Jau anksčiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad informacija apie klientus yra laikoma įmonės komercine paslaptimi. Teismas taip pat yra nurodęs, kad žala, padaryta nesąžiningo darbuotojo, negali būti skaičiuojama tik už vienerius metus, t. y. už laikotarpį, kuomet pagal Konkurencijos įstatymą buvusiam darbuotojui draudžiama atskleisti įmonės komercines paslaptis. Teismas nurodė, kad turėtų būti taikomas trejų metų senaties terminas, o žala, padaryta panaudojus įmonės komercines paslaptis, apskaičiuojama pagal įmonės negautą grynąjį pelną.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iki šiol nuosekliai formavo praktiką dėl darbuotojų, kurie, nutraukę darbo santykius, įsteigdavo konkuruojančius ūkio subjektus, solidarios atsakomybės kartu su jų įsteigta įmone. 2015 m. liepos 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra svarbi tuo, kad buvo pripažinta darbuotojo, atskleidusio buvusio darbdavio komercines paslaptis, atsakomybė netgi tuo atveju, kai jis išeina dirbti į konkuruojančią įmonę, o konkuruojančios įmonės, į kurią perėjo dirbti buvęs darbuotojas, kaltė nenustatyta. Konkuruojanti įmonė, įdarbinusi darbuotoją, dažnai gali nežinoti apie jo konfidencialius susitarimus su buvusiu darbdaviu, todėl ne visais atvejais galima įrodyti konkurento kaltę ir iš jo prisiteisti patirtą žalą. Tačiau tokiu atveju atsakomybė už žalą, padarytą dėl komercinių paslapčių atskleidimo konkuruojančiai įmonei, visa apimtimi taikoma buvusiam darbuotojui.

2015 m. liepos 3 d. nutartyje teismas pripažino, kad buvusio darbuotojo kaltei konstatuoti užtenka tokių nustatytų aplinkybių:

darbuotojas pradėjo bendrauti su konkuruojančia įmone, dar dirbdamas pas buvusį darbdavį;

darbuotojas žinojo įmonės komercinę paslaptį sudarančią informaciją;

darbuotojas buvo įsipareigojęs jos neatskleisti;

darbuotojui perėjus dirbti į konkuruojančią įmonę, buvęs darbdavys neteko užsakymų iš klientų, su kuriais dirbo išimtinai buvęs darbuotojas;

per tam tikrą laikotarpį buvęs darbdavys patyrė žalos negautų pajamų, praradus rinkos dalį, forma.

Vadinasi, įmonė, padavusi ieškinį, neprivalo pateikti įrodymų, kurie konkrečiai patvirtintų buvusio darbuotojo kontaktus su buvusiais klientais ar poveikio klientams, skatinant juos pasirinkti konkuruojančią įmonę, faktą.

Taigi įmonėms ateityje taps žymiai lengviau prisiteisti žalą iš nesąžiningų darbuotojų, atskleidusių ar panaudojusių įmonės komercines paslaptis. Nepaisant to, nevertėtų pamiršti, kad bylos sėkmė didžiąja dalimi priklauso nuo to, ar įmonė tinkamai saugo savo komercines paslaptis. Siekiant efektyviai saugoti įmonės komercines paslaptis, neužtenka vien pasirašyti konfidencialumo susitarimą su darbuotoju. Siekiant palengvinti komercinės paslapties įrodinėjimą ir žalos nustatymą teisme, įmonė konfidencialumo susitarime turėtų numatyti baudas, tai leistų nesigilinti į grynojo pelno kriterijų ir byloje neatskleisti savo finansinių duomenų buvusiam darbuotojui ar konkuruojančiai įmonei. Įmonėje taip pat turi būti patvirtintas aktualus komercinių paslapčių sąrašas, su kuriuo pasirašytinai turi būti supažindinti visi darbuotojai, kurių pareigos susijusios su komercinėmis paslaptimis. Ne mažiau svarbu įmonėje turėti konfidencialios informacijos naudojimo taisykles, numatančias, kokiu būdu informacija pripažįstama komercine paslaptimi, kaip ji žymima ir kaip turėtų būti naudojama.

Įmonėms, priimančioms naują darbuotoją, taip pat patartina paprašyti darbuotojo raštu nurodyti, ar jis turi konfidencialumo įsipareigojimų ankstesniam darbdaviui, o darbo sutartyje aptarti atsakomybės klausimą, jeigu darbuotojas be naujojo darbdavio žinios panaudos anksčiau įgytą komercinę paslaptį sudarančią informaciją ir dėl to naujajam darbdaviui bus pareikštas ieškinys.