kurioje mokesčių mokėtojas, negavęs iš VMI argumentuotų atsakymų į klausimus dėl mokesčių principų taikymo, apskundė sprendimą, kuriuo buvo nepritarta jo prašyme nurodytam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui.
Nepaisant tam tikrų atvejų, kai įpareigojančių sprendimų priėmimo procedūros yra gana painios, gauti VMI įpareigojantį išaiškinimą galima net ir esant dabartiniam reglamentavimui. Tad įgyvendinus pateiktus siūlymus, mokesčių administravimo sistema taptų skaidresnė, o verslas gautų daugiau aiškumo.
Situacijos, kai įmonei rekomenduotina kreiptis į VMI dėl įpareigojančio išaiškinimo, yra šios:
Įvairių formų įmonių reorganizavimo ir perleidimo atvejai. Tokie atvejai (akcijų mainai, įnašai į kapitalą turtu, kapitalo struktūros keitimas) ir iš to kylančios mokestinės pasekmės tiek pačioms įmonėms, tiek jų akcininkams. Neretai sprendžiami ne tik pelno mokesčio, bet ir pridėtinės vertės mokesčio klausimai (pavyzdžiui, vertinant, ar įmonė savo ekonominę veiklą (jos dalį) parduoda kitai įmonei kaip kompleksą ar tiesiog kaip turtą ir pan.).
Išvestinių finansinių priemonių rizikos draudimo apmokestinimas. Šis apmokestinimas taip pat nėra itin aiškus, sudėtingą administravimo naštą numato ir apskaitos standartai. Nuo to, ar išvestines finansines priemones galėsime priskirti apsidraudimo priemonėms ar ne, priklausys, ar dėl tokių priemonių perleidimo įmonės pelnas bus apmokestinamas, o nuostoliai priskiriami leidžiamiems atskaitymams bendra tvarka.
Pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinama ir neapmokestinama veikla. Ne mažiau aktualiu klausimu išlieka ir įmonių veiklos priskyrimas pridėtinės vertės mokesčiu apmokestinamai ir neapmokestinami veiklai.
Dėl įpareigojančio išaiškinimo taip pat rekomenduotina kreiptis esant opcionų apmokestinimui ar mokestinių nuostolių perkėlimui tarp grupės įmonių.